Lietuvoje

2018.01.02 17:22

Po 17 metų keičiamos vaikams rekomenduojamos maistinių medžiagų normos

LRT.lt2018.01.02 17:22

Nuo sausio 1 d. ugdymo įstaigose įsigalioja naujos vaikų maitinime rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos. Tai patvirtinta Lietuvos sveikatos apsaugos ministro pasirašytu teisės aktu. Vaikų paros energijos normos nustatytos, atsižvelgiant į amžių, lytį bei fizinį aktyvumą, rašoma pranešime žiniasklaidai.  

Vaikų maitinimo organizatoriai, porą metų derindami naujus valgiaraščius, turėjo atsižvelgti į rekomenduojamas normas, kurios nuo š. m. sausio 1 d. tapo privalomomis. Tikimasi, kad iš daugelio ugdymo įstaigų raciono išnyks tuščios kalorijos: batonai, riebūs padažai ir meniu nebus vertinamas tik pagal kalorijų kiekį, o bus atsižvelgta į įvairumą, sezoniškumą, vitaminų, cukraus, druskos ir skaidulinių medžiagų bendrą kiekį, kuris taip pat numatytas šiame teisės akte.

VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė Raminta Bogušienė teigia, kad XXI a. vaikai serga ne nuo bado, o nuo menkaverčio maisto ir jo pertekliaus, kuris vaiko organizme sukelia uždegiminius procesus, kurie ilgainiui pereina į sveikatos sutrikimus (nutukimas, dantų gedimai, alerginės reakcijos ir t. t.), todėl būtina, kad ant vaikų stalo atsidurtų sveikatai palankus maistas, užaugintas be sintetinių cheminių medžiagų, ir iš jo pagaminti sveikatai palankūs tausojantys patiekalai, kuriuose ne tik kalorijos (angliavandeniai, baltymai, riebalai), bet gausu kitų vertingų maistinių medžiagų: vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, omega-3 riebalų rūgščių, mažai cukraus, druskos, nėra kancerogeninių ir sintetinių cheminių medžiagų.

Atsižvelgiant į didėjantį vaikų antsvorį ir nutukimą, sumažintas rekomenduojamas kalorijų kiekis – apie 200 kcal per parą kiekvienai amžiaus grupei. Dabar 1–3 m. vaikams rekomenduojama paros energijos norma – 1200 kcal, o 4–6 m. – 1500 kcal per 5 valgymus.

Kontroliuojamas bendras cukraus kiekis

Su maistu gaunami angliavandeniai yra pagrindinis ir lengviausiai pasisavinamas energijos šaltinis. Nepanaudota energija organizme nedelsiant paverčiama riebalais, todėl labai svarbu vaikams patiekti tinkamą angliavandenių kiekį. Naujose normose reglamentuotas visas cukrus iš visų šaltinių.

Pagal naujas įsigaliojusias normas angliavandeniai vaikams ir suaugusiesiems turi sudaryti 45–60 proc. paros maisto davinio energinės vertės, iš jų cukrų (mono- ir disacharidų) suvartojimas neturi viršyti 10 proc. paros maisto davinio energinės vertės.

„Tikimės, kad sudarant vaikų meniu bus atsižvelgta į bendrą cukrų kiekio rekomendaciją, nes kontroliuojant tai darželiuose, kur vaikai valgo ne mažiau nei 3 kartus per dieną, galima užtikrinti didžiąją dalį sveikatai palankesnės vaiko mitybos. Svarbiausia, kad būtų kuo mažesnis pridėtinio cukraus kiekis produktuose, gėrimai būtų nesaldinti, o vaisių ir uogų porcija būtų teikiama bent 2 kartus per dieną“, – sako R. Bogušienė.

 
Joseph Gonzalez/Unsplash nuotr.

Pateiktos skaidulinių medžiagų suvartojimo rekomendacijos

Pagal naująjį teisės aktą skaidulinių medžiagų nuo 1 metų amžiaus rekomenduojama gauti 8,0–12,5 g 1000 kcal energijos. Su amžiumi vaikų suvartojamų skaidulinių medžiagų kiekis turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiesiems rekomenduojamą paros normą. Suaugusiesiems per parą skaidulinių medžiagų rekomenduojama gauti 25–35 g arba apie 12,5 g 1000 kcal energijos.

Anksčiau skaidulinės medžiagos nebuvo reglamentuojamos, todėl vaikai jų gaudavo tik apie pusę reikiamos normos.

„Vaikai turėtų gauti daugiau daržovių, vaisių, visagrūdžių produktų, bet apskritai vaikų maitinime sumažės rafinuotų miltinių gaminių vartojimas, kuriuose nėra arba yra labai mažai skaidulinių medžiagų. Tai prisidės prie vaikų sveikatos stiprinimo, nes vartojant daugiau nerafinuotų produktų, daržovių, vaisių ir uogų su jais gaunama ne tik skaidulinių medžiagų, bet ir kitų vertingų maistinių medžiagų – vitaminų, mineralinių medžiagų, ilgiau išlieka sotumo jausmas, geriau funkcionuoja virškinimo sistema“, – skaidulinių medžiagų naudą vardija mitybos specialistė R.Bogušienė.

Transriebalams – raudona šviesa

Riebalai 7‒12 mėn. amžiaus vaikams turi sudaryti 30–35 proc. paros maisto davinio energinės vertės, 12‒24 mėn. amžiaus – 30–35proc., 2 metų amžiaus ir vyresniems ‒ 25–35 proc. paros maisto davinio energinės vertės, atsižvelgiant į kiekvienos rūšies riebalų rūgščių suvartojimo rekomendacijas. Sočiosios riebalų rūgštys visoms amžiaus grupėms turėtų sudaryti iki 10 proc. paros maisto davinio energinės vertės, pagrindiniai vaikų gaunami riebalai turi būti iš nesočiųjų riebalų, pagrinde augalinės kilmės šaltinių.

Į vaikų valgiaraščius siūloma įvesti nerafinuotus augalinės kilmės aliejus (ypač tyrą alyvuogių aliejų, saulėgrąžų) šaltų patiekalų praturtinimui. Pusrytinės košes raginama gardinti nerafinuotais augalinės kilmės aliejais arba sviestu. Terminiam apdorojimui naudojamas tam skirtas augalinės kilmės aliejus. Mėsa naudojama liesesnė, žuvis pakaitomis liesa ir riebi, o pieno produktai – pusriebiai. Didžioji dalis patiekalų tausojantys, negruzdinti ir neskrudinti, užkandžiai be „iš dalies hidrintų“ riebalų.

Dėmesys druskos vartojimui

Lietuvoje vienas gyventojas vidutiniškai su maistu per dieną suvartoja 8,75 g druskos, nors remiantis sveikos mitybos rekomendacijomis, per parą reikėtų suvartoti vidutiniškai 1 arbatinį šaukštelį (ne daugiau kaip 5 g).

Valgomosios druskos iki 2 metų amžiaus turi būti suvartojama ne daugiau kaip 2 g 1000 kcal energijos, 2–10 metų amžiaus – ne daugiau kaip 3–4 g per parą, 10 metų amžiaus ir vyresniems ‒ ne daugiau kaip 5–6 g per parą.

Pasak R. Bogušienės, reikia nepamiršti, kad papildomas sūdymas yra viena, o natūraliai ir taip daugelyje maisto produktų yra druskos. Jei atkreiptume dėmesį į ženklinimo etiketes pirkdami maisto produktus, pamatytume, kad 100 g duonos yra daugiau nei 1 g druskos.

Vitaminų ir mineralinių medžiagų rekomenduojamos normos tik rekomendacinio pobūdžio?

Naujame teisės akte pateiktos ir vitaminų bei mineralinių medžiagų rekomenduojamos normos. Jas vertinti nėra taip paprasta.

„Vertinti vitaminų, mineralinių medžiagų rekomenduojamas normas sudėtinga, tačiau įtraukus į valgiaraščius kiekvieno valgymo metu šviežias ir tausojančiu būdu pagamintas sezonines daržoves, uogas, vaisius, taip pat įvairias sėklas ir jų produktus, kuriuose gausu vertingų maistinių medžiagų ir atlieka tarsi maisto praturtinimo funkciją – vaikų organizmai gauna visų rekomenduojamų maistinių medžiagų ir jų nereikia skaičiuoti. Žinoma, sumažinimas menkaverčio maisto – manų košių, gausybės bulvinių patiekalų, menkaverčių sriubų taip pat turi efektą. Ne tik pietų patiekalai, bet, apskritai, visi patiekalai turi būti ruošiami ir gaminami laikantis tausojančių gamybos principų. Patiekalai negali būti prikepę, pridegę ar pervirti – svarbi technologinio proceso kontrolė, kurios metu turi būti išlaikoma maistinė patiekalo vertė ir siekiama, kad nesusidarytų kenksmingų žmogaus organizmui medžiagų. Rekomenduojama pradėti valgiaraščius keisti įvertinant patiekalų sezoniškumą, įvairumą ir subalansuotumą“, – sako R. Bogušienė.