Lietuvoje

2018.01.16 11:48

Naujasis S. Skvernelio kancleris startuoja su algos priedu už net nepradėtą darbą

Jurga Tvaskienė, DELFI.lt2018.01.16 11:48

Nuo trečiadienio, sausio 17 dienos, Sauliaus Skvernelio vadovaujamos vyriausybės kancleriu pradeda dirbti ilgametis jo bendražygis Algirdas Stončaitis.

Kaip DELFI patvirtino premjero patarėjas Tomas Beržinskas, naujajam kancleriui, kuris dar nepradėjo darbo, yra paskirtas 60 proc. atlyginimo priedas už veiklą, viršijančią darbo krūvį.

Kaip skelbiama vyriausybės tinklalapyje, 2017 metų III ketvirtį vidutinis mėnesinis nustatytasis vyriausybės kanclerio darbo užmokestis siekė 2714 eurų.

„Norėčiau paminėti, kad tai (priedas – DELFI) yra įprasta praktika. Visi kancleriai, iki tol dirbę vyriausybėje, irgi gaudavo atitinkamą priedą“,– teigė T. Beržinskas.

Jis taip pat sakė, kad priedai politinio pasitikėjimo pareigūnams yra įprasta praktika daugelyje institucijų.

„Ir paskutinis dalykas, kuris svarbus, kad galų gale A. Stončaičio atlyginimas bus mažesnis, negu jis gaudavo Vidaus reikalų ministerijoje, netgi su priedu“, – pažymėjo premjero patarėjas.

Į naująsias pareigas premjeras A. Stončaitį paskyrė paskutinę darbo dieną prieš Kalėdas – gruodžio 22-ąją. Apie tai, kad būtent šis asmuo užims aukštą postą vyriausybės kanceliarijoje, DELFI paskelbė dar lapkričio 24 dieną, kai iš pareigų pasitraukė tuometinė vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė. Tuo metu pretendentas neigė sulaukęs premjero siūlymo.

Darbą vyriausybės kanceliarijoje A. Stončaitis turėjo pradėti nuo sausio 3 dienos, tačiau prieš pat Naujuosius buvo paskelbta, kad „dėl asmeninių priežasčių, susijusių su sveikata“, jo startas kelioms savaitėms nukeliamas.

Pastaruoju metu A. Stončaitis vadovavo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) kanceliarijai. Šį postą jis užėmė 2015 metų sausį – netrukus po to, kai vidaus reikalų ministru tapo S. Skvernelis. Dar anksčiau A. Stončaitis dirbo policijos generalinio komisaro S. Skvernelio pavaduotoju.

„Tai patyręs ir kompetentingas tarnautojas, kuris puikiai žino valstybės tarnybos specifiką, išmano tarpinstitucinius santykius ir turi autoritetą tarp valstybės tarnautojų. Visų pirma dėl to, kad viešajame sektoriuje yra dalyvavęs sklandžiai bei skaidriai įgyvendinant ne vieną reformą, atnešusią reikšmingus rezultatus visuomenei ir valstybei“, – toks premjero S. Skvernelio atsiliepimas apie A. Stončaitį skelbiamas vyriausybės svetainėje.

Kubilius: turbūt nelabai taip sugalvočiau

Ekspremjeras, buvęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Algirdas Butkevičius, kuriam einant pareigas A. Stončaitis pradėjo dirbti VRM, sakė, kad jam su šiuo pareigūnu asmeniškai susidurti neteko.

„Visada sakau, kad reikia žiūrėti į kompetenciją, – paklaustas, kaip vertina premjero sprendimą į artimiausią komandą pasitelkti buvusį kolegą, DELFI kalbėjo A. Butkevičiaus. – Jei kompetencija yra aukšto lygio, visada reikia suteikti žmogui galimybes kilti pareigose. Yra labai blogai, kai gabūs žmonės nepastebimi ir nevertinami“.

Antrasis kriterijus, jo teigimu – pasitikėjimo klausimas.

„Vyriausybės kanclerio postas – labai atsakingos pareigos. Trečias dalykas, man, kaip buvusiam premjerui, šiek tiek sudėtinga atsakyti į šį klausimą“, – sakė A. Butkevičius.

Jam vadovaujant vyriausybei 2012–2016 metais, vyriausybės kanclerio pareigas ėjo ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Alminas Mačiulis. Šiuo metu jis užima vyriausybės kanclerio pavaduotojo poziciją.

2008–2012 metais bei 1999–2000-aisiais premjero pareigas ėjusio konservatoriaus Andrius Kubilius vyriausybės kancleriais yra dirbę ekonomistas, finansininkas Algirdas Gediminas Šemeta, diplomatas, politikas Petras Auštrevičius, diplomatas Deividas Matulionis. Pastarasis šiuo metu yra S. Skvernelio patarėjas tarptautiniais klausimais.

A. Kubilius spėjo, kad dabartinis premjeras A. Stončaitį „gerai pažįsta“ iš ankstesniojo bendro darbo policijoje.

„Bet ar žmogus turi gebėjimų į platesnį žvilgsnį negu vien tiktai policijos vidaus reikalų sistemoje, dėl to galima abejoti. Kalbant apie reformas įvairiose srityse, vienas svarbiausių žmonių (bent taip sako mano asmeninė patirtis), kuris padėdavo įgyvendinti mano mintis ar žodžius apie reformas, buvo vyriausybės kancleris“, – pažymėjo politikas.

Andrius Kubilius, BNS nuotr.

Klausiamas, ar pats kviestų A. Stončaitį į vyriausybės kanclerio pareigas, A. Kubilius teigė: „Galėčiau pasakyti, kad tikrai turbūt nelabai taip sugalvočiau. Bet aš nelabai net jį pažįstu.“

Pasak A. Kubiliaus, dirbdamas premjeru, jis vyriausybės kancleriui patikėdavo derinti svarbiausius ir sudėtingiausius klausimus.

„Vyriausybėje, kur reikia nuoseklaus darbo, kai pats premjeras neturi laiko sėdėti ir su visais tartis, tai daro kancleris. Aš su kancleriu palaikydavau labai tamprų ryšį, aptardavome visas problemas ir galimus sprendimus. Taigi, kancleris yra premjero dešinioji ranka, dažnai kalbantis jo vardu neretai ypač sudėtingais klausimais. Tai nėra tik popieriukų nešiotojas ar tiesioginių premjero nurodymų vykdytojas“, – pabrėžė konservatorius.

Pradėjo eiliniu milicininku

Kaip nurodoma vyriausybės informacijoje, naujasis vyriausybės kancleris A. Stončaitis – teisininkas, turintis ilgametę darbo vidaus reikalų sistemoje.

VRM svetainėje skelbiamoje pareigūno biografijoje rašoma, kad jis yra įgijęs aukštąjį teisinį išsilavinimą, o iki 1997 metų dirbo kriminalinėje tarnyboje. Tačiau prieš kelis dešimtmečius, A. Stončaičiui dirbant Pasienio policijoje, buvo viešinamas šiek tiek platesnis jo gyvenimo aprašymas.

Tuo metu skelbtais duomenimis, savo darbinę karjerą A. Stončaitis pradėjo 1983 metų gegužę – tuo metu jis dirbo Plungės rajono vidaus reikalų skyriuje milicininku.

Po ketverių metų dabartinis vyriausybės kancleris baigė sovietų VRM Minsko aukštąją mokyklą. Iš karto po to, 1987–1990 metais, jis dirbo tuometinėje sovietinės Lietuvos kriminalinėje milicijoje, o 1990–1992 metais – Kriminalinės policijos valdyboje.

Kurį laiką padirbėjęs Pasienio policijos departamente Vidaus tyrimų inspekcijos viršininku, 1995-aisiais jis perėjo į Kelių policijos rinktinę, o 1997 metais buvo paskirtas Pasienio policijos departamento vyriausiojo pasienio policijos komisaro pavaduotoju – Štabo viršininku.

2001-ųjų vasarį policijos generaliniu komisaru tapęs Vytautas Grigaravičius vos po kelių mėnesių pasikvietė A. Stončaitį patarėju. 2008 metais, sulig nauju Policijos departamento vadovu, kuriuo tapo Vizgirdas Telyčėnas, dabartinis vyriausybės kancleris dar palypėjo karjeros laiptais – buvo paskirtas policijos generalinio komisaro pavaduotoju.

Tuo pačiu metu generalinio komisaro pavaduotoju tapo ir S. Skvernelis, prieš tai vadovavęs Policijos eismo priežiūros tarnybai.

2011-ųjų kovą S. Skvernelį paskyrus generaliniu komisaru, A. Stončaitis išsaugojo pavaduotojo poziciją.

Pavardė minėta žudynių skandale

Tų pačių 2011 metų lapkritį įsiplieskė didžiulis skandalas, kuriame minėta ir A. Stončaičio pavardė. Vadinamojoje Kauno žudynių byloje slaptu liudytoju buvęs Mindaugas Žalimas pareiškė, kad dar 2009-aisiais apie Drąsiaus Kedžio planuojamus nusikaltimus informavo policijos generalinio komisaro pavaduotoją Visvaldą Račkauską, bet šis esą nesiėmė priemonių tragedijoms sustabdyti.

Bylą pradėjus nagrinėti teisme, į viešumą iškilo informacija, kad pasikalbėti su M. Žalimu V. Račkauskui pasiūlė būtent A. Stončaitis. Slaptasis liudytojas Policijos departamento sekretorei prisistatė tolimu A. Stončaičio giminaičiu – vėliau teisme jis aiškino, kad šio pareigūno brolis esą buvo vedęs jo tetą.

A. Stončaitis teisme gynėsi giminystės su M. Žalimu. Pareigūnas aiškino, kad komisariate susitikęs su slaptuoju liudininku, kurio nepažinojo, išgirdo, kad šis nori pasikalbėti apie nužudymus Kauno mieste. Kadangi pats nebuvo atsakingas už operatyvinę sritį, paskambino V. Račkauskui, ir tuo jo tarpininkavimas esą baigėsi. Kažkur išvykti ketinęs V. Račkauskas pasikalbėti su M. Žalimu pavedė Kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojui Tomui Ulpiui.

V. Račkausko, A. Stončaičio, dar kelių pareigūnų namuose buvo atliktos kratos. Kilus skandalui, tuometinis generalinis komisaras S. Skvernelis neskubėjo kolegų smerkti – visų, išskyrus jo konkurentu tuo metu vadinto V. Račkausko.

2013 metais, pasitraukęs iš užimamų pareigų ir su dar keturiais policininkais teisiamas dėl to, kad esą neužkirto kelio žmogžudystėms, V. Račkauskas pareiškė, kad S. Skvernelis tuo skandalu siekė jo atleidimo. Galutinai išteisintas V. Račkuskas ir jo kolegos buvo tik 2016 metų rugsėjį.

Darė sėkmingą karjerą

Kitaip nei V. Račkauskas, A. Stončaitis toliau darė sėkmingą karjerą. 2014 metų lapkritį S. Skverneliui tapus vidaus reikalų ministru, būtent A. Stončiatis buvo pasiūlytas laikinuoju policijos generaliniu komisaru.

Saulius Skvernelis, BNS nuotr.

Daugelis prognozavo, kad būtent jis bus paskirtas nuolatiniu Policijos departamento vadovu, tačiau vėliau paaiškėjo, kad S. Skvernelis kaip savo pamainą siūlė ilgametį bičiulį Renatą Požėlą, tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras A. Butkevičius pasirinko kitą kandidatą – Liną Pernavą.

Vis dėlto A. Stončaitis nuskriaustas neliko. Vos po kelių mėnesių, kai S. Skvernelis užėmė vidaus reikalų ministro postą, jis sudalyvavo VRM skelbtame konkurse šios institucijos kanclerio pareigoms užimti. Nurungęs dvylika kitų kandidatų, į pareigas jis buvo paskirtas 2015 metų sausį.

Šio VRM organizuoto konkurso vertinimo komisijai tuo metu vadovavo vidaus reikalų viceministro pareigas ėjęs Elvinas Jankevičius. S. Skverneliui atsistatydinus iš vidaus reikalų ministro posto, netrukus iš užimamų pareigų pasitraukė ir E. Jankevičius. Šiuo metu jis dirba premjero patarėju savivaldos, regioninės bei socialinės politikos ir sporto klausimais.

Į nemalonumus pastarąjį kartą A. Stončaitis įsipainiojo praėjusių metų rugsėjį. Vilniuje, vairuojantį automobilį „Mercedes“, jį sustabdė Kelių policijos pareigūnai, aukšto rango valstybės tarnautojui surašę administracinio nusižengimo protokolą.

A. Stončaitis buvo nubaustas už tai, kad jo automobilio langai buvo pernelyg užtamsinti – Kelių policijos pareigūnai šviesos laidumą patikrino specialiu aparatu.

Tuometinis VRM kancleris, ilgą laiką dirbęs policijos sistemoje, teisinosi pirkęs automobilį su jau užtamsintais langais ir nežinojęs, kad užtamsinimas viršija leidžiamą normą.

Šie argumentai A. Stončaičiui nepadėjo – jam teko tiesiog gatvėje nulupti mašinos stiklų plėvelę, mat pagal galiojančias teisės normas vairuoti tokios transporto priemonės apskritai neleidžiama – kitu atveju būtų panaikintas automobilio techninės apžiūros galiojimas.