Seksualiniu priekabiavimu apkaltintas parlamentaras Kęstutis Pūkas, Seime pradėjus svarstyti mandato panaikinimo klausimą, jo atsisakė pats.
„Matydamas susidariusią situaciją, kokie sukelti ažiotažai, noriu pateikti Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui atsistatydinimo pareiškimą“, – iš Seimo tribūnos penktadienį paskelbė K. Pūkas.
Taip pat jis sakė kartu pateikiantis atsistatydinimo pareiškimą Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Seimo statutas numato galimybę parlamentarui per apkaltos procesą bet kuriuo metu atsisakyti mandato pačiam.
Seimas anksčiau nusprendė pradėti svarstyti jo mandato panaikinimo klausimą, nors K. Pūkas prašė procesą atidėti, į užsienį išvykus jo advokatei.
Seimas nusprendė, kad advokatė Aušra Ručienė apie posėdį žinojo iš anksto, tad jos išvyka į Argentiną nelaikytina svarbia priežastimi atidėti klausimą.
Atidėti klausimo svarstymą penktadienį prašė pats K. Pūkas.
„Prašau atidėti klausimo svarstymą dėl mano mandato panaikinimo, nes 2018 metų sausio 12 dieną posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti mano advokatė Aušra Ručienė“, – į Seimą kreipėsi parlamentaras.
Apie advokatės išvyką Seimo vadovybė sužinojo balsavimo išvakarėse. K. Pūkas BNS sakė ketvirtadienį raštu informavęs Seimą, kad jo advokatė negali dalyvauti apkaltos procese.
Seimo narys neatsakė, kada sužinojo apie A. Ručienės kelionę į Argentiną. „Aš advokatės reikalų nelabai žinau“, – tvirtino K. Pūkas. Kad sausio 12-ąją numatomas balsavimas dėl jo mandato panaikinimo, buvo žinoma gruodį, prieš Kalėdas.
A. Ručienė, BNS nuotr.
Visi kalbėję parlamentarai ragino neatidėlioti klausimo ir dėl mandato panaikinimo spręsti penktadienį, o konservatorė Irena Degutienė pasiūlė parlamentarui atsistatydinti pačiam.
„Mes negalime pradėti pageidavimų koncerto, nežinome, kada advokatė A. Ručienė grįžta iš savo kelionės. Jei klausiate mano asmeninės ar frakcijos nuomonės, mes siūlome tai vertinti kaip bandymą apgauti Seimą, suvedžioti, ir nelaikyti to pakankama ar tinkama priežastimi nesvarstyti klausimo. Siūlome klausimą svarstyti šiandien“, – sakė liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Kartu jis pasiūlė Seimui kreiptis į Advokatų tarybą dėl A. Ručienės elgesio.
„Seimas dar gruodžio 19 dieną nustatė svarstymo datą, sausio 5 dieną užsakyti bilietai, iš tiesų advokatės elgesys šiuo atveju nederamas netgi advokatui, kai jis palieka savo klientą likimo valiai, atsisakydamas savo išvykimu jį ginti. Iš kitos pusės, žinodama svarstymo datą, ji turėjo suplanuoti savo laiką taip, kad galėtų dalyvauti. Seimui galbūt derėtų atkreipti Advokatų tarybos dėmesį“, – sakė socialdemokratų atstovas Julius Sabatauskas.
„Aš kreipiuosi į Seimo narį K. Pūką, pažiūrėkite, kokia susidarė situacija Seime, ar jums neatrodo, kad garbingiausia tiek jums, ir išlaikant orumą Seime, jūs pats galėtumėt atsistatydinti ir nereikėtų sukti galvos, kada jūsų advokatė grįš“, – kalbėjo konservatorė I. Degutienė.
Seimas penktadienį planavo balsuoti dėl seksualiniu priekabiavimu apkaltinto parlamentaro K. Pūko mandato panaikinimo, kai Konstitucinis Teismas jį pripažino sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją. Įtariama, kad Seimo narys seksualiai priekabiavo prie jo padėjėjomis norėjusių įsidarbinti ar šias pareigas ėjusių merginų. Parlamentaro mandatas būtų buvęs panaikintas, jei už tai būtų balsavę 85 Seimo nariai.
Seimo specialioji komisija yra konstatavusi, kad K. Pūkas neetišku elgesiu diskreditavo valstybės ir Seimo autoritetą, nes bendraudamas su jo padėjėja dirbusia bei Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus darbo vietos siekiančiomis merginomis veiksmais, žodžiais, neverbaline kūno kalba pažemino kandidačių orumą, diskriminavo jas dėl socialinės padėties.
Prokuratūra K. Pūkui yra pateikusi įtarimus dėl seksualinio priekabiavimo ir netinkamo ginklo laikymo. Dėl seksualinio priekabiavimo nukentėjusiaisiais pripažinti keturi asmenys.
K. Pūkas į parlamentą išrinktas pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą. Jam atsistatydinus, į parlamentą patekti pretenduoja buvusi parlamentarė Ona Valiukevičiūtė. Seime ji dirbo tris kadencijas nuo 2004 iki 2016 metų.
Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje yra įvykusios trys apkaltos: Seimas už pilietybės suteikimą finansiniam rėmėjui iš prezidento pareigų yra pašalinęs Rolandą Paksą, taip pat panaikinęs Seimo nario mandatus posėdžių nelankiusiems Linui Karaliui ir Neringai Venckienei.
