Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Jolanta Petkevičienė antradienį Seime pareiškė besitraukianti iš pareigų, prieš tai ji atsakė į opozicijos klausimus dėl rinkimų organizavimo nesklandumų. Daugiausiai klausimų buvo susiję su Anykščių rajono ir Visagino merų rinkimais, kur į antrą turą patekę Kęstutis Tubis ir Dalia Štraupaitė buvo išbraukti iš rinkimų kovos, o vėliau po teismų sprendimų į ją grąžinti.
„Pareiškiu, kad atsistatydinu iš VRK pirmininkės pareigų“, – Seime paskelbė J. Petkevičienė.
Atsakiusi į klausimus, J. Petkevičienė padėkojo kolegoms ir atsiprašė Seimo pirmininkės, kad neaptarė atsistatydinimo klausimo už uždarų durų.
„Matyt, suprasite, nes šiais laikais bet koks skambutis, bet koks atėjimas už uždarų durų gali būti įvairiai interpretuojamas, retransliuojamas, aptarinėjamas ir panašiai. Tikrai su niekuo nesitariau, tiesiog šiandien privalau grįžti namo ir rūpintis savo artimaisiais“, – sakė ji.
Pasak atsistatydinusios VRK vadovės, rinkimų klaidos, jei tokių buvo, bus taisomos.
„Bet patikėkite, ne kartą jau sakiau, kad jeigu ne verdiktai baudžiamosiose bylose rinkimams įsivažiavus, šiuos rinkimus būtų galima pavadinti gana nuobodžiais, nes labai didelių papirkimų, pažeidimų nebuvo“, – sakė J. Petkevičienė.
Ji sakė svarsčiusi traukimąsi iš pareigų ir anksčiau.
„Turiu artimuosius, kuriais turiu rūpintis čia ir dabar. Jeigu netikite, galime po posėdžio važiuoti į Santariškes“, – kalbėjo J. Petkevičienė.
Vietoj nuotraukų prisegė kaktuso fotografiją
Prieš netikėtą atsistatydinimą ji atsakė į opozicijos klausimus Seime.
Grupė Seimo narių prašė paaiškinti situaciją dėl kandidatų, kurie buvo išbraukti dėl netinkamai pateiktų duomenų, o vėliau grąžinti teismui nurodžius duoti galimybę ištaisyti klaidas. Seimo nariai klausė, kodėl elektroninė sistema leido registruotis, nepaisant to, kad ne visos grafos buvo užpildytos.
Taip pat skaitykite
VRK pirmininkė pabrėžė, kad šie rinkimai buvo pirmieji, kuriuose pareiškiniai dokumentai buvo priimami tik elektroniniu būdu. Kaip tai padaryti, anot jos, buvo paaiškinta VRK tinklalapyje.
Pasak J. Petkevičienės, VRK neregistravo dalies dokumentų dėl nepateiktų nuotraukų ir biografijų, dalis kandidatų buvo neregistruoti, nes nepateikė turto ar privačių interesų deklaracijų.
„Taigi VRK priėmė sprendimą neregistruoti tų kandidatų, kurie vietoj nuotraukos prikabino paveikslėlius, kaktusus, gėles, automobilius ir panašiai“, – sakė J. Petkevičienė.
Kai kurie finaliniame dokumentų pateikimo etape nepažymėjo varnelės baigę pildyti biografijas.
VRK vadovė sakė nemaniusi, kad bus kandidatų, kurie nenorės pateikti savo biografijos.
„Taigi informacinė sistema liko kalčiausia, nes tarsi neleistinai leido kandidatams pameluoti“, – kalbėjo VRK vadovė.
Pasak jos, gavus teismo poziciją, kai kandidatai apskundė sprendimą neregistruoti kandidatų, VRK siūlys terminą trūkumams ištaisyti, be to, reikia numatyti minimalų simbolių skaičių, kurio neįvedus neleistų žymėti, kad laukas yra užpildytas. Anot J. Petkevičienės, svarstomi informacinės sistemos pakeitimai, kad kandidatai būtų priversti pateikti visa informaciją ir negalėtų nieko nuo rinkėjų nuslėpti.
Pasak J. Petkevičienės, VRK mano, kad būtina keisti rinkimų kodekso nuostatas ir numatyti atskirus terminus ne tik pareiškinių dokumentų teikimui, bet ir jų tikrinimui bei trūkumų šalinimui.
Ji pabrėžė, kad daugiausia bylinėjosi tie kandidatai, kurie pareiškinius dokumentus teikė paskutinėmis dienomis, buvo netgi dokumentus teikiančiųjų paskutinėmis minutėmis.
J. Petkevičienė sakė, kad buvo atvejų, kai, nustačius trūkumų, kandidatai nieko netaisė ir pateikė tokius pačius dokumentus. Pasak jos, būtų prasminga numatyti tris dienas trūkumams šalinti.
Petkevičienė: nebuvo aiškaus teisinio reglamentavimo
Daugiausiai klausimų buvo susiję su Anykščių rajono ir Visagino merų rinkimais, kur į antrą turą patekę Kęstutis Tubis ir Dalia Štraupaitė buvo išbraukti iš rinkimų kovos, o vėliau po teismų sprendimų į ją grąžinti. Pasak J. Petkevičienės, esminės įtakos rinkimų rezultatams ši aplinkybė neturėjo, visi iš anksto balsavę rinkėjai buvo pakviesti balsuoti iš naujo.
„Minėtų asmenų pasyvioji rinkimų teisė laikinai buvo apribota, buvus pagrįstam pagrindui manyti, kad šie kandidatai pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį galimai yra netekę viešųjų teisių, arba kitaip sakant – teisės būti renkamam į mero pareigas“, – kalbėjo J. Petkevičienė.
J. Petkevičienė pabrėžė, kad Vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad VRK nėra kompetentinga pasisakyti baudžiamųjų nuosprendžių vykdymo klausimais. Jis pabrėžė, kad šie klausimai nėra sureguliuoti ir Rinkimų kodekse.
Ji patikino nesitarusi su politikais ir jos sprendimams nedarė suinteresuoti asmenys.
Seime buvo prašoma paaiškinti, kokiu pagrindu Vilniaus rajone balsavimo metu buvo pasitelkti šauliai, buvo klausiama, kaip VRK vadovė vertina sukarintos organizacijos dalyvavimą prižiūrint balsavimą. J. Petkevičienė sakė, kad rinkimų dieną VRK skundų dėl šaulių dalyvavimo nesulaukė.
