Lietuvoje

2018.01.08 16:35

Paaiškino, kodėl KGB agentų sąrašas turi būti vertinamas kritiškai

LRT.lt2018.01.08 16:35

Šių metų sausio 5 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro interneto svetainėje www.kgbveikla.lt baigtas viešinti agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalas. Viešinti KGB dokumentus Centrą įpareigojo LR Seimas, 2010 metais priėmęs LGGRTC įstatymo 5 straipsnio papildymo įstatymą. Žurnalo viešinimas pradėtas 2012-ųjų pabaigoje, baigtas 2018 m. sausio 5 d. Išanalizuota 1669 asmenų duomenys. Šis žurnalas nėra ir nebus slaptas dokumentas, jis bus laisvai prieinamas Lietuvos ypatingajame archyve (pagal Liustracijos įstatymo nuostatas nebus skelbiami tik prisipažinę asmenys, kurių žurnale yra 22), rašoma pranešime žiniasklaidai.

2011 m. Valstybės saugumo departamentui perdavus Lietuvos ypatingajam archyvui turėtus KGB dokumentus, tarp kurių buvo ir šis žurnalas, ir šią žinią paviešinus, buvo siūloma žurnalo turinį skaitmeninti ir pateikti visuomenei. Atsižvelgdami į KGB dokumentų specifiką (galimus netikslius arba klaidinančius duomenis) ir fragmentiškumą Centro istorikai tam nepritarė, prisiėmė atsakomybę individualiai išanalizuoti visą prieinamą informaciją apie žurnale minimus faktus ir pateikti ją kartu su papildomais tyrimais ir komentarais.

Pabrėžtina, kad Centro puslapyje, kuriame penkerius metus palaipsniui viešinti žurnalo duomenys, buvo išryškintas svarbus prierašas: „nežinoma, kokiu principu ir kokiu tikslu sudarytas šis žurnalas. Atidžiau ištyrus papildomus archyvinius ir įvairius kitus šaltinius apie sąraše esamus asmenis, nustatyta, kad dalis užverbuotų asmenų nedirbo kaip agentai. Manytina, kad jie sutiko bendradarbiauti tik norėdami ištrūkti iš čekistų nagų. Neatmestina tikimybė, kad kai kurie asmenys buvo įtraukti į sąrašą operatyviniais ar kompromitavimo tikslais. Sovietinis saugumas kartais (ginkluotos rezistencijos laikotarpiu net dažnai) sąmoningai skleisdavo informaciją apie žmogaus tariamą bendradarbiavimą su KGB.“

Darbas, kuris truko 5 metus, buvo nelengvas pirmiausia dėl šaltinių trūkumo. 1990–1991 metais daug KGB dokumentų buvo sunaikinta, arba išvežta į Rusiją, tarp jų ir KGB agentų asmens bei darbo bylos, kurios būtų tiesiausias ir patikimiausias kelias išsiaiškinant agentų veiklą. Informacijos istorikai ieškojo KGB operatyvinių, agentūrinių, baudžiamųjų, spec. patikrinimo bylose.

Analizės duomenys

Paviešintasis sąrašas, kaip ir daugelis KGB dokumentų, turi būti vertinamas kritiškai, rašo LGGRTC pranešime spaudai. Visas agentų registracijos žurnalas parašytas ranka, keli pabaigoje įrašyti asmenys, įrašyti kiek kitu rašikliu, kita rašysena. Istorikai pabrėžia, kad neišlaikyta chronologinio eiliškumo, todėl žurnale pateiktų duomenų patikrinimui buvo skirtas ypatingas dėmesys. Tarp pabaigoje įrašytų asmenų yra ne tik Donatas Banionis, Saulius Sondeckis, bet ir Antanas Urbonas, kuris išdavė Adolfą Ramanauską-Vanagą – dėl jo bendradarbiavimo su KGB abejonių nekyla. Pabaigoje įrašytas ir Vincas Sladkevičius, tačiau jo įrašymo aplinkybės pabaigoje lieka neaiškios – kiti dokumentai rodo, kad V. Sladkevičius buvo verbuotas 1958 metais, tačiau nebendradarbiavo (agento darbo byla neužvesta) ir po metų iš agentūrinio tinklo išbrauktas bei ištremtas į Nemunėlio Radviliškį. Tačiau šalia įrašytas ir kitas vyskupas Liudvikas Povilonis, apie kurio ryšius su KGB buvo įtariama ir sovietmečiu, taip pat Krizostomas Labanauskas, buvęs partizanas, pasukęs išdavystės keliu.

Asociatyvinė BNS nuotr.

Visi į sąrašą įrašyti agentai buvo verbuojami LSSR KGB arba kitų KGB padalinių. Tačiau ne visi su sovietiniu saugumu norėjo bendradarbiauti, be to, ne visų agentų darbas vertintinas vienodai. Kai kurie partizanų karo metu suimti ryšininkai, partizanai ar nesusiję su partizanais žmonės, norėdami ištrūkti iš NKVD, sutikdavo tapti agentai ar informatoriais, tačiau paleisti pasitraukdavo į mišką (Nr. 6 – Motiejus Paškonis, Nr. 198 – Antanas Jankauskas), o apie verbavimą pranešdavo partizanams ar artimiems žmonėms (Nr. 12 – Aldona Paulavičiūtė, Nr. 38 – Aldona Sipavičiūtė, Nr. 260 – Monika Alūzaitė, Nr. 282 – Antanas Valaitis) arba slapstydavosi kitur (Nr. 25 – Petras Kudirka). Buvo su pogrindžiu susijusių žmonių, kurie užsiverbuodavo leidus partizanams ir su jais derinant teikdavo NKVD-MGB dezinformuojančius pranešimus (Nr. 41 – Vaclovas Švarskis). Kai kurie žmonės, po verbavimo bandė saugumiečius klaidinti, teikė jiems nenaudingas žinias, vengė bendradarbiauti (Nr. 39 – Petras Taluntis, Nr. 44  – Antanas Kairys, Nr. 221 – Vladas Tamulevičius, Nr. 313 – Juozas Lostys), kiti, nebenorėdami bendradarbiauti, pasitraukdavo į Vakarus (Nr. 2 – Vaclovas Sidzikauskas). Pasitaikė atvejų, kuomet žmogus buvo užverbuotas, priverstas bendradarbiauti, bet nenorėdamas to bandė trauktis į Vakarų valstybes (Nr. 1099 – Rimantas Mažuika, Nr. 1469 – Aloyzas Jurgutis, Nr. 1508 – Ričardas Daunoras). Pastariesiems dėl to buvo iškeliamos baudžiamosios bylos.

Šalia minėtų asmenų, registracijos žurnale įrašyti agentai, kurie išdavė partizanus, ir už tai buvo jų nubausti mirtimi partizanų karo lauko teismo sprendimu (Nr. 8 – Nikodemas Podrezas, Nr.17 – Bronius Jedeška, Nr. 31 – Antanas Muralis, Nr. 32 – Jokūbas Briedis, Nr. 60 – Jonas Orlingis);

agentai smogikai, savo rankomis žudę partizanus, tarp jų ir nelietuviai, nesusiję su pogrindžiu, pasitelkti kaip smogiamoji jėga (Nr. 63 – Pranas Monstys, Nr.66 – Klausas Venigeris, Nr. 73 – Povilas Mackevičius, Nr. 76 – Julius Bervingė, Nr. 92 – Michailas Žada, Nr. 135 – Juozas Kairys, Nr. 223 – Vilius Uzėla, Nr. 240 – Nikolai Melnikas, Nr. 244 – Leonidas Zakrevskij, Nr. 295 – Kazys Vaitkus-Venckus, Nr. 343 – Vasilijus Lapušniakas, Nr. 391 – Bronius Baranauskas, Nr. 431 – Jonas Mockus, Nr. 452 – Zigmas Kašėta, Nr. 455 – Alfonsas Žebrauskas, Nr. 463 – Juozas Jankauskas, Nr. 551 – Antanas Chainauskas, Nr. 552 – Ignas Tamošiūnas, Nr. 718 – Alfonas Radzevičius, Nr. 787 – Bronius Saveikis, Nr. 1086 – Jonas Jankauskas, Nr. 1177 – Juozas Bulka, Nr. 1179 – Jonas Kimštas, Nr. 1282 – Jonas Dabulevičius);

daug žmonių išdavę agentai (Nr. 106 – Vacys Kuodis, Nr. 145 – Vanda Pociūtė, Nr. 222 – Marijona Žulienė, Nr. 246 – Jonas Vendzinskas, Nr. 269 – Bronė Karčiauskaitė, Nr. 371 – Juozas Rudžionis) arba partizanų vadus išdavę, padėję suimti (Nr.569 Tadas Chodakauskas, Nr.955 Jonas Šalčius, Nr. 1233 – Jonas Kukauskas, Nr. 1669 – Antanas Urbonas) ar patys partizanus nužudę agentai (Nr.78 – Kostas Kubilinskas, Nr. 449 – Klemensas Stanaitis, Nr. 548 – Antanas Vaitulionis, Nr. 568 – Adolfas Daubaras, Nr. 642 – Algirdas Skinkys, Nr. 1009 – Albinas Šliužas).

Taip pat žurnale įrašyti ir agentai naudoti užsienyje (Nr. 556 – Viktoras Eidukaitis, Nr. 697 – Pranas Tvaronas, Nr. 1045 – Kurt Genys) arba užverbuoti iš užsieniečių, įtariamų priklausymu užsienio žvalgyboms, ar tokiems įtariamiesiems sekti (Nr. 603 – Jonas Vaickus). Taip pat esama įrašytų išeiviją šnipinėjusių agentų (Nr. 1451 – Vytautas Mačiuika)

Kai kurie agentai teikė paprastus pranešimus apie savo pažįstamų kalbas, nuotaikas, požiūrį į sovietų valdžią arba bendraudami su partizanais juos dezinformuodavo (Nr. 444 – Antanas Mikenis). Stalinizmo metais tokie, iš pažiūros paprasti pranešimai galėjo nulemti kito žmogaus suėmimą, tardymą, kalinimą (Nr. 223 – Jonas Mockus). Registracijos žurnale įrašyti ir vadinamieji kameros agentai, suimti žmonės, kurie per pokalbius išgaudavo informaciją iš kitų suimtųjų ir taip jiems pakenkdavo (Nr. 505 – Ona Stankevičienė, Nr. 545 – Birutė Urbanavičiūtė)  

Esama kontroversiškų atvejų, kai užverbuotas agentas išduodavo žmones, bet taip pat bandydavo išsisukti nuo bendradarbiavimo (Nr. 19 – Vytautas Radvila) arba visaip vengė bendradarbiauti, bet iš naujo suėmus ir tardant teikdavo informaciją apie žmones (Nr. 36 – Vladas Krivickas). Pasitaikė atvejų, kai turima žinių dėl agento bendradarbiavimo, bet jis vis tiek būdavo nuteisiamas net mirties bausme. Registracijos žurnale įrašyta ir nemažai kunigų, kurių vieni išduodavo žmones, vykdė režimui palankią politiką tikybos klausimais (Nr. 264 – Stasys Markonis, Nr. 1315 – Nikodemas  Švogžlys, Nr. 1327 – Petras Maželis, Nr. 1474 – Povilas Bakšys), kiti bandė išvengti kontaktų su saugumo struktūromis.

Viso tyrimo metu komentarais papildyti 806 atvejai, dar 966 atvejais informacija gauta iš rastų agento kortelių. Kiekvieno žurnale įrašyto asmens istorija yra unikali, turi būti vertinama individualiai, pabrėžia LGGRTC.

Populiariausi