Lietuvoje

2018.01.04 22:08

Premjeras: kartais L. Linkevičius galbūt galvoja, jog nėra vyriausybės narys

BNS 2018.01.04 22:08

Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį pareiškė, kad šešerius metus nesirinkusi Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinė komisija galėtų atnaujinti savo veiklą, tačiau užsienio reikalų ministras tokią galimybę kol kas vertina atsargiai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasisakė dėl premjero ketinimų atkurti tarpvyriausybinę komisiją su Rusija. Premjeras, reaguodamas į užsienio reikalų ministro skepticizmą dėl pasiūlytos idėjos atnaujinti tarpvyriausybinę darbo grupę su Rusija, pareiškė, kad kartais Linas Linkevičius galbūt galvoja nesąs ministrų kabineto atstovas.

„Užsienio reikalų ministras, kartais jis galbūt galvoja, kad nėra vyriausybės narys, bet ministras yra vyriausybės narys“, – žurnalistams ketvirtadienį vyriausybėje pareiškė premjeras.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius po premjero ketvirtadienį išsakytos idėjos po šešerių metų pertraukos atnaujinti  Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinės komisijos veiklą pakartojo poziciją, kad „šiuo metu nėra prielaidų aukšto lygio politinių kontaktų atnaujinimui“. L. Linkevičiaus bei Rusijos Transporto ministro vadovaujama komisija pastarąjį kartą rinkosi 2011-ųjų spalį ir, pasak L. Linkevičiaus, dėl Rusijos pusės atidėliojimo daugiau neposėdžiavo.

S. Skvernelio siūlymą sukritikavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, pavadinusi idėją „nacionalinio saugumo požiūriu neatsakinga“. Šalies vadovės teigimu, svarbiausi strateginiai energetikos, transporto ar prekybos klausimai turi būti sprendžiami dalyvaujant Europos Sąjungos (ES) institucijoms.

„Mūsų požiūriai visiškai sutampa, mes kalbame apie strateginius dalykus, – žurnalistams teigė S. Skvernelis, paklaustas, kaip reaguoja į kritiką.

„Nei mano, nei prezidentės požiūriai nesiskiria dėl sankcijų taikymo, nei mano nei prezidentės požiūriai nesiskiria dėl situacijos Rytų Ukrainoje, dėl būtinumo užtikrinti Minsko susitarimo įgyvendinimą, nesikeičia ir dėl neteisėtos Krymo okupacijos, nesikeičia dėl agresyvios retorikos. Bet turėti politinį kontaktą, net ne aukščiausiu politiniu lygmeniu, mes privalome“, – pabrėžė jis.

L. Linkevičius teigia nekomentuosiantis premjero pasisakymo bei tikisi artimiausiu metu „ramiai aptarti“ bei suderinti pozicijas dėl Rusijos.

„Tikiuosi, kad mes labai ramiai kalbėsimės visais tais klausimais, kaip ir turėtų būti valstybėje. Pozicijos, ypač užsienio politikos klausimais, jos turėtų būti suderintos, tuomet jas galima skelbti viešai. Nieko to nėra, mes tų dalykų neaptarinėjome. Tikiuosi, kad mes ramiai apsitarsime ir ateityje nebus tokių nesusikalbėjimų viešų“, – BNS sakė ministras.

Prezidentė teigia, kad premjero ketinimai atnaujinti dialogą su Rusija, atkuriant tarpvyriausybinę komisiją, nėra atsakingi ir neatitinka Lietuvos nacionalinio saugumo principų. Anot prezidentės, siekiant ginti Lietuvos ekonominius ir energetinius interesus, reikia remtis Europos Sąjungos (ES) institucijomis.

„Dvišaliai aukščiausio lygio politiniai kontaktai gali vykti su draugiškus santykius demonstruojančiomis šalimis. Tuo tarpu Rusija laužo tarptautinės teisės normas, vykdo agresyvią karinę, informacinę ir kibernetinę politiką kaimynių adresu. Būtų naivu įsivaizduoti, kad su šia šalimi įmanomi ekonominiai santykiai, atsieti nuo politikos. Rusija visada naudojo energetiką, prekybą ir kitus instrumentus kaip politinio spaudimo ir įtakos didinimo priemonę kitoms šalims. Mūsų ligšiolinė patirtis tai tik patvirtina“, – akcentuojama prezidentės pranešime.

Prezidentės nuomone, nepagrįsti yra ir premjero siekiai, kalbantis su Rusija, ginti Lietuvos ekonominius, energetinius interesus.

„Svarbiausi strateginiai energetikos, transporto ar prekybos klausimai sprendžiami pasitelkus ir ES institucijų svorį. Todėl šiuo metu gaivinti dvišalę „komisijų“ veiklą nėra tikslinga ir nacionalinio saugumo požiūriu neatsakinga“, – teigiama prezidentės pranešime.

Pasiūlė atnaujinti kontaktus

„Aš manau, kad taip“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas, paklaustas, ar reikėtų atkurti tarpvyriausybinę komisiją.

Politinius kontaktus su Maskva atnaujinti pasiūlęs ministras pirmininkas teigia, kad Lietuvos ir Rusijos dialogas galėtų apimti prekybos ryšius, energetikos, vežėjų, žemės ūkio, transporto klausimus, lietuvių mokytojų situaciją Karaliaučiaus krašte.

Paskutinį kartą ministrų vadovaujama komisija Lietuvoje posėdžiavo 2011 metų spalį.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius po premjero pastabų pakartojo poziciją, kad „šiuo metu nėra prielaidų aukšto lygio politinių kontaktų atnaujinimui“.

„Tarpvyriausybinei komisijai vadovauja ministrai – užsienio reikalų iš Lietuvos pusės, transporto iš Rusijos pusės. Paskutinis posėdis Lietuvoje vyko 2011 metų spalio 3–4 dienomis, po to Rusijos pusė atidėliojo ir kito posėdžio nebuvo“, – BNS ketvirtadienį sakė L. Linkevičius.

Energetika ir žemės ūkis

S. Skvernelio teigimu, Lietuvos ir Rusijos kontaktų nebuvimas ministrų ar viceministrų lygiu „kenkia valstybės ir mūsų piliečių interesams“, tačiau jis pabrėžė, kad Lietuva nekeis principinės pozicijos ir retorikos strateginiais klausimais dėl Ukrainos ar sankcijų Maskvai.

Pasak premjero, Lietuva ir Rusija turi kalbėtis apie planus atskirti energetikos sistemas, Baltijos šalims sinchronizuojantis su Vakarų Europa.

„Kalbant apie energetikos tą pačią sritį, kur vyksta du labai stiprūs projektai, tai pirmiausia mūsų sinchronizacija ir atsijungimas nuo BRELL taip vadinamo tinklo, bet nepamirškime, kad lygiai taip pat BRELL tinklo šalys irgi daro techninius darbus, kad atsijungtų arba išvengtų pasekmių nuo atsijungimo. Tai ne vien techniniai, bet ir politiniai klausimai, kurie turi būti techniškai tam tikrame lygyje sprendžiami“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Iki šiol Lietuvos pareigūnai pabrėždavo, kad su Maskva dėl sinchronizacijos turi tartis Europos Komisija.

S. Skvernelis taip pat teigė, kad Lietuva turi rūpintis maisto produktų eksportu į Rusiją.

„Manau, kad mes turime rūpintis, jog tie mūsų produktai važiuotų ir nebūtų vertinami vien tik per politinę prizmę, kas Rusijoje dažnai yra įprasta. Atsiranda politinis nurodymas ir tada vienas ar kitas produktas ar prekė tampa nesaugia ar kenksminga“, – kalbėjo premjeras.

„Niekas nekalba apie santykių perkrovimą, draugystę. Draugystė ir partnerystė yra du skirtingi dalykai“, – teigė ministras pirmininkas.

Argumentai už ir prieš

S. Skvernelis interviu teigė, kad jam kelia juoką interpretacijos, jog pareiškimus apie Rusiją lemia artėjantys prezidento rinkimai. Premjeras kol kas nekomentuoja, ar sieks šalies vadovo pareigų 2019 metais.

„Dabar yra tokia situacija, kad bando tikrai tam tikri politiniai veikėjai, gal ir kai kurie apžvalgininkai klijuoti etiketes – Kremliaus, Putino kandidatas. Išvis man juoką kelia, kai per prezidentinės kampanijos prizmę pradeda žiūrėti. Kelia man juoką ir šypseną“, – sakė premjeras.

S. Skvernelis pastarosiomis dienomis kelis kartus pareiškė, kad Lietuva yra vienintelė iš ES valstybių, kuri nepalaiko jokių darbinių kontaktų politiniame lygmenyje su Rusija, todėl reikia sukurti kanalus dvišaliam dialogui.

Lietuva nuo 2014-ųjų Krymo aneksijos iki šiol nerengė jokių susitikimų su aukštais Rusijos valdžios atstovais. Kaimyninės Latvija, Estija ir Lenkija ryšius su Rusija palaiko ministrų arba viceministrų lygiu.

Didžiosios Europos šalys su Maskva bendrauja aukščiausiu lygiu – pernai gegužę Rusijoje viešėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Vladimirą Putiną Versalyje priėmė Prancūzijos prezidentas Emmanueli Macronas.

Lietuva raginimus izoliuoti Rusiją grįsdavo pozicija, kad grįžimas prie įprastinių santykių bus įvertintas kaip nuolaidžiavimas, ir gali tik paskatinti agresyvią Kremliaus politiką. Pasisakantieji už dialogą teigia, kad tik bendraujant galima užkirsti kelią galimiems didesniems konfliktams ir daryti poveikį šalies elgesiui, atsisakyti izoliacijos Lietuvą ne kartą ragino ir partneriai Vakarų Europoje.