captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tėvai ir valdininkai neranda bendros kalbos

Skambūs šūkiai, kad Vilnius taps geriausiu miestu Europoje vaikams auginti, mažylių tėvams kelia šypseną. Jie miesto valdininkus kaltina nenoru ar net trukdymu steigti naujus vaikų darželius.
 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Skambūs šūkiai, kad Vilnius taps geriausiu miestu Europoje vaikams auginti, mažylių tėvams kelia šypseną. Jie miesto valdininkus kaltina nenoru ar net trukdymu steigti naujus vaikų darželius.

Daugiau, nei numanoma

Aktyvių mamų sambūrio narė Rasa Paulavičienė įsitikinusi, kad Vilniaus miesto savivaldybė nesuvokia realios padėties. Moteris teigė, kad vietų darželiuose trūksta kur kas daugiau, nei miesto valdžia linkusi suskaičiuoti.

„Savivaldybė skaičiuoja tik pateiktus prašymus vietai darželyje gauti, tačiau tai tik formaliai pareikšti norai vesti vaiką į darželį. Tėveliai puikiai supranta, kad, vaikui esant 600-ajam eilėje, teikti prašymą nėra prasmės, – tokių atvejų yra daug“, – kalbėjo ji.

R. Paulavičienės nuomone, aiškiausiai situaciją atspindi vaikų gimstamumo grafikai. Kita vertus, sostinėje gyvena daug iš kitų miestų atvykusių tėvelių, kurių vaikai registruoti ne Vilniuje.

„Valdžia turėtų galvoti apie kiekvieno vaiko, gyvenančio šioje teritorijoje, poreikius. O tėvai taip pat turėtų prisidėti, kad situacija būtų aiškesnė: visi turėtų rašyti prašymus, nes tik tokiu atveju savivaldybė galės atmerkti akis ir šiek tiek objektyviau įvertinti situaciją. Remiantis mūsų skaičiavimais, Vilniuje trūksta ne 1,5 tūkst. vietų darželiuose, o per 15 tūkst.“, – teigė Aktyvių mamų sambūrio narė.

Prieštaringa darbo grupės veikla

Dar šių metų vasarį savivaldybė skelbė, kad iki metų pabaigos vietų trūkumą darželiuose planuojama sumažinti net 70 proc. Taip pat buvo skelbta, kad Vilniaus valdžia skatins privačių darželių steigimą, o savivaldybės tarnybos yra pasiruošusios konsultuoti ir padėti steigti naujas grupes, ieškoti galimybių kurti pusiau privačius darželius savivaldybės patalpose.

Be to, buvo sukurta darbo grupė, kuri turėjo apsvarstyti visas galimas alternatyvas ir parengti darbo projektą. Grupė sudaryta iš tėvus vienijančių asociacijų bei miesto valdžios atstovų.

Tačiau tėvai tikina, kad darbo grupės veikla yra prieštaringa.

„Man užkliuvo tai, kad per posėdį kalbama viena, o protokoluose atsiranda visai kita informacija. Toje sudarytoje darbo grupėje didžioji dalis narių yra savivaldybės atstovai, o visų kitų yra mažuma – kalbu apie tėvų ir mamų judėjimus. Balsuojant bet kuriuo atveju galima nubalsuoti taip, kaip reikia“, – piktinosi viena iš sostinės mamyčių Laura Naruševičė.

Ji pasakojo, kad svarstant tam tikrus klausimus kategoriškai pasakoma, jog tėvų pasiūlymai yra neracionalūs ir tai tik dar vienas pinigų švaistymas.

„Vadinasi, viskas vyksta taip: „ką reikia, tą ir padarysime„. Pavyzdžiui, buvo svarstomi tam tikri variantai ir siūlomos alternatyvos: ne statybos, o kiti geresni variantai – kaip tuos darželius būtų galima greitai įsteigti. Jie pasiūlymų tiesiog nepriima ir net nesistengia išgirsti. Pasako, kad ekonomiškai nenaudinga ir „viso gero!“, – piktinosi mama.

Balsių projektas nereikalingas?

L. Naruševičė kaip pavyzdį įvardijo Balsių bendruomenės situaciją. Ši per ilgai trukusius teismus išsikovojo žemės sklypą, kuriame turėtų išdygti vaikų darželis. Tačiau savivaldybė esą statyboms priešinasi.

„Praeito posėdžio pirmininkė pasakė taip: „Man vienodai, koks yra teismo sprendimas, – čia nesąmonė, nes svarstomas žemės grąžinimas ir mes apie tai nekalbėsime, nes žemės ten neturime“, – neva Vilniaus administracijos direktoriaus pavaduotojos Danutos Narbut žodžius atkartojo L. Naruševičė.

Kalbintas Balsių bendruomenės pirmininkas ir darželio projekto atstovas Rimantas Micka taip pat neslėpė savo apmaudo dėl darbo grupės veiklos.

„Esu nustebęs, nes su meru viskas buvo derinta ir jo buvo pritarta mūsų projektui. Mane pakvietė pristatyti mūsų projekto, atvykęs pamačiau, kad Balsių darželio klausimas nustumtas į paskutinę vietą, nors prieš tai klausimui buvo suteikta pirmumo teisė“, – sakė R. Micka.

Įžvelgia LLRA interesus

Jis taip pat nupasakojo vykusio tarybos posėdžio scenarijų. „Pagrindinis argumentas, kodėl Balsiuose nereikia statyti darželio, yra tas, kad žemę reikia grąžinti buvusiems jos savininkams. Žemę mes apgynėme teismuose ir jos grąžinti savininkams nėra jokios galimybės, nes teismo nutartis galutinė ir neskundžiama. O politikai vėjus politikuoja – gal savo potencialiems rinkėjams žada nebūtų dalykų, tačiau mus laiko pririšę ir neleidžia nieko vystyti?“ – svarstė R. Micka.

Pasak jo, jau senokai bendruomenė dirba darželio klausimu: ruošia projektą, skaičiuoja pinigus, svarsto galimybes ir netgi yra paruošusi vadinamuosius namų darbus, kad galėtų pasinaudoti galimybe gauti ES paramą.

„Ne paslaptis, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) nori viską susirinkti ir pasidalyti šią žemę, nes ji dar neužstatyta. Matyt, projektas stabdomas su ta mintimi, kad galbūt jiems pavyks“, – savo įtarimais dalijosi R. Micka. D. Narbut į administracijos direktoriaus pavaduotojo postą deleguota būtent LLRA.

Pati D. Narbut, sulaukusi žurnalistų skambučio, neslėpė susierzinimo ir tėvų pateiktą informaciją apie jos žodžius darbo grupės posėdyje komentuoti atsisakė: „Atsiprašau, bet komentarų nebus.“

Nesusikalba ir tarpusavyje

Tai, kas labiausiai nustebino aktyvų R. Micką, – valdžios nesusikalbėjimas tarpusavyje.

Balsių darželio projektas sudomino ir sulaukė pritarimo miesto Ekonomikos ir investicijų departamente. Šio departamento Investicinių projektų skyriaus vedėja R.Cibulskienė patvirtino, kad sklypas Balsiuose valdomas savivaldybės panaudos teise, suformuotas ir skirtas darželio statyboms.

Skirtingai, nei esą teigė D. Narbut, specialistė pabrėžė, kad sklypas negali būti grąžintas privatiems asmenims.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close