Jau kalendorinės žiemos vidurys. Žinoma, šis pasakymas geriau skambėtų tariamas kitaip – kalendorinio žiemos meto vidurys arba pusė. Taip mes neprisirištume prie pačios žiemos ir jos vertinimo. O vertinti iš esmės nėra ko...
Šios žiemos pirmoji pusė sumušė visus šilumos rekordus. Po Naujųjų buvo dienų, kai Suvalkijoje užregistruota 9 ℃ laipsnių šiluma. Net ir ten, kur buvo vėsiau, nei ledo, nei sniego neatsirado. Gal tik dabar, šiomis dienomis.
Lygiai prieš penketą dienų skaičiavau gervių stebėjimus... Kažkaip net pačiam sunku patikėti, kad gervės sausio pradžioje stebėtos daugelyje šalies vietų – Suvalkijoje, Žuvinte, Vilniaus krašte, prie Trakų, Aukštaitijoje. Ir vis – ne po vieną, bet pulkeliais, po keletą. Iš viso jų užsilikę apie 100. Gal – daugiau.
Taip, gervė – ne gulbė, tokiu metu jų stebėjimai yra unikalūs. Tiesa, Vytautas Jusys sako, kad Nemuno deltoje buvę atvejų, kai gervės peržiemodavo. Tačiau kad jų būtų visoje Lietuvoje, reikia ypatingų sąlygų. Tokių, kaip šiemet. Tiesa... tokios sąlygos buvo.
O kaip gervės elgsis dabar, atšalus? Vargu ar jos gali ką nors rinktis. Todėl tikėtina, kad dalis šių paukščių nuo šalčio pasitrauks – skris kokį 1000 kilometrų ir susiras tinkamas sąlygas. Gervėms daug nereikia...
Na, o kita dalis tikriausiai liktų pas mus ir bandytų išgyventi pabaliuose, paraistėse. Pasirodo – labai stipri ta gimtinės girių trauka...
Ką ir sakyti – sausio vidurys, o mes kalbame apie gerves. Beje, liko ne tik jos – iki šiol stebimi keli baltieji gandrai, kurie neišskrido ir dar vis gyvena laisvai, patys sau. Stebint tokius paukščius, kyla dvejopi jausmai. Visų pirma, tai ne gervės – gandrams reikia gyvūninės kilmės lesalo. Ir šilumos kitokios reikėtų...
Taip, jų poreikiai kitokie. Dabar šie užsilikę paukščiai tikrai jau niekur nelėks, jie neturi to instinkto keliauti – antraip būtų išskridę rudenį. O ką su jais daryti? Tiksliau – ar galima jiems kuo nors padėti?
Padėti laukiniam paukščiui sunku. Ypač kai jis pats tos pagalbos nesupranta ir nežino, kaip ją priimti. Taigi, dažnai tokie gandrai prisiglaudžia sąvartynuose kartu su varninių paukščių, kirų, varnėnų pulkais. Na, o jei neranda tokios prieglaudos, jais tenka užsiimti žmonėms.
Rodrigo Rodriguez/Unsplash nuotr.
Bet tai nėra lengva... Kaip paukštį prisivilioti, kaip sugauti? Dažniausiai padeda alkis – prie namų, kieme, palesintas paukštis jau supranta, kur žmonės jam palankūs, todėl toli ir neskrenda, nakvoja kažkur ant gretimo stulpo ar netolimame gandralizdyje. Po keleto dienų jis atsargiai žingsniuoja vidun pro praviras daržinės ar tvarto duris. Taigi, jį jau galima uždaryti, sugauti.
Tačiau čia dar ne viskas. Ką daryti toliau?
Galima skambinti bendrosios pagalbos telefonu 112 ir būsite sujungtas su gyvūnų globėjais, kurie gandrą paims. Tačiau galbūt jūs ir patys jį globosite – liko tik pora mėnesių, jis gali gyventi ir jūsų tvartelyje, daržinėje. Svarbu, kad paukščiui būtų gilus indas su vandeniu, taip pat lesalo – virtų kapotų bulvių, mėsos, o jei įmanoma – kūdroje sužvejotų mažų karosiukų. Juos gandrai tiesiog dievina.
Žiemos vidurys, o mes apie vasaros paukščius kalbame. Mums atrodo, kad tą daryti reikia – juk visi mokomės kartu.
O dabar pasižvalgykime, kas vyksta žvejų ir medžiotojų padangėje.
Tų naujienų ne tiek daug – štai nuo sausio 15 d. buvo leidžiama žvejoti vėgėles. Kadangi šalčio buvo per mažai, ledo ir stintų dar teks palaukti. O medžiotojai turi žinoti, kad iki šiol sumedžioti 56 vilkai, taigi – liko tik keturi iš šio sezono limito.
Dabar jau galvojame apie žiemos galą ir sniegą, kad galėtume atlikti kanopinių žvėrių, o sykiu – ir vilkų apskaitas. Iki vilkų rujos – meto, kai jie bus labai aktyvūs ir pėduos, vaikščios visur, – dar mėnuo.
