Lietuvoje

2018.01.19 09:39

Apskaičiavo, kas bus Lietuvoje po penkerių metų

Rūta Pukenė, DELFI.lt2018.01.19 09:39

Gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje tampa grėsmingas. Naujausiais duomenimis, dėl emigracijos ir demografijos po 5 metų mūsų šalyje ims dramatiškai trūkti 17–24 m. amžiaus jaunimo.

Tai pastebėjo Vilniaus universiteto (VU) Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Rolandas Tučas. Ketvirtadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) jis pristatė Lietuvos gyventojų amžiaus demografinės struktūros kaitos prognozę 2017–2021 m.

Jaunuolių mažės visoje Lietuvoje, kai kur – net 36 proc.

„17–18 metų jaunuolių skaičius mažės visose savivaldybės. Labiau kaimiškose – sparčiau, didmiesčiuose ir greta esančiose mažėjimo tempai bus lėtesni“, – bandė dar guosti jis.

Tačiau net Vilniaus miesto savivaldybėje, numatoma, tokio amžiaus asmenų mažės 10 proc., o Vilkaviškio rajono savivaldybėje – net 36 proc.

„Daugumoje mažų savivaldybių 17–18 amžiaus asmenų sumažės apie 20–30 proc.“, – nurodė R. Tučas.

Anot jo, iš bendro konteksto išsiskiria tik Kazlų Rūdos savivaldybė, kur tokio amžiaus asmenų skaičius augs net 7 proc.

„Tai susiję su demografine kreive“, – nurodė mokslininkas.

Demografinė skylė – ir tarp 19–24 m. jaunuolių

Gąsdina ir prognozuojamas studentiško amžiaus jaunuolių – 19–24 metų – mažėjimas.

„Studentiško amžiaus vaikų skaičius labai stipriai Lietuvoje mažės visose iki vienos savivaldybėse“, – aiškino tyrėjas.

R. Tučas, BNS nuotr.

Remiantis jo parodytais duomenimis, prognozuojamas mažėjimas visoje Lietuvoje – apie 24 proc.

„Įdomu, kad tokiame mieste kaip Šiauliai, kuris svarbus kaip vienas edukacinių centrų, studentiško amžiaus gyventojų skaičius sumažės net 35 proc. Sakyčiau, tai tikrai nėra geras signalas. Studentų turėtų sumažėti ir Kauno, Klaipėdos, Vilniaus miesto savivaldybėse. Sostinėje – 16 proc.“, – aiškino R. Tučas.

Lėmė emigracija

Neguodžia ir bendri prognozuojamo mokyklinio amžiaus (7–18 m.) gyventojų Lietuvoje skaičiai.

„Vilniaus, Kauno, Klaipėdos savivaldybėse, pajūrio ir kurortiniuose miestuose mokyklinio amžiaus vaikų skaičius visumoje šiek tiek augs, tačiau kaimiškose savivaldybėse, tokiuose miestuose kaip Šiauliai, Panevėžys, Alytus jų sumažės. Tarkime, Šiauliuose sumažės 1,5 proc., Panevėžyje – 7,6 proc., Alytuje – beveik 20 proc.“, – nurodė R. Tučas.

Pasak jo, vieną ketvirtį jo tirtų pokyčių nulėmė natūrali gyventojų kaita (demografija), o net tris ketvirčius – emigracija.

Vidutinis gyventojų amžius skiriasi ir 8–10 metų

„Mes matome, kad gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja, visuomenė sensta, nes sparčiausiai mažėja jaunimo ir darbingo amžiaus gyventojų“, – sakė R. Tučas.

Tyrėjo teigimu, sparčiausiai gyventojų skaičius Lietuvoje mažėjo periferinėse savivaldybėse, ypač Šiaurės ir Šiaurės rytų Lietuvoje.

„Vidutinio gyventojų amžiau­s skirtumas tarp jų ir, tarkim, Vilniaus, Kauno regionų savivaldybių yra net 8–10 metų“, – nurodė mokslininkas.

Anot jo, dažniausiai kaimiškos savivaldybės stokoja maždaug 25–40 metų gyventojų. Vieni jų, keliama prielaida, išvyksta į didmiesčius, kiti greičiausiai emigruoja.

„Aptariamo amžiaus gyventojų Vilniaus mieste kaip tik yra daugiausiai. Aišku, dalis jų vyksta į kitus didmiesčius, dalis ir emigruoja“, – pasakojo pranešėjas.

R. Tučo nuotr.

Mažės jaunimo, daugės gyventojų, kuriems – daugiau nei 60 m.

2022 m., prognozuoja jis, tendencijos liks panašios, o tai reiškia, kad toliau mažės jauno amžiaus gyventojų.

„Tiesa, tarkime, pradinio mokyklinio amžiaus gyventojų skaičius liks daugmaž stabilus, daugelyje savivaldybių net augs. Kai kuriuose regionuose augs ir gyventojų iki 14 m. skaičius, tačiau vyresnio mokyklinio amžiaus – kažkur nuo 15 metų, studentiško amžiaus gyventojų skaičius sparčiai mažės. Tai pirmiausiai susiję su Lietuvos demografine struktūra ir gimstamumu“, – įspėjo jis.

Matoma, kad labai stipriai sumažės jauno ir darbingo amžiaus gyventojų skaičius, tačiau išaugs vyresnio darbingo amžiaus (60–66 m.) skaičius.

Specifinė savivaldybė – Visaginas

Iki 14 m. vaikų skaičius Lietuvoje, nurodė R. Tučas, mažės, nors kai kur tai ir nebus aiškiai juntama. Sparčiausiai vaikų mažės Šiaurės ir Šiaurės rytų Lietuvoje, gimstamumo rodikliai ims mažėti net Vilniuje, nes, aiškino mokslininkas, mažės ir susilaukti vaikų galinčių asmenų.

„Kodėl greta Vilniaus esančiose savivaldybėse nėra fiksuojamas augimas? Pirma, reikia įvertinti, kad sostinės gyvenamoji zona yra labai plati. Tie, kurie dirba Vilniuje, dažnai įsikuria ne tik rajone, bet ir Elektrėnų, Trakų savivaldybėse. Be to, pats Vilnius skiriasi nuo kitų savivaldybių, nes į jo teritoriją patenka palyginus nemažai priemiesčių, kai kitų miestų riba neretai baigiasi ties daugiabučiais“, – sakė tyrėjas.

R. Tučo nuotr.

Specifine savivaldybe R. Tučas vadina ir Visaginą. Anot jo, šiame mieste greitu metu itin dominuos garbaus amžiaus žmonės. Keistoka jam – ir Alytaus demografinė kreivė, kuri esą primena duomenis ne iš didmiesčio, o iš kaimiškos vietovės.

Kone didžiausi praradimai fiksuojami ir Joniškio savivaldybėje – bus prarasta maždaug 16 proc. asmenų iki 14-os metų skaičius.

Vos nepakartojome antirekordo

Gimstamumo rodikliai visoje Lietuvoje turėtų sumažėti apie 12 proc. Tiesa, tai greičiausiai dar optimistinis scenarijus, mat 2017 m. gimė mažiau vaikų nei R. Tučas prognozavo.

„Tyrimų duomenys rodo, kad kasmet negimstančių vaikų skaičius sumažės apie 800-1000. Pats žemiausias rodiklis buvo fiksuotas 2005 metais, kai gimė 29 510 kūdikių, 2017 m. gimė, praktiškai, vos šimtu daugiau kūdikių nei fiksuotas antirekordas“, – sakė pranešėjas.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičius per 5 metus turėtų sumažėti 5,9 proc., pradinio mokyklinio amžiaus gyventojų kiekis augs apie 2,6 proc., mat tai – kone mažiausiai emigracijos liečiama amžiaus grupė, 11–16 m. vaikų skaičius greičiausiai sumažės maždaug 5,6 proc.

Darbingo amžiaus gyventojų, tikėtina, sumažės maždaug 8,7 proc.

R. Tučo nuotr.