Lietuvoje

2018.01.08 17:15

„Valstiečiai“ inicijuoja LRT ūkinės ir finansinės veiklos parlamentinį tyrimą

BNS 2018.01.08 17:15

Valdančioji Valstiečių ir žaliųjų frakcija Seime inicijuoja parlamentinį Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos tyrimą, BNS patvirtino Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius.

Pirmadienį, anot A. Nekrošiaus, surinkti specialiai tyrimo komisijai inicijuoti reikalingi 39 parlamentarų parašai. Tarp pasirašiusiųjų – daugiausia „valstiečiai“, taip pat – „tvarkiečių“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai.

LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis minėtą iniciatyvą, viena vertus, sakė vertinantis teigiamai, tačiau kita vertus, anot jo, akivaizdu, jog tai – politinis žingsnis.

„Gavome pakankamai didelį kiekį informacijos iš LRT, tą informaciją sisteminame ir sudėliojame į lentynėles, ir bent iš pirmo peržiūrėjimo matome, kad reikėtų giliau įsigilinti į visą informaciją ir, ko gero, reikės komisijos“, – BNS pirmadienį sakė A. Nekrošius.

Anot jo, atsakydama į teiktus papildomus 80-ies parlamentarų klausimus, LRT taryba pateikė ne visą prašytą informaciją, todėl sukūrus komisiją tikimasi išsireikalauti visų duomenų.

„Nemažai prodiuserinių kompanijų atsisakė pateikti informaciją. Kiek tai sudaro procentais nuo visų prodiuserinių sutarčių, mes nežinome, dar neaišku iki galo, kiek valandų eterio sudaro tos sutartys, mes nežinome. Komisija iš esmės turi statusą, tas statusas suteikia galimybes išsireikalauti tos informacijos“, – kalbėjo A. Nekrošius, jis yra Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys.

Inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją gali ne mažiau kaip ketvirtadalis, t. y. 36 Seimo nariai.

BNS nuotr.

Komisijos nariai turės turėti leidimus dirbti su slapta informacija

Pasak A. Nekrošiaus, Seimui bus siūloma sudaryti 12 narių tyrimo komisiją, kuriai priklausytų parlamentarai, turintys leidimus dirbti su slapta informacija. Nutarimo projektą bus siūloma svarstyti penktadienį.

Nutarimo dėl komisijos steigimo projekte numatomas įpareigojimas komisijai įvertinti LRT tarybos pateiktą 2016 metų veiklos ataskaitą, taip pat – įvertinti, „ar LRT valdymo struktūra, įdarbintų darbuotojų skaičius, darbuotojų atlyginimų dydis, pačios LRT kuriamų laidų, LRT kartu su prodiusavimo paslaugas teikiančiomis kompanijomis ar nepriklausomais prodiuseriais bei tik prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų ar nepriklausomų prodiuserių kuriamų laidų santykis įgalina racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą bei atitinka Lietuvoje esančios rinkos sąlygas“.

Komisijai būtų formuluojama užduotis nustatyti, ar teisės aktais nustatyta valdymo struktūra, apibrėžtos jos funkcijos bei kompetencijų pasidalijimas atitinka europinę nacionaliniams transliuotojams taikomą praktiką, užtikrina skaidrų LRT darbą ir sudaro tinkamas sąlygas LRT, kaip nacionalinio transliuotojo, misijai įgyvendinti.

Taip pat siūloma įvertinti europinę patirtį užtikrinant nacionalinių transliuotojų veiklos viešumą ir atskaitingumą bei nustatyti, kokie LRT veiklos reguliavimo pakeitimai padėtų garantuoti didesnį LRT veiklos viešumą ir atskaitingumą visuomenei.

Komisija, kaip numatoma projekte, taip pat aiškintųsi, ar 2003 metų vyriausybės nutarimas, nekeistas nuo 2009 metų, kuriuo vadovaujasi LRT vykdydama dalį pirkimų, nesukuria prielaidų neskaidrioms pirkimų procedūroms, korupcinei aplinkai formuotis.

Siūloma įvertinti ir pačios LRT vykdytus pirkimus, jų procedūras ir priežiūrą.

„Nustatyti, ar LRT iš prodiuserių ir (ar) iš prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų perkamų paslaugų kainos atitinka rinkos sąlygas. Jei LRT sudaromuose sandoriuose nurodytos kainos laikytinos nepagrįstomis – kokios sandorio kainos laikytinos pagrįstomis vertinant rinkos sąlygas“, – rašoma nutarimo projekte dėl komisijos steigimo.

Komisija taip pat aiškintųsi, ar LRT valdomo turto (pavyzdžiui, patalpų) nuomos ar kitokio naudojimo kainos atitinka rinkos sąlygas.

Nutarimo projekte numatomas parlamentinio tyrimo terminas – iki šių metų birželio 1 dienos.

Ž. Pečiulis vadina ir teisiniu, ir politiniu sprendimu

LRT tarybos pirmininkas Ž. Pečiulis teigė, kad siūlymas steigti parlamentinio tyrimo komisiją gali būti vertinamas ir teigiamai, „nes pagaliau Seimas suka teisiniu keliu užuot uždavinėjęs klausmus ir vertęs mus pažeisti įstatymus“.

„Tai yra tarsi teisinė įstatymuose numatyta procedūra. Kita vertus, be abejo, tai yra akivaizdus politinis žingsnis – (tyrimą inicijuoja – BNS) valdančioji dauguma, sulaukianti daug kritikos iš žiniasklaidos, tuo pačiu ir LRT, jai vadovauja politikas (Ramūnas Karbauskis – BNS), sulaukiantis ypač didelio dėmesio ir ypač daug žiniasklaidos klausimų“, – BNS pirmadienį sakė Ž. Pečiulis.

Ž. Pečiulis (LRT) nuotr.

Anot jo, „būtų protinga ir racionalu“, jei Seimas palaikytų LRT tarybos poziciją – kreipimąsi į Valstybės kontrolę prašant atlikti LRT auditą.

Tuo metu Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis, nors yra pasirašęs iniciatyvą dėl komisijos kūrimo, žadėjo nusišalinti nuo komisijos veiklos.

LRT pateiktą informaciją Seimui atsakant į papildomus klausimus R. Karbauskis vadino skandalinga, teigdamas, kad pateikti ir vieši, ir konfidencialūs duomenys yra neišsamūs, atrinkti selektyviai.

„Ta informacija, kuri yra pateikta, (...) mano vertinimu, yra skandalinga. Tiesiog skandalinga. (...) Nėra pačių pagrindinių nei laidų, nei informacijos, nei pirkimų. Šitos informacijos tiesiog nėra“, – BNS pirmadienį sakė R. Karbauskis.

Dalis prodiuserių nesutiko atskleisti informacijos

Praėjusią savaitę LRT Seimo nariams pateikė papildomus atsakymus apie nacionalinio transliuotojo sutartis su prodiuserinėmis įmonėmis ir duomenis apie darbuotojų atlyginimus. Tačiau dalies prašytos informacijos LRT nurodė negalėjusi pateikti parlamentui, nes negavo prodiuserių, su kuriais pasirašytos konfidencialios sutartys, sutikimų.

„(...) Atsakėme į visus klausimus, nepažeisdami sutarčių reikalavimų. Tad esame nuoseklūs ir skaidrūs, kiek tai leidžia teisės aktai“, – pranešime spaudai praėjusią savaitę sakė LRT tarybos pirmininkas Ž. Pečiulis.

Lapkričio pabaigoje pateiktuose LRT atsakymuose, motyvuojant konfidencialumo reikalavimais, nebuvo informacijos, susijusios su prodiuserinėmis įmonėmis, darbuotojų atlyginimais, todėl Seimo nariai suformulavo papildomų klausimų.

Gavusi kausimus, LRT kreipėsi į prodiuserius leidimo parlamentarams pateikti sutartis ir sako gavusi dalies jų leidimą tam.

„Per rašte nurodytą terminą į LRT prašymą duoti sutikimą atskleisti Seimo nariams sutarčių sąlygas gauti 34 atsakymai, 2 kontrahentai neatsakė. 21 kontrahentas sutiko atskleisti duomenis be jokių sąlygų arba su tam tikromis išlygomis, 13 – nesutiko. Priede prie šio atsakymo pateikiame sutarčių ir sąmatų kopijas tų kontrahentų, iš kurių LRT gavo sutikimus viešinti konfidencialią informaciją. Priede pateikiame atsakymus ir tų asmenų, kurie nesutiko arba davė sutikimus atskleisti konfidencialią informaciją su išlygomis“, – sakoma LRT rašte parlamentarams.

LRT nurodo Seimo nariams neviešuose prieduose pateikusi ir nuasmenintus duomenis apie 2015–2016 metais LRT darbuotojams išmokėtas metines atlyginimų ir priedų bei autorinio atlygio sumas, taip pat didesnės nei 100 tūkst. eurų vertės 2013–2017 metais sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių sąrašą.

Naujame rašte LRT nurodė pateikusi patalpų nuomos įkainius, paaiškinusi laidų neįgaliesiems pritaikymo specifiką, atsakiusi į kitus papildomus Seimo narių klausimus.

Klausimus LRT formuluojantys parlamentarai teigia, kad juos domina išskirtinai finansinė bei administracinė nacionalinio transliuotojo situacija ir LRT, kaip valstybės biudžeto finansuojamos viešosios įstaigos, veiklos skaidrumas. Kritikai Seimo narių klausimus vadina spaudimu LRT.