captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl Vyčio kreipiasi į Generalinę prokuratūrą: rezultatai galėjo būti klastojami

Antradienį kreiptasi į Generalinę prokuratūrą dėl įtarimų, kad konkursas, kurio metu buvo sprendžiama, kas stovės Vilniaus Lukiškių aikštėje, vyko neskaidriai.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

Tokio kreipimosi autorius – politikas Stanislovas Buškevičius. Panašiais įtarimais anksčiau yra dalijęsis ir Vyčio paramos fondo atstovas Vilius Kavaliauskas.

Mano, kad rezultatai buvo klastojami

„LR Seimas 2017 m. gegužės 2 d. priėmė rezoliuciją Nr. XIII-341su prašymu Vyriausybei pritarti Vyčio paramos fondo iniciatyvai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga iki 2018 m. vasario 16 d. Lukiškių aikštėje, Vilniuje, pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą su Vyčio skulptūra ir raginimu Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybę, bendradarbiaujant su Vyčio paramos fondu, operatyviai spręsti visus organizacinius klausimus, susijusius su paminklo „Per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę“ pastatymu iki 2018 m. vasario 16 d.

Tačiau Kultūros ministerija pasielgė priešingai Seimo rezoliucijai ir kartu su Šiuolaikinio meno centru surengė kūrybines dirbtuves , t.y. konkursą, kurio rezultatas – tarp atrinktų penkių finalistų neliko nė vienos monumentalios Vyčio skulptūros. Iš viešojoje erdvėje pateiktos informacijos galima susidaryti įspūdį, kad konkursas vyko neskaidriai, pažeidžiant paveldosauginius reikalavimus ir jo rezultatai galimai buvo klastojami“, – rašte nurodo S. Buškevičius.

Todėl jis tikino norintis išsiaiškinti, ar organizuojant ir vykdant konkursą Lukiškių aikštei sutvarkyti nebuvo atliktos veikos, numatytos LR Baudžiamojo kodekso 228 str., apibrėžiančiame piktnaudžiavimą tarnyba.

Sako turintis informacijos iš rimtų šaltinių

DELFI S. Buškevičius aiškino, kad tokius įtarimus jam sukėlė serverių išklotinės.

„Greičiausiai yra taip, kad buvo paklastojama ir Vyriausybės kanceliarijos specialistai patys skaičiavo. Paklastotas galėjo būti pats balsavimas skaičiavimo metu. Aš turiu tik informaciją, bet iš rimtų šaltinių. 100 proc. negaliu teigti, bet, mano žiniomis, skaičiuoti balsus apsiėmė Vyriausybės kanceliarija“, – sakė politikas.

S. Buškevičiaus teigimu, jei ši prielaida pasitvirtins, gali būti, kad specialistai neva tyčia pergalę skyrė ne Vyčio paminklui.

„Staiga laimi visai kita idėja, o ne ta, kuri rodė, kad pirmauja „Vilmorus“ ir kituose tyrimuose. Aišku, būna tokių atvejų, bet galima pasidomėti, kas skaičiavo ir ar tai darė sąžiningai“, – tikino pašnekovas.

Liepė tikrinti pranešimus spaudai

Savo ruožtu V. Kavaliauskas DELFI sakė į Vyriausybės kanceliariją ir Kultūros ministeriją dar lapkričio pabaigoje kreipęsis, prašydamas kompiuterinių serverių išklotinių, kaip buvo balsuojama, tačiau iš jų sulaukęs tik lakoniško atsakymo, kad tikrintų pranešimus spaudai.

„Mes oficialiai, kaip fondo atstovai, kreipėmės prašydami susipažinti su pirminiais rezultatais. Parinkome žmones, kurie išmano, turinčius patirties valstybės tarnyboje, tačiau gavome tik tokį keistą atsakymą, kurio taip ir nesupratome – patarė mums skaityti pranešimus spaudai“, – stebėjosi V. Kavaliauskas.

Tiesa, pasiduoti jis tikino neketinantis – planuoja kreiptis dar kartą, jei nepavyks gauti informacijos, sukti ir teisiniu keliu.

„Norime išsiaiškinti, kas balsavo, kaip balsavo, iš kokių kompiuterių. Įtariame, kad tai buvo vis dėlto... Labai prieštarauja bešališkai darytai apklausai, skiriasi kelis kartus. Manau, įspėjimas buvo reikalingas, kad tik nesunaikintų informacijos. Kadangi šia apklausa rėmėsi sprendime, kurio vertė yra pusė milijono eurų, na, tai gali būti ir kažkoks klastojimo atvejis, kurio metu buvo bandyta pasisavinti pinigus – šneku teoriškai“, – sakė jis.

Galėjo balsuoti, kiek nori, bet kokia pavarde

LRT televizijos laidoje „Savaitė“ V. Kavaliauskas sekmadienį dalijosi įžvalgomis, kad apklausa buvo atlikta labai blogai.

„Visi mes išbandėme ir pamatėme – gali balsuoti, kiek nori, kokia nori pavarde, viskas bus priimta, iš to paties kompiuterio, kiek nori kartų. Kaip tik praėjusią savaitę, sekmadienį, mes nuo fondo kreipėmės į Vyriausybę ir Kultūros ministeriją, prašydami leisti mūsų ekspertams susipažinti su kompiuterinėmis serverių išklotinėmis, kaip buvo balsuojama.

Tiesiog negali būti, kad taip skyrėsi rezultatai. Jeigu „Vilmorus“ darė dvi apklausas, pagal vieną 84, pagal kitą 76 proc., ir staiga čia 30 ar 20 proc. Na, negali būti, nes „Vilmorus“ neturėjo jokio intereso klastoti, tos apklausos nebuvo mūsų užsakytos.

Manome, kad tiesiog buvo klastojami žmonių balsavimai, visiškai neatsižvelgta į daugumos balsavimo rezultatus, kai 7 žmonės nusprendė kitaip negu dauguma Lietuvos žmonių. Ar taip gali būti, tuo labiau, kad tie žmonės [komisijos nariai] buvo iš anksto išreiškę savo pozicijas. Dar gegužės mėnesį mes premjerui pateikėme sąrašus ir citatas tų žmonių, kaip jie iš anksto pasisako prieš bet kokį patriotinį simbolį. Tai po to viskas buvo beprasmiška, kokią komisiją daryti, kai viskas buvo aišku“, – kalbėjo jis.

Apklausos rodė, kad laimės Vytis

DELFI primena, kad 76 proc. žmonių pritarė Vyčio paminklui Lukiškių aikštėje. Tai parodė kovo mėnesį bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Dar po dviejų mėnesių, gegužės 2-ąją, 91 Seimo narys balsavo už rezoliuciją, kurią pasirašė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, siūlančią pritarti Vyčio paramos fondo iniciatyvai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga iki 2018 m. vasario 16 d. Lukiškių aikštėje, Vilniuje, pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą su Vyčio skulptūra.

Toje rezoliucijoje Vyriausybė ir savivaldybė buvo paragintos užtikrinti sklandų šio proceso organizavimą.

Iškils kalva

Tačiau lapkričio pabaigoje Vyriausybės rūmuose surengtoje spaudos konferencijoje paskelbta, kad Lukiškių aikštėje stovės Andriaus Labašausko memorialas laisvės kovotojams partizanų bunkerio motyvais.

Kaip sakė kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė, komisija 7 balsus skyrė A. Labašausko projektui, vienas pasisakė už Vyčio idėją.

Tuo metu visuomenės balsai pasiskirstė taip: po 37 proc. balsavo už Vytį ir A. Labašausko projektą. Visuomenės apklausoje Vytis nežymiai aplenkė A. Labašausko idėją – už juos sulaukta atitinkamai 11 966 ir 11 919 balsų. Šiuos projektus skyrė tik 47 balsai.

Už Vyčio skulptūrą dažniau pasisakė vyrai, vyresni ir ne Vilniaus gyventojai, už nugalėtoju išrinktą kalvos idėją – vilniečiai, jaunimas, moterys.

Susumavus visuomenės ir komisijos balsus, A. Labašausko idėja surinko 10 balsų iš 16, Vyčio projektas – 4 iš 16.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...