captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Skvernelio vyriausybės metai: pradėjęs šuoliais, ministrų kabinetas lėtina tempą

Trečiadienį Sauliaus Skvernelio vyriausybei sukanka vieneri metai – per šį laiką turėjo paaiškėti, ar šį kabinetą iš tiesų galima vadinti profesionalų, kaip išdidžiai kadencijos pradžioje ministrus įvardijo „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Politologas Vitalis Nakrošis teigia, kad pavasarį aktyviai ėmęsi reformų, vėliau „valstiečiai“ ne tik sulėtino tempą, bet ir ėmė atsisakyti kai kurių ambicingų planų ir tai nuvilia, nes kuo toliau – tuo bus sunkiau.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius V. Nakrošis 15min sakė šiuos vyriausybės metus vertinantis nevienareikšmiškai: pavasario sesija buvo labai rezultatyvi, priimti įstatymai, kuriais įgyvendinamos reformos, pavyzdžiui, Darbo kodeksas, alkoholio prieinamumo mažinimo įstatymai, tačiau rudens sesijoje procesai ėmė lėtėti ir strigti, o griežtesnius siūlymus dėl reformų ėmė keisti nuosaikesni. Pavyzdžiui – mokesčių reforma.

„Kai kurių klausimų sprendimas vėluoja. Pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymas net vyriausybei nepateiktas, nors buvo planas į svarstyti rudens sesijos metu. Atrodo, kad prarandamas reformų momentas ir čia yra daug nepalankių signalų“, – teigė politologas.

Šiuo metu vyriausybė nedirba šiltnamio sąlygomis: jos populiarumas visuomenėje mažėja, medikai dėstytojai mobilizuojasi ir kelia reikalavimus, kritikuoti darbą nevengia prezidentė Dalia Grybauskaitė, o Seime nelikę valdančiosios daugumos.

V. Nakrošis mano, jog vyriausybės nariams trūksta stiprių komandų, o šį trūkumą gerai iliustruoja Mildos Dargužaitės pasitraukimas iš Vyriausybės kanclerės pareigų.

Politologas atkreipė dėmesį, jog nuo kitų metų pradžios prasidės rinkiminė kampanija, kuri dar labiau apsunkins galimybę vykdyti reformas.

„Atrodo, kad momentas yra prarandamas. Norint, kad valdantieji politikai būtų perrinkti, reikia realių rezultatų“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad dabar turime tik naują Darbo kodeksą, kuris yra taikomas nuo liepos, o kiti sprendimai kabo ore, mat daugelis jų įsigalios tik nuo kitų metų.

Paklaustas, kaip vertina tai, jog iš pradžioje buvusios ambicingos aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos liko toks variantas, kokio norėjo žūtbūt besistengiantys išlikti universitetai, politologas teigė, kad darydami reformą valdantieji turėtų laikytis vadinamųjų raudonųjų linijų, kurių neleistų sau peržengti, nes tuomet optimizavimas nepasieks tų tikslų, pavyzdžiui, kurti mokslinių centrų, kurie galėtų konkuruoti su kitais užsienio universitetais.

Jurgita Petrauskienė, BNS nuotr.

„Man atrodo, kai kuriose vietose tos ribos buvo peržengtos. Susijungimas dėl susijungimo neduos rezultatų, aukštojo mokslo reformą reikėtų perkrauti“, – pabrėžė jis.

Vertindamas ministrus, profesorius išskyrė aplinkos ministrą Kęstutį Navicką, kuris nelaukdamas vyriausybės programos patvirtinimo aktyviai ėmėsi iniciatyvos ir teikė įstatymų projektus, pavyzdžiui, dėl urėdijų. Jo vertinimu, krašto apsauga, energetika, užsienio reikalai taip pat tvarkomi pakankamai gerai.

Tačiau, anot jo, tose srityse, kurios labiausiai politizuotos, ministrams nepavyksta nieko gero pasiekti Seime: sveikatos apsauga, švietimas, kurio pertvarkoms, politologo vertinimu, trūksta ambicijos.

Kalbėdamas apie sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, kurį apklausoje gyventojai išrinko blogiausiu ministru, V. Nakrošis pabrėžė, kad jam puikiai pavyko susidoroti su alkoholio ribojimo klausimais, tačiau nuo pat kadencijos pradžios trūko jo dėmesio asmens sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkymui, todėl dabar reformų trūkumas daro įtaką iš kitos pusės – medikai mobilizuojasi, daro spaudimą, reikalauja algų, o tą sunku pasiekti, kai sistema veikia neefektyviai.

Aurelijus Veryga, BNS nuotr.

Tačiau V. Nakrošis mano, kad metai – per trumpas laikas vertinti, ar šią vyriausybę iš tiesų sudaro profesionalai.

„Tai turi ir privalumų ir trūkumų. Gerai, kad ministrai gali parengti profesionalius siūlymus, bet jie politiniu lygiu nesugeba sutelkti paramos sprendimams priimti“, – sakė jis ir kaip pavyzdį paminėjo aukštojo mokslo pertvarką.

V. Nakrošis pabrėžė, kad dabar valdančioji dauguma turi du lyderius – S. Skvernelis ir R. Karbauskis kol kas mina tą patį dviratį, vyriausybė juda į priekį, tačiau nėra garantijų, kad taip bus visada.

5 įvykdyti vyriausybės pažadai:

Darbo kodekso pataisų priėmimas. Darbo kodekso pakeitimus „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis buvo įvardijęs pirmuoju valdžios darbu.

„Mes pasisakome už prezidentės veto, bet Seimui neužteko drąsos patvirtinti tą veto ir jie elgėsi taip, kaip norėjo darbdaviai, ir priėmė Darbo kodeksą, kuris yra gėdingas“, – dar prieš formuojant valdančiąją koaliciją kalbėjo R. Karbauskis. Tačiau birželį priėmus kodeksą valdantiesiems teko išgirsti nemažai kritikos, jog šis variantas tik truputėlį skiriasi nuo buvusio, kurį buvo parengusi socialdemokratų vyriausybė.

Vaiko pinigai. Gruodžio 5 dieną Seimas nusprendė, kad išmokos turi būti skiriamos visiems vaikams. Pagal priimtas Išmokų vaikams įstatymo pataisas, vadinamieji vaiko pinigai sieks nuo 30 iki 58,5 euro per mėnesį, priklausomai nuo šeimos finansinės padėties ir vaikų amžiaus bei skaičiaus. Kai kurie opozicijos atstovai kritikavo šias pataisas dėl to, kad jos pratins žmones stovėti su ištiesta ranka.

Švietimo ir kultūros įstaigų vadovų kadencijos. Gegužės mėnesį Seimas priėmė įstatymo pataisas, pagal kurias nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovas pareigas galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Birželio 30 dieną Seimas priėmė įstatymą, kuriuo nustatė penkerių metų kadencijas ugdymo įstaigų vadovams. Tiesa, jų skaičius neribojamas – jei tas pats vadovas laimės konkursą, jis ir vėl galės vadovauti įstaigai.

Alkoholio prieinamumo ribojimai. Šių ribojimų valdžia ėmėsi su entuziazmu, o birželio 1-ąją Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2018 metų uždraudžiama alkoholio reklama, svaigalų įsigyti leidžiama tik nuo 20 metų, trumpinamas prekybos alkoholiu laikas. R. Karbauskis tuomet sakė, kad tai – tik pradžia, o sekantis žingsnis bus specializuotos alkoholio parduotuvės, tačiau lapkričio pabaigoje ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad dėl šių parduotuvių įteisinimo dar reikia palaukti ir žiūrėti, kaip veiks priimti pasiūlymai.

Aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas. Tiksliai šis pažadas skamba taip: „Mokslo ir studijų institucijų tinklo optimizavimo plano parengimas, konsultuojantis su socialiniais ir ekonominiais partneriais.“ Jei vyriausybė būtų pažadėjusi sustyguoti tokią pertvarką, apie kokią buvo kalbama nuo pat pradžių, šį pažadą tektų nurašyti kaip neįvykdytą.

Pradžioje prižiūrint Švietimo ir mokslo ministerijai buvo parengtas ambicingas planas, kuriame buvo numatyta, kiek universitetų liks, ir kas su kuo turės jungtis, tačiau aukštųjų mokyklų vadovai ir jų draugai Seime sutelkė jėgas ir tam pasipriešino, tad vėliau buvo pateiktas tuščiaviduris planas, kuriame neliko konkretybių, o galiausiai ėmus bruzdėti kai kuriems universitetams, pavyzdžiui – Mykolo Romerio universiteto atstovai pareiškė nesusikalbantys su Vilniaus universitetu ir prie jo nesijungsiantys, planas dar kartą buvo pakoreguotas, galima sakyti, pagal tų pačių universitetų pageidavimus.

5 neįvykdyti vyriausybės pažadai

Socialinių išmokų susiejimas su minimaliu vartojimo krepšeliu. Socialinės apsaugos ministerija kol kas tik paruošė tai numatantį įstatymo projektą, tačiau akivaizdu, kad rudens sesijoje Seimas jo imtis nespės. Tiesa, jame numatyta, kad susiejimas galėtų įvykti nuo 2019 metų. Vilniaus universiteto dėstytoja Jakaterina Navickė yra apskaičiavusi, kad minimalaus poreikių krepšelis šiemet sudaro 238,35 eur. Įstatymo projekte jis vadinamas Minimalių vartojimo poreikių dydžiu.

Turizmo įstatymo pakeitimai. Liepą Seime registruotas įstatymo projektas iki šiol yra tobulinamas, panašu, kad jo šiemet priimti nepavyks. Ko tikimasi pasiekti įstatymo pakeitimais, valdžia savo priemonių plane nurodė aptakiai. Juo siekiama patobulinti turizmo paslaugų teikėjų priežiūrą ir turistų apsaugą.

Pensijų tarybos prie vyriausybės įsteigimas. Nebuvo įsteigta, o informacijos apie kokius nors žingsnius ją steigiant 15min surasti nepavyko.

Kultūros politikos pertvarka. „Valstiečių“ vyriausybė įsipareigojo šiemet parengti Lietuvos kultūros politikos pagrindų įstatymo projektą, kuris aiškiai reglamentuotų ir įtvirtintų valstybės įsipareigojimus kultūrai. Rugsėjo mėnesį Seimo Kultūros komitetui Kultūros ministerijos atstovai nurodė, kad šio įstatymo parengimas yra prioritetinis dalykas, tačiau jau gruodis, o teisės akto projektas dienos šviesos dar neišvydo.

Internetinis balsavimas. „Valstiečiai“ žadėjo dar šiemet įteisinti balsavimo internetu sistemos sukūrimą ir įgyvendinimą, tačiau tai tik ir baigėsi kalbomis.

„Mes tikrai sieksime, kad tokia sistema būtų sukurta“, – interviu LRT radijui dar gegužę sakė premjeras. Tai numatančio projekto variantas Seimo nėra pasiekęs iki šiol. Vyriausybė numato, kad 2 mln. eurų kainuosianti sistema bus sukurta 2018 metais, o pirmąkart lietuviai internetu balsuos 2019-ųjų vietos valdžios rinkimuose.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...