captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vienišų Lietuvos senolių istorijos graudina: dauguma jų prašo tik vieno

Senolius prižiūrintys savanoriai prieššventiniu laikotarpiu rūpinasi ne dovanomis, o globotiniais. Kas trečias Lietuvos gyventojas yra pensinio amžiaus, daugiau nei penktadalis žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Maltiečiai primena – niekada nevėlu jiems dovanoti savo laiką, dėmesį ar skirti finansinę paramą, teigiama pranešime spaudai.
Cristina Gottardi/Unsplash nuotr.
Cristina Gottardi/Unsplash nuotr.

Kai kurių norai sukrečia

„Kai senolius lankome su savaitine sriubos porcija, pirmiausiai jie sako: „Sėsk, pakalbėkime“. Šie žmonės uždaryti tarp keturių sienų, dauguma jie neįgalūs pajudėti iš savo būsto, savarankiškai nueiti iki parduotuvės. Jie yra visiškai vieni su savo problemomis, rūpesčiais ir negandomis. Dažnas pokalbio ar išklausymo laukia labiau nei sriubos“, – pasakoja Panevėžio miesto Maltos ordino pagalbos tarnybos vadovė Virginija Vainikevičienė.

Nors V. Vainikevičienė savanoriauja 12 metų, ją sukrėtė maltiečių prižiūrimų senolių intencijos, kurias jie perdavė į Lurdą keliaujantiems Maltos ordino suburtiems piligrimams. „Dauguma šių žmonių prašė lengvos mirties, ir nors gerai žinau jų gyvenimo aplinkybes, intencijų atvirumas mane pribloškė. Vienatvė ir fizinė negalia yra sunkiai pakeliama. Liūdna darosi, kai suprantu, kad ir aš galiu atsidurti tokioje situacijoje – du vaikai jau gyvena užsienyje, trečiasis taip pat planuoja išvykti“, – sako Panevėžio maltiečių vadovė.

Asociatyvinė BNS nuotr.

Džiaugiasi svetima laime

Aštuonerius metus savanoriaujanti maltietė Marija Čirienė pasakoja, jog šv. Kalėdų laikotarpiu slaugytojai prižiūrimus senolius pradžiugina savo nuožiūra ir iniciatyva. Savanoriams slaugytojams šie senoliai tampa šeimos nariais, tad neretas jų ir paprastomis dienomis, ir švenčių proga dalijasi su slaugomais žmonėmis šeimai gaminamu maistu.

„Jau trejus metus slaugau 87 metų močiutę, kuri man yra lyg mama – ji neturi vaikų, o aš jau nebeturiu mamos. Kad jūs žinotumėte, kiek daug iš jos išmokstu. Mes, sveikieji, esame pratę pasiskųsti, o iš jos nė sykio negirdėjau skundo. Šv. Kūčių vakarą ši močiutė baiminasi tik vieno – kad priešais esančiame name trečio aukšto languose užtrauks užuolaidas. Tuomet ji negalės matyti šeimos susibūrimo, kuriuo įprato džiaugtis per atstumą, bent stebėdama kitos šeimos laimę. Belieka tik mokytis, kaip šie senyvi žmonės geba prisitaikyti ir būti laimingi“, – sako M. Čirienė.

Ji priduria, kad mes privalome skleisti viltį ir būti solidarūs, padėti vienišiems. Nė vienas nežinome savo likimo, ir galbūt tokios pačios pagalbos prireiks mums paties. „Galiausiai – gerumas nieko nekainuoja, o ir pats gerai jautiesi darydamas gera“, – savanorystei skatina Panevėžio maltietė.

Per išdidūs paprašyti pagalbos

Jei kada nors prekybos centre esate pasisiūlę apmokėti centus skaičiuojančios močiutės pirkinius, jau žinote, kaip išdidžiai ji atsisako tokios pagalbos. Su tokia problema susiduria ir Maltos ordino tarnybos savanoriai. Retas vienišas, skurstantis ar neįgalus senolis pats kreipiasi į savivaldybę ar paramos organizaciją. Daug dažniau už juos tai padaro kaimynai ar vaikai.

„Skambučių, kuriais prašoma pagalba maistu ar priežiūra namuose sulaukiu dvigubai daugiau nei galime šias paslaugas suteikti. Mūsų regione aktyviai savanoriauja 30 moterų, dažniausiai jos prižiūri netoliese jų gyvenančius senukus. Prižiūrimiems žmonėms išėjus anapilin, savanorės jau iš karto žino, kokiems žmonėms jos galės toliau skirti savo pagalbą“, –  priduria V. Vainikevičienė.

Panevėžio miesto maltietės du kartus per savaitę sriubos porcijomis aprūpina 30 senolių, o virš 40 žmonių reguliariai prižiūri namuose – padeda jiems susitvarkyti buitį, įsigyti vaistų, nuvykti į polikliniką. Dažnai padeda susitvarkyti dokumentus dėl bent šiek tiek didesnių pensijos išmokų, patys senoliai tuo negeba pasirūpinti. Prižiūrimų žmonių amžiaus siekia 80–95 metus, dalis jų yra neįgalių.

„Viena mūsų prižiūrima moteris gauna 108 eurų pensiją vien dėl to, jog neranda reikiamų dokumentų. Jei ne paramos organizacija, jos buitis būtų dar skurdesnė“, – sako maltietė.

Pagalba svarbi

Maltos ordino pagalbos tarnyba neišgyventų be vietos įmonių paramos. Panevėžio miesto maltiečiams sriubą verda senelių globos namų valgykla, iš kurių šią paslaugą maltiečiai perka už suaukotas lėšas. Duonos gaminius, kuriuos kartu su sriuba pristato Maltos ordino savanoriai, tiekia duonos kepykla, pieno produktais aprūpina vietinė pieno gamintoja. Finansinę paramą Panevėžio miesto Maltos ordino tarnybai jau daugiau nei dešimtmetį metų skiria ir „Kalnapilis“, jis reguliariai prisideda ir prie kasmetinės „Maltiečių sriubos“ akcijos. Kalėdinį vakarėlį šioje įmonėje keičia gerumo vakaras, kai susirinkę darbuotojai verda sriubą, kuria vėliau vaišina visus panevėžiečius ir miesto svečius.

„Labai svarbu, jog susitelktų ne tik savanorių, bet ir verslo bendruomenė. Mūsų ordinas padeda ir socialiai remtiniems vaikams. Kai neseniai senolių klausė, kas jiems svarbu ir kam jie atiduotų pirmenybę, beveik visi sakė, jog svarbiausia, jog būtų gerai vaikams. Mums rūpi, kad gerumo užtektų visiems – ir senoliams, ir vaikams“, – apibendrina Panevėžio maltiečių vadovė.

Lėšos „Maltiečių sriubos“ akcijai renkamos iki šių metų pabaigos. Už jas savanoriai 40 vietovių visus metus skurstantiesiems vežios maistą ar padės buityje. Maltiečiai pastebi, kad vis daugiau senyvo amžiaus žmonių prašo pagalbos, nes patys neišgali nusipirkti maisto, pasirūpinti sveikata ar buitimi.

Visi kviečiami prisidėti prie paramos seneliams trumpaisiais numeriais 1417 – 2 €, 1418 – 3 €.

Didesnė auka www.maltieciusriuba.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...