Lietuvoje

2018.01.08 19:19

Opozicija skeptiškai vertina iniciatyvą Seime tirti LRT finansus

BNS 2018.01.08 19:19

Seimo opozicijos atstovai skeptiškai vertina Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) iniciatyvą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, kuri atliktų Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos tyrimą.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad būtų galima paremti tokį siūlymą, bet tik jei parlamente būtų atliekamas tyrimas ir dėl „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio verslo.

„Čia aš aiškiai matau dvi konflikto puses. Jei jie nori, kad mes palaikytume LRT veiklos tyrimą, kas gal ir turi prasmės, lygiai taip pat klausimai, kurie pateikti R. Karbauskiui, turi būti tiriami Seime. Aš niekaip neįsivaizduoju, kad R. Karbauskis sutelkęs daugumą tiria vieną konflikto pusę, o kita konflikto pusė, t. y. R. Karbauskis neatsako nė į vieną klausimą ir lieka be jokio tyrimo“, – pirmadienį BNS sakė E. Gentvilas.

E. Gentvilas, BNS nuotr.

„Jei nėra šito pariteto, tegu nesitiki opozicijos palaikymo, tuo labiau, kad aš įžvelgiu, jog „valstiečiai“ norėtų turėti įtakos LRT valdyme ir tas tyrimas inicijuojamas, gal ir siekiant šventų tikslų, bet, manau, siekiant ir daryti įtaką televizijos, radijo laidoms“, – pabrėžė liberalų lyderis.

Klausimus dėl LRT skaidrumo parlamentarai ėmė kelti pradėję nagrinėti nacionalinio transliuotojo metinę veiklos ataskaitą. Beveik pusė Seimo narių lapkritį kreipėsi į LRT tarybą prašydami atsakyti į klausimus apie darbuotojų atlyginimus ir priedus, santykius su prodiuserinėmis kompanijomis, viešuosius pirkimus.

LRT laidos „Dėmesio centre“ vedėjas Edmundas Jakilaitis tuomet viešai paskelbė klausimų sąrašą R. Karbauskiui dėl jo verslo – trąšų importo iš Rusijos, antidempingo muitų, žemės perėmimo iš „Agrokoncernui“ skolingų ūkininkų. Bendrovės atstovai praėjusią savaitę reaguodami į viešoje erdvėje pateiktus klausimus surengė spaudos konferenciją ir pranešė, kad R. Karbauskis neturtines teises „Agrokoncerne“ perleido advokatui bei jo valdyme nedalyvauja. 

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, BNS nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė BNS sakė, kad parlamentinio tyrimo iniciatyva „skamba tikrai savotiškai“.

„Jei buvo bandoma kalbėti, kad kai kurie parlamentarai nori išsiaiškinti skaidrumą, mano galva, klausimai iš LRT pusės yra atsakyti, ir labai keista, kad imamasi papildomų veiksmų, kurie kelia klausimą, ar tai nėra ketinimas galimai pritaikyti kokias nors sankcijas. Parlamentinio tyrimo iniciatyva skamba tikrai savotiškai ir galima kelti klausimą, ar išties tai nėra noras užsiimti cenzūra, bandyti daryti poveikį nacionaliniam transliuotojui“, – sakė parlamentarė.

„Tvarkos ir teisingumo“ vadovas Remigijus Žemaitaitis teigia, kad kilus abejonėms dėl LRT finansų jas aiškintis galėtų Valstybės kontrolė, o ne Seimo komisija.

„Seimas tapo ikiteisminio tyrimo institucija, kuo pagal savo esmę negali būti. Pastarieji įvykiai man rodo, kad tampame policinės-milicinės valstybės institucija“, – BNS „valstiečių“ iniciatyvą komentavo R. Žemaitaitis.

R. Žemaitaitis, BNS nuotr.

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas sako, kad socialdemokratai šio klausimo nesvarstė, bet jis manantis, jog atsakymus dėl LRT skaidrumo turėtų pateikti Valstybės kontrolė.

„Aš manau, kad yra institucijos, kurios gali tai padaryti, – Valstybės kontrolė, auditas. Mes rinksimės penktadienį ir apsvarstysime siūlymą, bet aš manau, kad turime institucijas, kurios turi tai padaryti ir pateikti mums informaciją“, – BNS sakė J. Olekas.

Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius BNS pirmadienį patvirtino, kad jau surinkti specialiai tyrimo komisijai inicijuoti reikalingi parlamentarų parašai – iš viso 39.

„Gavome pakankamai didelį kiekį informacijos iš LRT, tą informaciją sisteminame ir sudėliojame į lentynėles, ir bent iš pirmo peržiūrėjimo matome, kad reikėtų giliau įsigilinti į visą informaciją ir, ko gero, reikės komisijos“, – BNS pirmadienį sakė A. Nekrošius.

Anot jo, atsakydama į teiktus papildomus 80-ies parlamentarų klausimus, LRT taryba pateikė ne visą prašytą informaciją, todėl sukūrus komisiją tikimasi išsireikalauti visų duomenų.

„Nemažai prodiuserinių kompanijų atsisakė pateikti informaciją. Kiek tai sudaro procentais nuo visų prodiuserinių sutarčių, mes nežinome, dar neaišku iki galo, kiek valandų eterio sudaro tos sutartys, mes nežinome. Komisija iš esmės turi statusą, tas statusas suteikia galimybes išsireikalauti tos informacijos“, – kalbėjo A. Nekrošius.

Inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją gali ne mažiau kaip ketvirtadalis, t. y. 36 Seimo nariai.

Pasak parlamentaro, Seimui bus siūloma sudaryti 12 narių tyrimo komisiją, kurią sudarytų Seimo nariai, turintys leidimus dirbti su slapta informacija. Nutarimo projektą bus siūloma svarstyti penktadienį.

Nutarimo dėl komisijos steigimo projekte numatomas įpareigojimas komisijai įvertinti LRT tarybos pateiktą 2016 metų veiklos ataskaitą, taip pat – įvertinti, „ar LRT valdymo struktūra, įdarbintų darbuotojų skaičius, darbuotojų atlyginimų dydis, pačios LRT kuriamų laidų, LRT kartu su prodiusavimo paslaugas teikiančiomis kompanijomis ar nepriklausomais prodiuseriais bei tik prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų ar nepriklausomų prodiuserių kuriamų laidų santykis įgalina racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą bei atitinka Lietuvoje esančios rinkos sąlygas“.