Lietuvoje viešintis Japonijos premjeras Shinzo Abe sekmadienį lankėsi Kaune, kur apsilankė žydus gelbėjusio garsaus tarpukario diplomato Chunės Sugiharos namuose. Šeštadienį su Sh. Abe susitikę Lietuvos vadovai labiausiai akcentavo būtinybę stiprinti ekonominius abiejų šalių ryšius.
Buvusiame Japonijos konsulate 1939–1940 metais rezidavo visame pasaulyje žinomas Japonijos diplomatas, vicekonsulas Ch. Sugihara.
Jis, kartu su Olandų konsulu Janu Zwartendijku tranzitines vizas išdavė iš nacių ir sovietų okupuotos Lenkijos į Lietuvą bėgusiems žydams. Supratę, kad ir čia nėra saugu, pabėgėliai kreipėsi į Ch. Sugiharą prašydami išduoti tranzitines vizas – kirsti Sovietų Sąjungą ir per Japoniją nuvykti į Nyderlandų karalystei priklausančią Kiurasao salą.
Manoma, kad Ch. Sugihara išgelbėjo mažiausiai 6000 žydų gyvybes.
Premjerą Kaune pasitiko miesto meras Visvaldas Matijošaitis, vicemeras Simonas Kairys bei keliasdešimt moksleivių, įteikę Sh. Abe keturias pagal origamį sulankstytų gervių juostas. Geltona, žalia, raudona ir balta šių juostų spalvos simbolizavo abiejų šalių vėliavas.
Japonų ministras pirmininkas aplankė buvusį Ch. Sugiharos kabinetą, kuriame stovėjo stalas su rašymo reikmenimis bei spausdinimo mašina. Ant jo buvo padėtas ir vieno iš diplomato išgelbėtų žydų pasas.
Sh. Abe tada pasirašė garbės svečių knygoje, o vėliau apžiūrėjo buvusiame konsulate esančią ekspoziciją.
„Džiaugiuosi galėdamas apsilankyti Lietuvoje, kai švenčiate valstybės atkūrimo šimtmetį. Japonijos diplomatas Ch. Sugihara išgelbėjo nesuskaičiuojamą daugybę žmonių, išduodamas „gyvybės vizas“. Diplomato Ch. Sugiharos drąsa šių dienų žmonėms rodo kaip elgtis, kylant teisiniams ir demokratijos iššūkiams“, – sakė Sh. Abe.
Japonijos premjerui padėką už išgelbėtas žydų gyvybes perdavė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
„Nei vienas, nei kitas diplomatas išdavinėję vizas, nežinojo koks likimas nutiks tiems žmonėms, kurie gavo tuos dokumentus. Tai nebuvo dokumentai, teikiantys neliečiamybes ar garantiją, kad jie bus išgelbėti, tai buvo rizikingas sprendimas jiems patiems“, – pabrėžė istorikas dr. Linas Venclauskas.
Išsamiau – Loretos Mačiulienės reportaže.
