Lapėse, Kauno rajone, įsikūrusio sąvartyno pašonėje gyvenantis Mantas LRT GIRDI pasakojo, kad bendruomenė metų metus kenčia ne tik nuo sklindančio dvoko, bet ir kartais kylančių gaisrų. Miestelio seniūnas pritaria – kaimynystėje stūksantys atliekų kalnai gana didelė problema. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) nurodė, kad pernai keli pažeidimai užfiksuoti, tačiau trūkumai skubiai pašalinti. Objektą eksploatuojantis „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ teigė, kad kylančias problemas sprendžia ir su bendruomene noriai bendradarbiauja, o gyventojams aktyviau rūšiuojant atliekas į Lapes jų atkeliauja vis mažiau, tad sąvartynas dar turėtų veikti 7–8 metus, kol bus užpildytas.
Gyvenimas sąvartyno kaimynystėje: dvokas ir gaisrai
Lapėse ne vieną dešimtmetį gyvenantis Mantas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – LRT.lt) prisiminė, kad iš sąvartyno sklindanti smarvė ir gaisrai – vienas jo vaikystės prisiminimų. Vis dėlto, pasak jo, sovietų okupacijos metais požiūris į aplinkosaugą buvo visai kitoks, tad tai nė kiek nestebino – šiukšlių deginimas buvo įprasta praktika.
Didelis gaisras, pasakojo Mantas, buvo kilęs prieš kelerius metus, sąvartynas užsiliepsnojo ir kovo 26 dieną. Kaip nurodė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), atviroje sąvartyno teritorijoje, maždaug 30 arų plote, degė šiukšlių kalno šlaitas. Paaiškėjo, kad atliekos užsidegė savaime.
LRT GIRDI pašnekovo nuomone, bėda ta, kad sąvartynas perpildytas ir tvarkomas neatsakingai. Pasak jo, taupydama pinigus sąvartyno operatorė „Kauno švara“ nesilaiko keliamų reikalavimų, atliekų neperdengia gruntu, dėl ko ir kyla mažesni ar didesni gaisrai, sklinda dar didesnis dvokas, o vėjas išnešioja šiukšles.
Manto teigimu, Lapių gyventojams tenka dažnai kreiptis į aplinkosaugininkus.
„Jie nuvažiavę suranda pažeidimų ir minimalia bauda nubaudžia. Ir niekas nesikeičia“, – kalbėjo jis.
Be to, anot pašnekovo, į Lapių sąvartyną vežami ir pelenai iš Kauno kogeneracinės jėgainės. Mantas nerimauja, kad vėjo išnešiotuose pelenuose esančios sunkiosios dalelės gali būti kenksmingos sveikatai.
Beje, jis pastebėjo, kad Lapių sąvartynas – bene didžiausias dirbtinis kalnas regione, nuo kurio kaip ant delno atsiveria vaizdas į Elektrėnus, Jonavą, Kėdainius, matoma ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.
Lapių regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną eksploatuoja VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“ (Kauno RATC), o darbus jame vykdo operatorius UAB „Kauno švara“.
Kaltina sąvartyną prižiūrinčią įmonę ir svajoja apie iškėlimą
Apie tai, kad sąvartynas tapo bendruomenės galvos skausmu kalbėjo ir Lapių seniūnas Rimantas Stankus. Pasak jo, pasitaiko ir gaisrų, o nemalonūs kvapai – kasdienybė.
„Tai yra gana didelė problema, nes aplink sąvartyną yra gyvenvietės, sodų bendrijos, kuriose gyvena nemažai žmonių. Gaunam dažnokai skambučių, dažniausiai dėl kvapo“, – patvirtino jis.
Seniūno teigimu, į sąvartyną prižiūrinčią įmonę kreiptasi ne kartą, tačiau teigiamų pokyčių kaip nėra, taip nėra. Kiekvieną kartą, kalbėjo jis, randama pasiteisinimų ir tik žadama tvarkytis. „Jeigu užpilinėtų tvarkingai, kaip reglamentas reikalauja, kvapo būtų mažiau, bet šitai nėra tinkamai atliekama, tada ir gaisrai kyla, ir stiprūs kvapai atsiranda“, – kalbėjo R. Stankus.
Paklaustas, koks galėtų būti sprendimas seniūnas pabrėžė, kad bendruomenė svajoja sulaukti dienos, kai sąvartynas bus uždarytas. Apie tai, teigė R. Stankus, kalbama ne vienerius metus, tačiau pažadai taip ir lieka neišpildyti.
„Vis kalba, kad uždarys tada, uždarys tada, dabar vėl, kaip kalba, nukelta į 2025 metus, bet daug kas abejoja, ar tikrai uždarys. Palyginti su senais laikais, mažiau vežama buitinių atliekų, dauguma [atliekų] eina rūšiuotos, taip pat pelenai iš Kauno deginimo elektrinės vežami, bet ir su jais ne visada susitvarko, ypač kai sausros būna ir pakyla vėjas“, – LRT GIRDI pasakojo seniūnas.
Pasak jo, jautresni bei alergiški gyventojai skundžiasi sveikatos problemomis, tačiau norint pasakyti, koks tikrasis tokios kaimynystės poveikis, pabrėžė jis, reikėtų atlikti tyrimus ir klausti gydytojų.
Beje, 1973 metais įkurtas sąvartynas anksčiau pakliuvo į Lapių geomorfologinio draustinio teritoriją, tačiau 2006-aisiais išbrauktas.
Aplinkosaugininkai pernai gavo tris pranešimus, nustatė atliekų tvarkymo pažeidimų
Aplinkos apsaugos departamento komentare LRT GIRDI rašoma, kad Lapių sąvartyno eksploatacijai Aplinkos apsaugos agentūra Kauno RATC 2009 m. yra išdavusi Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK), kuriame nustatyta, kokias atliekas galima šalinti ir naudoti eksploatuojamame sąvartyne. Jame taip pat nurodyti metiniai leidžiami naudoti bei šalinti atliekų kiekiai ir kitos procedūros. Sąvartyne taip pat yra veikianti nepavojingų pelenų (šlako) laikymo ir apdorojimo aikštelė, kurią, pagal išduotą Aplinkos apsaugos agentūros TIPK leidimą, eksploatuoja „Kauno švara“.
AAD pabrėžė, kad išduodant leidimus vyksta numatomų veiklų ir jų poveikio aplinkai vertinimai.
Praėjusiais metais AAD dėl Lapių sąvartyno sulaukė trijų pranešimų. Viename jų nurodyta, kad „vykdant pelenų (šlako) surinkimo ir apdorojimo veiklą galimai netinkamai – per aukštai sukrautos ir toliau kraunamos pelenų krūvos, nuo jų labai dulka“. Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus pareigūnai atliko neplaninį patikrinimą, tačiau leistinas aukštis viršytas nebuvo. Tąkart skirta nuobauda dėl priemonių, mažinančių dulkėtumą, nenaudojimo. Aplinkosaugininkai pabrėžė, kad drėkinimas dar patikrinimo metu atnaujintas.
Antrasis 2022-ųjų pranešimas dėl netinkamo atliekų perdengimo gruntu pasitvirtino. Aplinkosaugininkai nustatė, kad nedidelė naujai sukauptų atliekų dalis laiku nebuvo perdengta, už tai taikyta administracinė atsakomybė, pažeidimas pašalintas. Dar vieną skundą AAD gavo dėl sklindančio nemalonaus kvapo, tačiau, kaip paaiškino komentare LRT GIRDI, pranešimas perduotas Nacionalinis visuomenės sveikatos centrui (NVSC).
„2022 metais atlikti trys Lapių sąvartyno patikrinimai (vienas planinis ir du neplaniniai), kiekvieno patikrinimo metu nustatyti pažeidimai atliekų tvarkymo srityje, taikytos administracinio poveikio priemonės bei ekonominės sankcijos pačiai įmonei“, – apibendrino AAD.
Teigia, kad pelenai ir šlakas – nepavojingi
Kauno kogeneracinę jėgainę (KKJ) valdančios „Ignitis grupės“ atstovas Domas Jurevičius LRT GIRDI paaiškino, kad čia susidariusias nepavojingas komunalines ir pramonines atliekas verčiant į energiją susidaro nepavojingi pelenai ir šlakas.
„Šiuo metu KKJ dugno pelenų ir šlako tvarkymo paslaugas teikia AB „Kauno švara“, kuri šias nepavojingas atliekas iš KKJ išveža į Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) sistemos Lapių sąvartyną. Sąvartyne, vadovaujantis aplinkos ministro įsakymu „Dėl atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro naudojimo atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo reikalavimų patvirtinimo“ dugno pelenai ir šlakas turi būti paruošiami naudoti kaip medžiagos civilinės ir (ar) statybos inžinerijos reikmėms, sąvartynų rekultivacijai, pakeičiant pirmines žaliavas“, – teigė jis.
Be to, anot D. Jurevičiaus, dugno pelenai ir šlakas kas ketvirtį tikrinami siekiant užtikrinti, kad jų dedamosios neviršija leistinų normų.
Kvapas leistinos normos neviršijo
NVSC Kauno departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Romutė Smolskienė patvirtino, kad kartais skundų dėl nemalonaus kvapo gaunama. Tokiais atvejais tyrimą vykdo speciali kvapų kontrolės komisija.
Pasak jos, dėl nuo Lapių sąvartyno sklindančių kvapų buvo gauti keli skundai 2020 m., atliktas modeliavimas, kvapas gyvenamojoje aplinkoje neviršijo leistinos normos. Dar vieno pranešimo sulaukta 2021-aisiais, tačiau nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamojoje aplinkoje kvapas neviršijo leistinos normos. Į specialistus dėl sklindančio kvapo kreiptasi ir pernai, tačiau pareiškėjas nepateikė reikalingos papildomos informacijos, tad nagrinėjimas nustrauktas, paaiškino ji.
„NVSC Kauno departamentas kiekvienais metais gauna skundų dėl jaučiamų nemalonių kvapų. Tiek miesto, tiek kaimo vietovėse nemalonių kvapų sunku išvengti, o jei kvapas yra nemalonus ir pastoviai jaučiamas, tai gali ne tik sugadinti nuotaiką, bet ir sukelti šleikštulį, pykinimą ar silpnumą“, – teigė R. Smolskienė.
Į sąvartyną patenka vis mažiau atliekų, veiks dar 7-8 metus
Julija Dudutė, Kauno RATC Edukacijos ir viešųjų ryšių specialistė, paaiškino, kad Lapių sąvartynas dabartinėje vietoje veikia dar nuo 1973 metų. 2008–2009 m. jis tapo regioniniu sąvartynu: nuo sovietmečio eksploatuota dalis uždaryta, o atliekoms utilizuoti paskirtas plotas šalia įrengtas pagal ES standartus, teigė ji. „Reikia pastebėti, kad gyventojams geriau rūšiuojant atliekas, jų į sąvartyną patenka vis mažiau, nei anksčiau, tad ilgėja jo eksploatavimo laikas“, – pridūrė ji.
Anot jos, pernai dėl Lapių sąvartyno gauti 3 skundai, o kreiptasi dėl vėjo pustomų pelenų, kvapų.
LRT GIRDI paklausta, kaip būtų galima padėti gyventojams ir minėtas problemas efektyviai išspręsti, J. Dudutė paaiškino, kad yrant atliekoms anaerobinėje aplinkoje susidaro metano dujos. Dėl to, pasak jos, įrengta speciali sistema, kuri užtikrina, kad šios dujos būtų surenkamos. „Dėl kvapų suvaldymo Kauno RATC įsigijo mobilų kvapų neutralizavimo įrenginį, kurį šiuo metu testuojame ir pradėsime naudoti, kai tik oro temperatūra leis“, – sakė ji.
Sąvartynas veiks dar 7–8 metus, kol bus pilnai užpildytas, tačiau šis laikas gali ilgėti.
J. Dudutė
Pašnekovė paaiškino, kad sąvartyno teritorijoje plotą nuomojasi „Kauno švara“, kuri tvarko po atliekų deginimo likusius pelenus. „Mūsų žiniomis, įmonė turi specialų įrenginį, kuriuo laisto pelenus, kad jie nesklistų aplinkoje, taip pat turi kvapų neutralizavimo įrangą“, – pridūrė ji, taip pat pabrėžusi, kad daromi „savalaikiai sprendimai problemoms spręsti“, tačiau svarbu suprasti, kad sąvartynas veikia dėl tų pačių gyventojų, kurie sukuria atliekas.
„Kauno RATC nuo pat pradžių, kai Lapių sąvartynas paverstas regioniniu, stengiasi padėti vietos gyventojams. Daliai Lapių gyventojų-senbuvių, kurie gyvena arčiausiai sąvartyno, dėl nepatogumų yra kompensuojamas atliekų tvarkymo mokestis, tad jiems atliekų išvežimas nekainuoja. Taip pat, sąvartynui tapus regioniniu, už Kauno RATC lėšas buvo pakeisti kai kurių gyvenamųjų namų langai į naujus, sandarius, kad būtų mažiau girdimi atliekų vežėjų transporto garsai“, – kalbėjo J. Dudutė. Be to, anot jos, yra speciali kaupiamoji sąskaita, kurios lėšos skiriamos bendruomeniniams projektams, pavyzdžiui, išvalyti grioviai, tvenkiniai, atnaujintas apšvietimas, aplinkos priežiūrai nupirktas traktoriukas.
Ji pabrėžė, kad veikla vykdoma vadovaujantis teisės aktais, o pats sąvartynas – būtina atliekų infrastruktūros dalis, nes tam tikroms atliekoms kitokio tvarkymo būdo tiesiog nėra. Paklausta apie uždarymo ar iškėlimo planus J. Dudutė aiškino, kad sąvartynas uždaromas tada, kai pasiekiama maksimali leistina jo talpa.
„Lapių sąvartyno maksimalus leistinas aukštis yra 126 m virš jūros lygio – kai bus pasiekta ši riba, jis bus uždarytas. Šiuo metu skaičiuojama, kad sąvartynas veiks dar 7–8 metus, kol bus pilnai užpildytas, tačiau šis laikas gali ilgėti, nes į sąvartyną patenka vis mažiau atliekų“, – kalbėjo ji.
LRT GIRDI D. Dudutė taip pat sakė, kad „sąvartyno sluoksnių perdengimas atodanga šaltuoju metų laiku vyksta kas 2 savaites, o šiltuoju – kas savaitę“, tą atlieka objekto operatorius. Beje, pastebėjo ji, šiuo metu vykdomas sąvartynų išteklių atgavimo projektas. Projekto tikslas – išsiaiškinti, ką su sąvartynu galima padaryti po jo uždarymo, kaip jo išteklius panaudoti energijai gauti.
„Kauno švara“: pelenų vėjas nepusto
Kauno savivaldybės įmonės „Kauno švara“ marketingo specialistė Kristina Parachomikienė LRT GIRDI sakė, kad Lapių sąvartyno ekologinė būklė nuolat stebima, įrengta filtrato surinkimo sistema, atvežtos atliekos padengiamos žemės sluoksniu, kad jų irimo keliamas pavojus aplinkai būtų kuo mažesnis. Ji tikino, kad vasaros metu sąvartyne tvarkomi nepavojingi pelenai (šlakas), kaip ir keliai, drėkinami. Tam, dėstoma komentare, naudojami modernūs drėkinimo sistemos, taip pat ir kvapų kontrolės įrenginiai.
„Norime atkreipti dėmesį, kad Kogeneracinėse jėgainėse susidarančių nepavojingųjų pelenų (šlako) fizinės savybės yra kitokios nei susidarančių buityje. Minėti pelenai yra sunkesni, dėl ko jų tankis yra didesnis. Šie pelenai turi iki 20 proc. drėgmės, todėl jų nepusto vėjas“, – LRT GIRDI atsakė bendrovė.
Pasak jos atstovės, gaisrų pasitaiko, bet dažniausiai tai – neatsakingo pirminio rūšiavimo pasekmė. Be to, sakė K. Parachomikienė, priežiūros darbai priklauso ir nuo klimatinių sąlygų.
Jos teigimu, bendrovė deda visas pastangas, kad būtų laikomasi visų būtinų aplinkosauginių reikalavimų, o ir į skundus reaguoja, pavyzdžiui, ne kartą organizavo susitikimus su Lapių bendruomene, kuriuose dalyvavo ir mokslininkai, Kauno kogeneracinės jėgainės atstovai.
„Į Lapių sąvartyną nepavojingųjų pelenų (šlako) atliekos atvežamos uždaromis mašinomis. Kogeneracinės jėgainės sistemingai atlieka pelenų cheminius tyrimus pagal Atliekų sąvartynų taisykles, vėliau sąvartyne pelenai mechaniškai apdorojami išskiriant metalus bei sendinami. Po minėtų procesų, bendradarbiaujant su VGTU mokslininkais, atliekami pakartotiniai cheminiai tyrimai.
UAB „ Kauno švara“ tikslas yra šiuos nepavojinguosius pelenus paruošti ir naudoti kaip statybinę žaliavą, kurią būtų galima taikyti kelių infrastruktūroje, keičiant smėlį, žvyrą, skaldą ir kitas gamtines statybines medžiagas, pritaikant kaip konstrukcines medžiagas kelio pagrindams. Tokia praktika jau yra plačiai naudojama kitose ES valstybėse“, – sakė bendrovės marketingo specialistė.
Turėtume daryti viską, pridūrė ji, kad į sąvartyną patektų kuo mažiau atliekų: mažinti vartojimą, atsakingai rūšiuoti atliekas. Pašnekovė taip pat pastebėjo, kad atliekų kiekis Lapių sąvartyne mažėjo. Jos teigimu, 2018 m. jis siekė 135519,960 t, o pernai kelis kartus mažiau – 40960,68 t.
LRT GIRDI bendrovės taip pat teiravosi, kiek skundų dėl sąvartyno pernai gauta, kiek kartų čia lankėsi aplinkosaugininkai, kokius pažeidimus nustatė ir ar skyrė baudas, tačiau atsakymų į šiuos klausimus „Kauno švara“ nepateikė.
