Lietuvoje

2018.01.17 13:59

Vokietija Lietuvai perdavė Vasario 16-osios aktą

LRT.lt, BNS, ELTA2018.01.17 13:59

Vokietijos atstovai trečiadienį Lietuvai perdavė Vasario 16-osios aktą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo.

Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė dar prieš iškilmingą akto perdavimo ceremoniją prezidentūroje savo „Facebook“ paskyroje pasidalino iš Vokietijos atgabento dokumento nuotrauka, prirašydama: „Po 100 metų Lietuvos Nepriklausomybės Aktas grįžo namo! #LT100#Vasario16“.

Iškilmingą perdavimo protokolą prezidentūroje pasirašė Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis ir Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo vadovė profesorė Elke von Boeselager.

Ceremonijoje dalyvavo prezidentė D. Grybauskaitė, Vokietijos ambasadorė Angelika Viets, Nepriklausomybės Akto signatarų artimieji.

„Tai mūsų pasididžiavimas mūsų tauta, mūsų istorija, mūsų vienybės garantas ir mūsų ateitis“, – sakė prezidentė.

Vokietijai siųstą nutarimą dėl valstybės atkūrimo Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve praėjusių metų kovą rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis.

Ambasadorė A. Viets sakė, jog profesoriui suradus dokumentą „kartu su Lietuva džiaugėsi ir Vokietija“.

„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie šio išskirtinio įvykio“, – teigė diplomatė.

V. Adamkus: Nepriklausomybės Aktas įpareigoja lietuvius

Lietuvai po beveik šimtmečio perduotas Nepriklausomybės Aktas reiškia ir įpareigojimą toliau dirbti dėl šalies nepriklausomybės, teigia prezidentas Valdas Adamkus. 

„Tai visos tautos pakilimas, nes dokumentas, kad jis egzistuoja, buvo žinoma ir šiuo metu, kaip čia buvo išsireikšta, jis grįžo į namus, kur jis turi būti. Ir tai yra ne vien simbolika, bet tai yra jausmas, ir aš galiu pasakyti, kad visa tauta turi tikrai jausti tą pakilimą, dvasinį pakilimą ir tuo pačiu įsipareigojimą“, - po Akto perdavimo ceremonijos sakė V. Adamkus. 

Pasak jo, lietuvių tauta turi būti atsidavusi šalies labui, o paties Akto perdavimas yra didžiulė šventė kiekvienam šalies piliečiui. 

„Ta nepriklausomybė, kuri buvo paskelbta prieš šimtą metų, būtų ne tik įgyvendinta pilnai, bet ir toliau tęsiama pilnu įsipareigojimu, pilna meile ir atsidavimu Lietuvai. Man šiandien yra didelė šventė, kaip ir kiekvienam Lietuvos piliečiui“, - teigė jis. 

Po oficialaus perdavimo dokumentas bus atvežtas į sostinės senamiestyje esančius Signatarų namus, sekmadienį muziejus pradės jį eksponuoti viešai.

Nepriklausomybės Aktas bus tame kambaryje, kur dvidešimt Jono Basanavičiaus pirmininkaujamos Lietuvos Tarybos narių jį ir pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną.

Tada tai buvo Lietuvos draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centrinio Komiteto pirmininko Antano Smetonos, vėliau tapusio Lietuvos prezidentu, kabinetas.

Prezidento brolio proproanūkis Daumantas Kazlauskas ragino kiekvieną Lietuvai perduotą dokumentą pamatysiantį žmogų įžvelgti jame asmeninį kvietimą „prisidėti prie mūsų krašto gyvavimo, kalbos ir istorijos puoselėjimo“.

„Kiekvienas lietuvis turėtų stengtis, kad laisvė būtų ne tik išsaugota, bet ir įprasminta darbais ir pasiekimais“, – sakė Vilniaus universitete studijuojantis jaunuolis.

Nepriklausomybės akto signataro Alfonso Petrulio brolio anūkė Nijolė Štriupkuvienė teigė, jog Lietuvai perduotas dokumentas yra „mūsų stuburas (...) ir mūsų atminties išsaugojimas“.

Ruošdamiesi priimti aktą, Signatarų namai atnaujino muziejaus ekspoziciją.

Lietuva ir Vokietija pernai pasirašė sutartį, pagal kurią aktas Lietuvai perduodamas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus.

Susitarimas numato, kad 2022 metais dokumentas galėtų būti eksponuojamas Kaune, kai šis antras pagal dydį Lietuvos miestas bus Europos kultūros sostinė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.