Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2013 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą norminėje administracinėje byloje dėl Švietimo ir mokslo ministro įsakymo, kuriuo buvo pakeista Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa (toliau – Įsakymas), teisėtumo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2013 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą norminėje administracinėje byloje dėl Švietimo ir mokslo ministro įsakymo, kuriuo buvo pakeista Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programa (toliau – Įsakymas), teisėtumo.
Ministrui tinkamai nepagrindus skirtingų egzamino užduočių tautinių mažumų kalba ir lietuvių kalba besimokantiems mokiniams nustatymo, bylą nagrinėjusi LVAT išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad buvo pažeistas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas, teigiama pranešime spaudai.
Viena iš ginčyto Įsakymo nuostatų – 3 punktu – buvo pakeista valstybinio ir mokyklinio brandos egzamino literatūrinio rašinio apimtis, tautinių mažumų kalba besimokantiems mokiniams nustatant mažesnį privalomą rašinio žodžių skaičių nei lietuvių kalba besimokantiems mokiniams. Tokį reguliavimą Švietimo ir mokslo ministerija grindė tuo, jog tautinių mažumų kalba besimokantiems mokiniams buvo skirta mažiau pamokų, taip pat rėmėsi 2012 m. vykdyto bandomojo egzamino rezultatais.
LVAT pabrėžė, jog valstybinė kalba yra itin gintina ir saugotina vertybė, kurios vartojimas valstybės viešajame gyvenime kartu yra ir vienas iš valstybingumo garantų. Valstybės, viena vertus, turi pareigą sudaryti galimybes tautinių mažumų atstovams mokytis savo gimtosios kalbos, tačiau, kita vertus, jos turi teisę nustatyti ir reikalavimus tam tikru lygiu mokėti valstybinę kalbą. Tačiau įtvirtindama tokius reikalavimus, valstybė kartu privalo sudaryti ir tinkamas sąlygas valstybinės kalbos mokymui.
Nustačiusi, jog Įsakymu buvo nustatyta skirtinga egzamino rašinio apimtis, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad reguliavimas lietuvių kalba ir tautinių mažumų kalba besimokančių moksleivių atžvilgiu buvo akivaizdžiai skirtingas. Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas pažymėjo, jog ginčijamo reguliavimo suderinamumas su Konstitucijoje įtvirtintu visų asmenų lygybės principu tikrintinas vertinant, ar tarp paminėtų moksleivių grupių egzistuoja tokie skirtumai, jog jie objektyviai pateisintų skirtingo reguliavimo įtvirtinimą. Skirtingo reguliavimo nustatymas gali būti pripažintas objektyviai pateisinamu tik tuo atveju, jei jis turi teisėtą tikslą ir šio tikslo siekiama proporcingomis priemonėmis.
LVAT akcentavo, jog valstybė, nustatydama vienodus egzamino reikalavimus, turi sudaryti ir vienodas, lygias galimybes tokiam egzaminui pasirengti, bei atvirkščiai – tik nesant vienodų galimybių pasirengti egzaminui, gali būti nustatomos skirtingos jo užduotys. Todėl tą patį egzaminą laikantiems moksleiviams diferencijuojant šio egzamino užduotis, privalėjo būti įvertinta, ar organizacinių ir kitų priemonių visuma nesudarė moksleiviams vienodų galimybių pasiruošti egzaminui, ir kokiu mastu tokios galimybės skyrėsi.
Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, jog Įsakymo pagrįstumui turi būti keliami itin aukšti reikalavimai. Diskriminacinių nuostatų įtvirtinimas, teismo vertinimu, nagrinėtu atveju sukeltų itin neigiamas pasekmes – būtų ne tik pažeisti asmenų teisėti lūkesčiai vienodomis sąlygomis įstoti į aukštąsias mokyklas, tačiau ir diskredituojama valstybinė kalba, kaip konstitucinė vertybė. LVAT nustatė, jog Švietimo ir mokslo ministerija, priimdama ginčijamą Įsakymą, neatsižvelgė į aplinkybių visumą, rėmėsi tik dalimi reikšmingų aplinkybių, kurios tiksliai neatskleidė susiklosčiusių teisinių santykių visumos ir asmenų teisinės bei faktinės padėties skirtumų.
Todėl išplėstinė teisėjų kolegija vertino, kad atsakovas neįrodė, jog Įsakyme įtvirtintos lengvatos tautinių mažumų kalba besimokantiems mokiniams buvo pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo pagrindo Įsakymo 3 punkte nustatytą reguliavimą pripažinti nediskriminaciniu ir konstatavo, jog jis prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, įtvirtinančiam visų asmenų lygybės principą.
Siekdama tinkamo konstitucinių vertybių balanso ir atsižvelgusi į tai, jog dar nėra pasibaigusi šių metų brandos egzaminų sesija bei vyksta stojimo į aukštąsias mokyklas procesas, LVAT nustatė, jog ginčyta Įsakymo nuostata laikoma panaikinta nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat akcentavo, jog šis teismo sprendimas 2013 m. brandos egzaminų sesijos rezultatams bei šios sesijos metu brandos egzaminus laikiusių asmenų teisėms studijuoti aukštosiose mokyklose jokios įtakos neturi, ir ateityje neturės.
LLRA: dabar galiojanti Švietimo įstatymo redakcija turi būti pakeista ir grįžta prie senosios jo redakcijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad sprendimas dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui, teigiama Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pranešime spaudai.
„Dar kartą pabrėžiame, kad lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas iš esmės negali būti suvienodintas, nes gimtoji kalba visada liks gimtoji, o kita, kad ir tokia svarbi kaip valstybinė, visada liks tik išmokta.
Iš prigimties žmogus negali turėti dviejų gimtųjų kalbų. Akivaizdu, kad nauja Švietimo įstatymo redakcija turi būti pakeista ir grįžta prie senosios jo redakcijos. Tikimės, kad būtent taip ir bus“, – priduria LLRA atstovai.
A. Kubilius ministrą D. Pavalkį ragina prisiimti asmeninę atsakomybę
Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius reaguodamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimą, kad švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsakymas dėl lietuvių kalbos egzamino užduočių palengvinimo tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui, ministrą ragina prisiimti asmeninę atsakomybę už sukurtą Konstitucijai prieštaraujančią situaciją ir atsiprašyti Lietuvos žmonių.
„Po sukeltos sumaišties, kai, pataikaudamas koalicijos partneriams ir remdamasis aiškiai klaidinga logika pasirašė antikonstitucinį įsakymą, ministras D. Pavalkis pirmiausia turėtų atsiprašyti Lietuvos žmonių ir ypač – abiturientų. Nuo šiol visiškai nebeaišku, ar universitetai baigiamojo lietuvių kalbos egzamino balus laikys teisėtais, kaip ir kokiais rezultatais remiantis abiturientus turės priiminėti aukštosios mokyklos“, – išplatintame pranešime cituojamas A. Kubilius.
Pasak opozicijos lyderio, švietimo ir mokslo ministras nedelsdamas privalo paaiškinti, kaip nuo šiol elgtis būsimiesiems studentams ir universitetų vadovybei.
