Lietuvoje

2018.01.08 15:35

Senosios urėdijos užveria duris – darbą pradeda Valstybinių miškų urėdija

ELTA2018.01.08 15:35

Po urėdijų reformos visų miškų inventorizacija ir miškotvarka rūpinsis Valstybinių miškų urėdija, optimizuojama pagaminamos ir parduodamos apvaliosios medienos logistika. Taip pirmadienį spaudos konferencijoje naujai valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdija pristatyti teigė aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

„Noriu pabrėžti, kad baigėsi teisinis procesas, tačiau pokyčiai pačioje įmonėje, susiję su vidaus struktūra (tiek bendrų sistemų sukūrimas, tiek galvosenos pakeitimas, kad įmonė veikia kaip viena, o ne kaip 42 atskiros), užtruks, matyt, kelerius metus“, – sakė M. Norbutas.

Aplinkos ministerija ne kartą pristatė, kaip bus pereinama prie naujos struktūros, kuri turi pradėti veikti kitais metais. Pasak viceministro, kol tai bus padaryta, visiems darbuotojams, išskyrus urėdijų vadovus, buvo pasiūlyta likti įmonėje tomis pačiomis sąlygomis. Apie 300 darbuotojų nesutiko tęsti darbo šioje įmonėje.

„Senosios urėdijos bus uždarytos per 6 darbo dienas. Paskutinė darbo diena turėtų būti kitas antradienis“, – pridūrė viceministras. Pasak jo, procesui buvo ruošiamasi per visus praėjusius metus, kai vyriausybė priėmė nutarimą dėl konsolidacijos.

Kaip informavo viceministras, įmonėje veikia nauja valdyba, ji turi laikiną vadovą. Vėliausiai iki kitos savaitės pradžios bus paskelbta įmonės vadovo atranka, taip pat – nepriklausomo valdybos nario atranka vietoj atsistatydinusio.

Valdyba spręs, kur turėtų būti įmonės padaliniai. Turėtų būti nustatyti atrankos kriterijai padalinių vadovams. Pasak viceministro, vėliausiai kovą jie turėtų pradėti dirbti. „Tai bus pirmasis pokytis įmonėje, leisiantis vadovams telkti komandas ir užtikrinti pokytį kitų metų pradžioje“, – sakė M. Norbutas.

Tarp potencialiai galimų centrinės būstinės vietų minėtas Panevėžio rajonas. Kaip spaudos konferencijoje sakė viceministras, regioninė politika – prioritetas, centras turi būti ne sostinėje, tačiau kur konkrečiai bus, spręs valdyba.

„Miško darbai vyksta be pertrūkių, ir tai užtikrina regioniniai padaliniai, kurie dirba su mediena, administracija įgaliota spręsti iškylančias problemas, – pabrėžė viceministras, pridurdamas, kad šiandien, vėliausiai – rytoj bus paskirti laikinieji vadovai iš darbuotojų, kurie tęsia darbus ir užtikrina, kad jie nenutrūktų.

BNS nuotr.

Prekybą mediena administruos šiuo metu biokuro biržą administruojanti valstybės kontroliuojama UAB „Baltipool“. Kaip pabrėžė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškų politikos skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis, prekybos mediena taisyklės iš esmės nesikeis.

„Baltipool“ perims administratoriaus darbą, administruos prekybą mediena, kurią vykdys valstybinė miškų urėdija per 42 regioninius padalinius“, – sakė N. Kupstaitis.

Pasak viceministro, taip palaipsniui bus pereinama prie naujos struktūros.

M. Norbuto teigimu, po pertvarkos sustiprės girininkijos – smulkiausias, bet svarbiausias miškininkavimo vienetas, sumažės joms priskirtų administracinių funkcijų.

Paklaustas, kokius galimus pavojus vykstant reformai mato, Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškų politikos skyriaus vedėjas N. Kupstaitis esminių neįžvelgė.

„Ir dabar iškyla tam tikrų iššūkių, tačiau esminių pavojų neįžvelgčiau, nes esminės veiklos sąlygos nesikeičia. Kalbame apie veiklos optimizavimą įmonės viduje, kuris nenumato radikalių pokyčių – visos pagrindinės funkcijos kaip buvo, taip ir lieka, tęstiniai projektai – taip pat“, – sakė N. Kupstaitis

Netgi minėti 300 žmonių, kurie nesutiko pereiti dirbti, N. Kupstaičio žodžiais, nėra kritinė masė, dėl kurios gali sutrikti procesai.

„Ir dabar kai kurios miškų urėdijos vykdo centralizuotą medienos ruošą ir mato, kad tai – racionalus sprendimas“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškų politikos skyriaus vedėjas.

Kardinalių pokyčių miškosaugos srityje jis taip pat neprognozavo.

J. Olekas, BNS nuotr.

„Lietuvoje kirtimai kontroliuojami labai griežtai. Kirtimų apimtis tvirtina vyriausybė, jų apimtys planuojamos 10 metų į priekį. Net nėra intencijų kažką radikaliai keisti, o įmonėje bus sustiprinta aplinkosauginė dalis, centralizavus valdymą , urėdijų darbuotojai galės daugiau dėmesio skirti miškams ir jų apsaugai“, – sakė N. Kupstaitis.

ELTA primena, kad prieš dešimt metų prasidėjusi ir su pertraukomis vykusi Urėdijų pertvarka Seime palaiminta praėjusių metų liepos 11 d. Priėmus Miškų įstatymo pataisas, vyriausybė ėmėsi pradėti įgyvendinti urėdijų reformą, kurios tikslas – depolitizuoti urėdijų valdymą ir pasiekti, kad didžiulį valstybės turtą valdančios valstybės įmonės teiktų didesnę naudą mokesčių mokėtojams. Palyginamoji analizė parodė, kad valstybinių miškų įmonės dirba ne taip efektyviai kaip aplinkinėse valstybėse.

Reformos priešininkai teigė, kad urėdijų pertvarka skubota ir vykdoma nepasitarus su miškininkais. Nuogąstaujama, kad viena įmonė kuriama stambiųjų medienos pramonininkų užsakymu, taip siekiant sukurti valstybinį monopolį, su kuriuo stambiesiems medienos pirkėjams būtų lengviau sutarti dėl kainos, nei su 42 urėdijomis.

Urėdijų pertvarkai priešinosi ne tik urėdai, miškininkų profsąjungos, bet ir socialdemokratai, Tvarkos ir teisingumo partijos nariai, dalis liberalų bei konservatorių.

Kaip pirmadienį Eltai sakė parlamentaras Juozas Olekas, Seimo narių grupė dėl urėdijų reformos teisėtumo kreipsis į Konstitucinį Teismą. „Kreipimasis ruošiamas, bus renkami parašai Seime, – sakė J. Olekas. – Pagrindiniai kreipimesi minimi argumentai – mums atrodantys prieštaravimai priimant įstatymą ir vyriausybės nutarimą, kuris ne visai atitinka keliamus teisėkūros reikalavimus“.

Kaip ne kartą yra kartojęs J. Olekas, naikinant urėdijas kuriama viena Lietuvos miškus valdysianti institucija, kurios pagrindinis tikslas – gauti didesnį pelną, neigiamai atsilieps miškams ir Lietuvos žmonėms.

Parlamentaras atkreipė dėmesį ir į tai, kad dėl nežinomybės, kaip vyks pertvarka, dalis urėdijų darbuotojų nusprendė palikti darbą, tad jų išeitinėms kompensacijoms gali prireikti kelių milijonų eurų.

Kaip rašė ELTA, pernai birželį 41 urėdija surengė šakos lygmens įspėjamąjį streiką. Statistikos departamento duomenimis, jame dalyvavo 2 205 darbuotojai, nedirbtas darbo laikas sudarė 552 darbo dienas, vidutinė streiko trukmė buvo 0,25 darbo dienos.