Lietuvoje

2018.01.19 20:42

Vienu sakiniu karjerą sugriovusi R. Vanagaitė atskleidė, ką darys toliau

Nutilus kalboms apie rašytoją Rūtą Vanagaitę, ji pati save priminė pareiškimais užsienio žiniasklaidoje. Prieš bene savaitę rašytoja Suomijos leidiniui pasidalijo baime išeiti iš namų ir istorija, kaip vienu sakiniu sugriovė savo karjerą. 

Vis dėlto kyla klausimas, kam reikėtų tokius pareiškimus paneigti? Taip pat naujienų portalui lrytas.lt pavyko sužinoti ir tolesnius skandalingosios rašytojos R. Vanagaitės planus.

URM: ambasadoriai atsakinėja spaudai

Užsienio reikalų ministerija, paklausta, ar turi suformuotą bendrą nuomonę dėl užsienio žiniasklaidoje pasirodančių R. Vanagaitės teiginių, teigė, kad ministerija nekomentuoja privačios rašytojos nuomonės, tačiau stengiasi į tai reaguoti.

„Tačiau suprasdama, kad kontraversiški jos pareiškimai apie Adolfą Ramanauską-Vanagą ir leidyklos „Alma littera“ sprendimas nutraukti bendradarbiavimą su ja ir išimti iš prekybos jos knygas sukels atgarsius užsienyje, aktyviai reagavo“, – rašoma ministerijos atsiųstame atsakyme.

„Po 2017 10 31 pasirodžiusio Europos žydų kongreso pareiškimo, kuriame smerkiami neva pasipiktinimą keliantys išpuoliai prieš R.Vanagaitę ir sprendimas išimti iš prekybos jos knygas, Užsienio reikalų ministerija išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigiama, kad žydų genocido ir Lietuvos antisovietinės rezistencijos siejimas šiame kontekste yra visiškai nepriimtinas ir tarnauja tik istorijos iškraipymui“, – atsakymuose naujienų portalui lrytas.lt rašo URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas.

Atstovai teigė, kad geriausiai ministerijos poziciją šiuo klausimu atspindi bendros Lietuvos generalinio konsulato Niujorke ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pastangos 2018 m. pastatyti paminklą A.Ramanauskui-Vanagui jo gimtojoje Konektikuto valstijoje. Verta paminėti ir faktą, kad Lietuvos diplomatinė tarnyba stengiasi reaguoti ir į užsienio spaudoje pasirodančius rašytojos teiginius.

„Po Švedijos „Dagens Nyheter“ interneto laidoje paskelbtos publikacijos Lietuvos ambasadorius Švedijoje Algimantas Rimkūnas tą pačią dieną parašė paneigiantį laišką laikraščio redakcijai. „Helsingin Sanomat“ pasirodžius dar vienai publikacijai apie R.Vanagaitės tariamą persekiojimą Lietuvoje, Lietuvos ambasadorius Suomijoje Valdemaras Sarapinas kreipėsi į redakciją, siūlydamas išspausdinti jo paaiškinimą. Redakcijai atsisakius, paaiškinimas buvo paskelbtas ambasados svetainėje ir socialinėje paskyroje „Facebook“. Į Vokietijos dienraštyje „Frankfurter Algemeine Zeitung“ paskelbtą straipsnį atsakė tarptautinės komisijos okupacinių režimų nusikaltimams įvertinti narys istorikas J.Tauberis“, – teigė ministerijos atstovai.

A. Vinokuras: institucijos veltis neturi

Rašytojas Arkadijus Vinokuras, parašęs knygą „Mes nežudėme“, taip pat turi tvirtą nuomonę apie R. Vanagaitės pareiškimus užsienio spaudoje.

„Rašytoja užsienio spaudoje save pateikia kaip auką ir vos ne kovotoją už žodžio laisvę“, – sakė pašnekovas.

A. Vinokuras, BNS nuotr.

„Mažiausiai, ko šitoje situacijoje reikia, tai valstybės institucijų įsikišimo. Čia yra kultūros veikėjų diskusija“, – sakė A. Vinokuras.

Jis prisiminė, kad kai išleido knygą „Mes nežudėme“, ne kartą sulaukė klausimo, ar jis tai darė kaip atsakymą į R. Vanagaitės knygą „Mūsiškiai“. Rašytojas ir visuomenės veikėjas sakė, kad iš dalies taip ir yra.

„Ar gali būti koks nors vienas balsas atsakyti R. Vanagaitei?“ – vis dėlto retoriškai klausė A. Vinokuras, prisimindamas, kad ir Andrius Tapinas parašė laišką „The New Yorker“, atsakydamas į rašytojos teiginius.

„Istorikai, be jokios abejonės, turi parašyti atsaką. Kodėl to negalėtų padaryti Arvydas Anušauskas ar Arūnas Bubnys? Jie turėtų aiškiai išdėstyti savo ir mūsų kitų, kurie mano kitaip, poziciją dėl R.Vanagaitės pareiškimų nekorektiškumo“, – sakė pašnekovas.

„Už siekį gauti dėmesio bet kokia kaina ji sumokėjo pačią aukščiausią kainą – nepasitikėjimą. Juo labiau kad pareiškimas apie A.Ramanauską-Vanagą buvo nusikalbėjimas“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė A.Vinokuras.

R. Vanagaitė: vasario 16-ąją praleisiu su litvakais Jeruzalėje

Pati rašytoja R.Vanagaitė naujienų portalui lrytas.lt papasakojo ir apie savo ateities planus. Jos knyga „Mūsiškiai“, apie kurią buvo itin daug kalbėta ir diskutuota, greitu metu bus išversta į hebrajų kalbą.

„Knygą „Mūsiškiai“ išleidžia Izraelyje, didžiausias jų dienraštis hebrajų kalba. Ir prieš kovo mėnesį, prieš knygos išleidimą, mane pakvietė į dvi paskaitas. Viena Tel Avive, kita Jeruzalėje. O Vasario 16-ąją aš švęsiu su Lietuvos piliečiais Jeruzalėje, su litvakais“, – sakė R. Vanagaitė.

„Man ši šventė labai svarbi, todėl aš tikrai noriu būti su tais žmonėmis, išeiviais iš Lietuvos, kurie yra mūsų šalies piliečiai. Ir mes turėsime labai gražų vakarėlį“, – planais dalijosi rašytoja.

BNS nuotr.

Vis dėlto nebuvo apsieita ir be nemalonių detalių.

„Jie paprašė, kad mane pakviestų Lietuvos ambasada Tel Avive, tai jie atsisakė. Čia labai gaila, nes būčiau ir ten sudalyvavusi“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė rašytoja R. Vanagaitė.

Rašytoja atsiprašė

Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad skandalas prasidėjo po to, kai rašytoja R.Vanagaitė vieną dieną prieš jos naujos knygos „Žuvis strimelės galva“ pristatymą spaudai pateikė abejotinų teiginių apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą.

Po kelių dienų leidykla „Alma littera“ išplatino viešą pareiškimą, kuriame teigė, kad atsisako bet kokių ryšių su rašytoja ir iš prekybos išima visas jos knygas. Rašytoja vėliau atsiprašė už savo teiginius sakydama, kad skandalo sukelti visai nenorėjo.