Lietuvoje

2018.01.22 22:36

Šveicarų specialistai įvertino Gedimino kalno gelbėjimo planą

DELFI.lt 2018.01.22 22:36

Lietuvos mokslininkai ir specialistai vis dar nesutaria, kaip gelbėti Gedimino kalną. Kol mūsų šalyje dalijamasi mintimis ir idėjomis, bandoma dėlioti piliakalnio gelbėjimo planą, iniciatyvos ėmėsi specialistai iš Šveicarijos. Atvykę į Lietuvą jie pristatė technologiją, kuri, anot jų, būtų ne tik pigesnė, bet ir efektyvesnė. 

Tvarkymo darbai vyksta

Išklausę kolegų mokslininkų iš Lenkijos išvadų apie piliakalnio būklę, mūsų šalies specialistai siūlo vis kitą būdą, kaip sustabdyti Gedimino kalno slinkimą ir išvengti visiškos jo griūties. Gruodžio pradžioje naujienų agentūra ELTA skelbė, kad kalno papėdėje atsiradusios nuošliaužos yra išvalytos, formuojamos drenažo sistemos ir skaldų atramos.

„Darbai kalno viršuje baigti. Tarp pirmojo ir antrojo kunigaikščių rūmų aukštų liko uždengti laikiną stogą. Parapetai suformuoti, kad drėgmė nesiskverbtų į rūmų gilumą. Nuošliaužos nesijungia į didelį masyvą. Rytinėje kalno dalyje jos sutvarkytos – drenažo sistema, skaldos atramos įrengtos, K. Škirpos alėja nuo gruodžio 1 dienos atidaryta“, – žurnalistams kalbėjo Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.

Jis taip pat akcentavo, kad bus pradėti vykdyti tvarkybos darbai – įrengti stabilūs ilgalaikiai molio tarpsluoksniai, kad vanduo nesiskverbtų į kalno gilumą.

Prieš Kalėdas viceministras pranešė, kad beveik visas Gedimino kalnas paruoštas žiemai, nuošliaužos užpiltos skalda. Pietrytinio šlaito ir kalno viršutinės aikštelės tvarkybos darbams iš valstybės rezervo numatyta skirti apie 7,5 mln.

Siūlo sutvirtinti vielos tinklu

Ir šiandien Gedimino kalno papėdėje triūsia darbininkai. Tai užfiksavo specialistai iš Šveicarijos, kurie atvyko į Lietuvą supažindinti mūsų mokslininkus ir už kalno tvarkymą atsakingus asmenis su efektyviu ir nebrangiu būdu, kaip būtų galima sustabdyti nuošliaužų nuo Gedimino kalno susidarymą.

Gedimino kalnas, K. Pansevič/DELFI.lt nuotr. 

Pirmadienį susitikime su šveicarų specialistais dalyvavo net apie kelias dešimtis Lietuvos mokslininkų. Jie klausėsi rekomendacijų, kaip būtų galima sutvarkyti Gedimino kalną. Anot konferencijos pranešėjų iš Šveicarijos, jų siūloma nuošliaužų stabdymo sistema yra naudojama jau ne vieną dešimtį metų visame pasaulyje. Jų sistemomis pasitiki ir kaimynai lenkai. Ne vienas šlaitas Lenkijoje sutvirtintas šveicarų siūlomu būdu.

Šveicarijos kompanijos „Geobrugg“ atstovai - Europos regiono vadovas Eberhard Gröner ir „Geobrugg“ kompanijos filialo Lenkijoje vadovas Piotr Chammas - lietuviams pristatė šlaitų stabilizavimo sistemas iš aukšto atsparumo plieninės vielos tinklų. Pristatyme svečiai akcentavo, kad jų inžinieriai ir geologai siūlo konsultavimo, planavimo, gamybos, sistemos įgyvendinimo ir jos stebėjimo po darbų atlikimų paslaugas. E. Gröner teigė, kad Lietuvos problema dėl Gedimino kalno jų specialistams yra gerai žinoma, nes į jų kompaniją kreipiasi ne vienas „Geobrugg“ sistemų užsakovas su tokiais pačiais rūpesčiais dėl šlaito šliaužimo.

Šveicarų specialistai, atsižvelgiant į grunto tipą, siūlo trijų tipų tinklą (spiralinių lynų tinklo sistemą su įsmeigimo plokštėmis ir matmenų pasirinkimo įrankį). Anot pašnekovų, jų siūloma sistema yra patogi montuoti bei užtikrina gerą estetinį vaizdą bei patvarumą. Jų įrengtos sistemos gruntą laiko nuo 50 iki 100 metų.

Kaip veikia šveicarų siūloma sistema?

Specialistai iš Šveicarijos aiškina, kad jų montuojama šlaito stabilizavimo sistema susideda iš į gruntą specialiu būdu įgręžiamų vinių ir vielos tinklo. Vinys, anot pašnekovų, turi būti nukreipiami reikiamu kampu, nes būtent jie sulaiko grunto svorį ir nukreipia jį į tą patį gruntą. Ant viršaus tempiama viela skirta sulaikyti nuošliaužoms. Ant vielos tam tikrais atstumais dar montuojamos sąvaržos, kurios prilaiko sistemą.

Kadangi naudojami vinys atlaiko didelį svorį, viela gali būti tiesiama didesniais atstumais ir taip būtų galima sutaupyti nemažai piniginių lėšų. Atstovai akcentuoja, kad vielos tinklai pagaminti iš aliuminio, todėl yra labai stiprūs, atlaiko didelį tempimą. Be to, toks šlaitų stabilizavimo būdas yra ekologiškas, netrukdo augti augmenijai.

Tai yra ypač svarbu, nes, anot specialistų, būtent augmenija sulaiko viršutinį kalno sluoksnį. Jie pabrėžia, kad bet kokios kalvos paklotas yra erozijos kontrolė.

Sistemai, kuria stabilizuojamas šlaitas, priklauso tinklo viela, kuri dedama ant grunto vinių, įgręžtų į gruntą (įgręžiamas vamzdis, juo įleidžiamas vinys ir užpilama cementu - taip vinys įtvirtinamas grunte), tvirtinama įsmeigimo plokštė, jungiamasis įtaisas arba jungė ir papildomai uždedamas apsaugos nuo erozijos paklotas.

Vieno sprendimo nėra

Vis dėlto, svečiai iš Šveicarijos nelinkę vertinti mūsų šalies veiksmų gelbėjant Gedimino kalną. Anot jų, yra daug tinkamų sprendimų, kaip būtų galima sustabdyti kalvos slinkimą, tačiau jų technologija yra kur kas pigesnė nei šiuo metu Lietuvos valdžios Gedimino kalno gelbėjimui skirta suma.

„Apžiūrėjome kalną, buvo sniego, tačiau matėme, kad vykdomi darbai. Aišku, visada yra daugybė įvairių sprendimų, visi jie gali pasiteisinti. Todėl nėra gerų ar blogų sprendimų. Klausimas yra, ar tai žalias sprendimas ir ar apsimoka. Mūsų sprendimas su tinklais sprendžia norą apsimokėti, kad būtų žalia. Mes negalime vertinti tikslios sumos, kiek mūsų darbai gali kainuoti, nes neturime pilnai žinių. Mums atrodo, kad šliaužia paviršius, bet mes neturime grunto tyrimo. Tačiau pagal tai, ką matėme, žinome, kad mūsų sistema tikrai yra tinkama kalnui ir gali padėti“, – aiškino E. Gröner.

Jis pabrėžia, kad pasakyti galutinę kainą yra neįmanoma, tačiau yra įsitikinęs, jog dabar mūsų specialistų apskaičiuotos Gedimino kalnui skirtos būsimos išlaidos yra gerokai per didelės.