Lietuvoje

2018.01.17 14:00

Vėliavas Sąjūdžio metu siūdavo naktimis iš chalatų ir kaspinų

„[Lietuvos] vėliava sovietmečiu buvo uždrausta – už vėliavos radimą ar iškėlimą žmonės būdavo baudžiami lageriais, tremtimis, todėl tas vėliavos suplevėsavimas 1988 m. vasaros pradžioje buvo laisvės pliūpsnis. Vėliavos atsinešimas buvo pozicijos išreiškimas – kad esi už nepriklausomybę, už savo tėvynę. Dabar mes kartais dovanojame vieni kitiems vėliavas, bet tuo metu jų nebuvo įmanoma įsigyti. Žmonių išradingumas ir iniciatyva buvo tokia didelė, kad kartais pagalvodavai – iš kur tų vėliavų atsiranda“, – apie Sąjūdžio laikus prisimena Seimo parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė.

Ji pasakoja, kad iš atlasinių kaspinų, skirtų surišti mergaitėms plaukus, Sąjūdžiu būdavo siuvamos nedidelės Trispalvės. Taip pat nepriklausomybės idėją palaikantys lietuviai vėliavas siūdavo iš specialų chalatų, tiesa, labai sudėtinga būdavo gauti geltonos spalvos apdarą. Žmonės siūdavo vėliavas naktimis, kad į mitingą kitą dieną ateitų nešini tautine simbolika, pasakoja A. Rupšytė, kuri prisidėjo prie Sąjūdžio mitingų organizavimo. Kai kurios vėliavos Sąjūdžio metu būdavo siuvamos iš burių, kad gerai plevėsuotų, dar kitos buvo perduotos partizanų arba ryšininkų.   

Vėliavos dovanojimas netgi šimtmečio proga gali tapti tradicija, kuri įkvėps būsimas kartas vėliau Trispalvę perdovanoti savo palikuoniams, sako Seimo parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja.

Daugiau apie vėliavos reikšmę Sąjūdžio metu – įraše.