Lietuvoje

2018.01.10 12:45

Sugrįžtantiems emigrantams – didesnis savivaldybių dėmesys

Prezidentė Dalia Grybauskaitė su savivaldybių merais trečiadienį aptarė galimą savivaldybių indėlį sprendžiant su emigracija susijusias problemas.

Per susitikimą pristatytas Tarptautinės migracijos organizacijos tyrimas, kaip emigracija vertinama atskiruose šalies regionuose ir kaip savivaldybės yra pasirengusios susigrąžinti svetur išvykusius vietos gyventojus.

Pasak šalies vadovės, sprendžiant emigracijos klausimus labai svarbu, kad pajėgas suvienytų nacionalinė, vietos valdžia ir nevyriausybinės organizacijos, todėl savivaldybių indėlis itin reikšmingas.

Skaičiuojama, kad pernai iš Lietuvos emigravo per 50 tūkst. piliečių.

Nors dėl emigracijos šalies gyventojų skaičius per pastaruosius 27 metus sumažėjo beveik milijonu, vis dėlto beveik kas antras užsienyje gyvenantis pilietis domisi galimybėmis sugrįžti į tėvynę, rašoma prezidentūros pranešime žiniasklaidai. Dauguma svetur gyvenančių žmonių palaiko ryšius su Lietuva, o absoliuti dauguma (89 proc.) brangina lietuvybę ir prisipažįsta, kad jos išsaugojimas yra labai svarbus. Valstybės vadovės teigimu, šie faktai – geriausias įrodymas, kad potencialas grįžti namo yra didelis, todėl šalies savivaldybės galėtų jį išnaudoti bei veikti drąsiau ir išmintingiau.

Kad savivaldybės neskiria pakankamai dėmesio iš emigracijos parvykstantiems žmonėms, atskleidė Tarptautinės migracijos organizacijos atliktas tyrimas. Nors sugrįžtančiųjų į Lietuvą skaičius pastaraisiais metais išaugo, o pernai į tėvynę sugrįžo 5 tūkst. daugiau gyventojų nei prieš metus, tik pusė apklaustų savivaldybių nurodė turinčios tikslą skatinti emigrantus sugrįžti į gimtąjį regioną.

Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje atliktas tokio pobūdžio tyrimas parodė, kad savivaldybės neturi mechanizmų ryšiams su išvykusiaisiais palaikyti ir neskaičiuoja, kiek ir kokie žmonės iš jų krašto išvyksta svetur. Be to, nei viena šalies savivaldybė neturi konkretaus veiksmų plano, ką daryti tokiu atveju, jeigu į jų regioną sugrįžtų daugiau emigrantų.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad grįžusieji iš emigracijos susiduria su darbo, būsto paieškos ar paskolos problemomis. Todėl pateikiamose rekomendacijose siūloma kiekvienoje savivaldybėje paskirti „sugrįžimo koordinatorių“, į kurį vieno langelio principu būtų galima kreiptis visais sugrįžimo klausimais. Taip pat siūloma savivaldybėms ir jų įstaigoms daugiau dėmesio skirti sugrįžusių vaikų integracijai bei rekomenduojama siekti išlaikyti ryšį su išvykusiaisiais.

Vis dėlto kai kurios savivaldybės jau ėmėsi padėti sugrįžtantiesiems. Alytuje veikia neformaliojo ugdymo paslaugas sugrįžusiems vaikams teikiantis Lietuvybės centras; Tauragė inicijavo „Globalios Tauragės“ projektą, kurio metu renkami išvykusiųjų kontaktai, su jais palaikomi ryšiai, informuojama apie darbo vietas; Prienų rajone ir Birštone buriamos išvykusiųjų bendruomenės, Akmenėje siūlomas mokymasis nuotoliniu būdu.

Prezidentės teigimu, žmonių susigrąžinimas – bendras visos šalies tikslas, o emigracijai stabdyti vien tik nacionalinės valdžios sprendimų nepakanka. Sprendžiant emigracijos problemas ir kviečiant žmones sugrįžti būtinos visų pastangos, todėl norint susigrąžinti išvykusiuosius ypač svarbus vaidmuo tenka arčiausiai žmonių esančiai vietos valdžiai, tvirtina prezidentė.

Susitikime tyrimą pristatė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė, apie grįžusių vaikų integracijos sunkumus pasakojo nevyriausybinių organizacijų atstovai, patirtimi dalijosi iš emigracijos grįžę mūsų šalies gyventojai bei miestų merai.