captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Skvernelis: biudžetas gerins gyvenimą tiems, kam labiausiai reikia

Seimas galutinai priėmė kitų metų valstybės biudžetą. Iš viso balsavo 128 Seimo nariai, už pasisakė 84, prieš – 29, susilaikė – 15. Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, biudžetas – socialiai orientuotas, palengvinsiantis gyvenimą tiems, kam pagalbos reikia labiausiai. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Biudžete numatyta didinti pensijas, kelti minimalią algą, šeimoms naikinama neapmokestinamojo pajamų dydžio lengvata, vietoj jos – vaiko pinigai, skirti visiems šalies vaikams. Valstybės biudžetas kitąmet numatomas deficitinis, o socialinio draudimo bei sveikatos ir savivaldos biudžetai – pertekliniai. Viešųjų finansų perteklius sudarys 0,6 proc. BVP – 0,5 punkto daugiau nei šiemet (0,1 proc. BVP). Kitais metais Lietuvos pajamos turėtų viršti 9 mlrd. eurų, kurių 2,3 mlrd. eurų sudarys Europos Sąjungos parama. Išleisti ketinama beveik 9,6 mlrd. dolerių.

Istoriniu biudžetas vadinamas dėl kur kas didesnio finansavimo krašto apsaugai – pirmą kartą perkopia 2 proc. ribą. Vyriausybei pirmą kartą gavus Seimo narių pasiūlymus biudžetui, buvo rasti papildomi 55 mln. eurų medikų ir valstybės tarnautojų algoms kelti.

„Noriu visiems padėkoti [...] ir manau, kad apie šį biudžetą, kurį mes šiandien priėmėme, tikrai kiekvienas galėjome išreikšti savo poziciją. Tai yra socialiai orientuotas biudžetas, gerinantis gyvenimą tiems, kam labiausiai reikia, padedantis ilgalaikius pamatus toliau tęsti neišvengiamas reformas“, – po balsavimo kalbėjo ministras pirmininkas.

Opozicija teigia pasigendanti projekte skelbtos mokesčių reformos, taip pat abejoja, ar numatytos priemonės padės mažinti pajamų nelygybę. Taip pat Seimo salėje dažnai pasigirsdavo kritika, kad didesnės paramos iš biudžeto sulauks kai kurios jėgos struktūros, tuo metu kultūros, švietimo atstovai lieka nuskriausti. 

„Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas LRT RADIJUI sakė, kad biudžeto priemonės neleis nei sumažinti skurdo, nei kovoti su nelygybe.

M. Adomėnas: šis biudžetas ragina emigaciją

Seimo narys, konservatorius Mantas Adomėnas prieš biudžeto priėmimą sakė, kad biudžetas nėra visai blogas, bet ir nėra orientuotas į ateitį. Pasak jo, nors kaupiamas rezervas, nėra investuojamą į „gyvąjį rezervą“.

„Šis biudžetas – prie jaunimą, ypač – prieš akademinį jaunimą, – kalbėjo parlamentaras, – jis skatina emigraciją ir ypač – protų nutekėjimą.“

BNS nuotr.

Tuo metu Irena Šiaulienė sakė, kad biudžetas yra orientuotas yra sunkiausiai valstybėje gyvenančius asmenis. Jis, žinoma, atspindi ne visų lūkesčius.

„Galima apgailestauti, kad visada lūkesčiai yra didesni nei yra galima sėkmė. Tikėjimas visų, kad iš šito perteklinio biudžeto visų maksimaliai norai bus patenkinti, na, galima apgailestauti. Visų auksu niekas apipilti nežadėjo. Labiausiai stengtasi atliepti skurdžiosios visuomenės dalies lūkesčius ir manau, kad tai biudžete atsispindi“, – kalbėjo parlamentarė.

Atidavė duoklę rinkėjams

Kaip įprasta, balsuojant dėl biudžeto Seimo nariai agituoja balsuoti už savo pasiūlymus. Dažniausiai jie yra susiję su apygardų, kurioje buvo išrinkti, įvairių projektų finansavimu.

Plungės apygardoje išrinktas J. Varkalys vieną po kito pateikinėjo siūlymus skirti papildomą finansavimą įvairiems Plungės projektams, tačiau vyriausybės išvada dėl visų siūlymų buvo neigiama, nepritarė jiems ir Seimas. Porą pasiūlymų jis pats atsiėmė.

Aktyviai už savo apygardos (Mažeikių), kurioje buvo išrinktas, projektų finansavimą agitavo ir Seimo narys Kęstutis Bartkevičius. Tačiau ir jo pasiūlymai buvo atmesti. Tiesa, vyriausybė nutarė skirti 12 tūkst. eurų saulės kolektorių įrengimui senelių namuose.

BNS nuotr.

Kai kurie parlamentarai, pavyzdžiui, Jurgis Razma, matydami, kad pasiūlymai dėl finansavimo įvairiems apygardų objektams atmetami, savo pasiūlymų, susijusių su konkrečiomis apygardomis, atsisakė. 

Pasigedo didesnės paramos dėstytojams

Juozas Olekas vyriausybę apkaltino, kad jos sprendimai palankūs kai kurioms jėgos struktūroms, o, pavyzdžiui, mokslininkams finansavimo gailima.

„Nepriteklius dėstytojams atsiliepia ir studijų kokybei, studentams“, – sakė parlamentaras skatindamas balsuoti už pasiūlymą, kuriuo numatoma didinti dėstytojų atlyginimus. Seimas pasiūlymui nepritarė. 

Kitų metų biudžete jau yra numatyta 22,6 mln. dėstytojų atlyginimams kelti. 

Ugniagesių algų daugiau nekels

Seimo narys Stasys Tumėnas su kolegomis Seimo posėdyje, kuriame svarstomas  siūlė didinti ugniagesių atlyginimus.

„Vidutinis atlyginimas ugniagesių 483 eurai, tai yra 80 eurų mažiau nei policininko vidutinis atlyginimas. Nutylimas darbo turinys, darbo kokybė. Į pavojingus gaisrus vyksta ekipažai 2–3 asmenų, kai turėtų vykti 4–5. vadinasi, rizikuojama gyvybe ir sveikata. Norėčiau, kad išgirstumėm ugniagesių prašymą“, – agitavo S. Tumėnas, rodydamas į plenarinių posėdžių salėje susirinkusius ugniagesius.

Tuo metu V. Šapoka perdavė vyriausybės nuomonę – nepritarti tokiam siūlymui.

„Darbo PAGD (priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) užmokesčiui papildomai numatyta 2,2 mln. eurų. Palyginti su 2017 metais asignavimai darbo užmokesčiui didėja 4,84 mln. eurų. Nuo 2018 metų PAGD sąmatą tvirtins asignavimų valdytojas – taigi Vidaus reikalų ministerija“, – aiškino V. Šapoka.

Šiuo klausimu pasisakyti nusprendė ir premjeras Saulius Skvernelis. Pasak jo, ugniagesių pajamos didės ne tik didinant atlyginimus.

„Tikrai noriu priminti, kad pagal pasiūlymus į galimybes atsižvelgta. Kaip bus paskirstyti prioritetai asignavimų valdytojų viduje, spręs Vidaus reikalų ministerija. Visos įstaigos nori didesnio padidėjimo. Vieniems jis yra mažesnis, kitiems – didesnis. Įvertinus mokestinius pataisymus, kurie liečia visus dirbančiuosius, tai ir per vaiko pinigus, ir per kitas skatinamąsias priemones bendras pinigų padidėjimas bus“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Už pasiūlymą dar didinti ugniagesių atlyginimus balsavo 56 Seimo nariai, tačiau, nepritarus vyriausybei, turėjo balsuoti bent 71 parlamentaras, kad siūlymas būtų priimtas.

BNS nuotr.

Nedavė pinigų ir jauniems mokslininkams

Seimo narys Mantas Adomėnas su grupe kolegų siūlė skirti papildomą finansavimą jaunų mokslo darbuotojų stipendijų didinimui.

„Mes siūlome paskirti 5 mln. eurų, iš kurių milijonas būtų skiriamas skatinamosioms studentų stipendijoms, o 4 – doktorantams. Doktorantai yra ta jaunų mokslininkų grupė, kuri turi dirbti mokslinį darbą, ruošti atsinaujinimą Lietuvos mokslo sistemai ir tuo pačiu metu gyventi iš elgetiškos doktoranto stipendijos. Tai yra nedideli pinigai.

Duokime vilties, kad jiems nereikės dirbti kito darbo, kad ir „Maximos“ kasininku, kur atlyginimai yra aukštesni nei docentų. Tai yra investicija į ateitį, tai nėra pravalgymas“, – posėdžių salėje kalbėjo M. Adomėnas.

Vyriausybė tokiam parlamentarų siūlymui nepritarė. „Vyriausybės išvada yra nepritarti dėl finansinės galimybės trūkumo“, – ministrų kabineto poziciją perdavė V. Šapoka.

Parlamentarai taip pat atmetė pasiūlymą.

Pasiūlė atimti „Lietuvos geležinkelių“ pinigus

Konservatorius Jurgis Razma priminė, kad šiemet „Lietuvos geležinkeliams“ buvo skiriama 1,5 mln. eurų subsidija keleivių vežimui, o kitąmet numatoma per 35 mln. eurų. Jis siūlė palikti tokią pačią sumą – 1,5 mln. eurų, – likusią sumą paskiriant Kelių priežiūros ir plėtros programai.

Vyriausybė tokiam siūlymui nepritarė, argumentuodama, kad remti keleivių vežimą Lietuvą įpareigoja Europos Sąjunga. Be to, dalis lėšų bus skiriama „Rail Baltica“ finansavimui. Neskiriant paramos „Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimui, veikiausiai brangtų traukinių bilietai, motyvus išsakė V. Šapoka.

Parlamentarai tokį pasiūlymą atmetė.

40 tūkst. eurų partizanų vado palaikų paieškoms

Parlamentaras Laurynas Kasčiūnas su grupe Seimo narių siūlė skirti papildomų lėšų Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškoms.

BNS nuotr.

„Praėjusią savaitę išgirdome labai gerą žinią, kad mūsų archeologai istorikai užčiuopė siūlo galą partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškose. Akivaizdu, kad tas atradimas būtų labai svarbus sprendimas minint ir jo šimtąsias gimimo metines, ir be abejo stiprus postūmis mūsų istorinės atminties politikai“, – kalbėjo Seimo narys.

Vyriausybė iš dalies pritarė pasiūlymui ir nutarė skirti papildomai 40 tūkst. eurų. Siūlymą palaikė ir parlamentarai.

Seimas taip pat pritarė Ramūno Karbauskio ir kitų parlamentarų siūlymui didinti finansavimą bibliotekoms 545 tūkst. eurų.

Kiti pakeitimai

Palyginti su 2017 m. sausio 1 d., pensijos augs 63 eurais per mėnesį, iš viso 2018 m. pensijoms didinti skiriama daugiau kaip 370 mln. eurų.

Turintiems 30–55 proc. darbingumą NPD dydis sieks 390 eurų, o 0–25 proc. – iki 450 eurų.

Lengvatinis PVM tarifas bus taikomas visiems receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams, taip pat neribotą laiką – centriniam šildymui. Įvestu progresiniu gyventojų nekilnojamojo turto mokesčiu labiau apmokestinamas brangus nekilnojamasis turtas. Taip pat padidintas akcizas dyzeliui ir tabakui.

Individualios veiklos apmokestinimas priklausys nuo per metus gaunamo pelno dydžio, o ne nuo profesinės veiklos rūšies: įtvirtinta 20 tūkst. eurų riba, iki kurios individualios veiklos apmokestinamosioms pajamoms bus taikomas 5 proc. GPM tarifas, ir 35 tūkst. eurų riba, nuo kurios tokios pajamos bus apmokestinamos 15 proc. tarifu

Valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis padidintas 2 eurais –  iki 132,5 euro.

Seimas įtvirtino socialinio draudimo įmokų „atostogas“ – individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir asmenys, vykdantys individualią veiklą, nuo pirmosios veiklos pradžios 1 metus bus galima nemokėti socialinio draudimo įmokų. 

Taip pat nustatytos socialinio draudimo įmokų „grindys“ už samdomą darbą dirbančius asmenis – ne visą darbo laiką dirbančiųjų socialinio draudimo įmokos bus skaičiuojamos nuo sumos, ne mažesnės negu minimalusis darbo užmokestis.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...