captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas svarstys siūlymus koreguoti reikalavimus kolegijų vadovams

Seimas šią savaitę ėmėsi siūlymų, kuriais būtų koreguojami reikalavimai kolegijų direktoriams – vienu projektu reikalavimas turėti mokslo laipsnį būtų nukeliamas 2021 metams, o kitu išvis būtų leista vadovauti ir be mokslinio laipsnio.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

 „Valstiečiai“ Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) vadovas Eugenijus Jovaiša ir šio komiteto narys Arūnas Gumuliauskas siūlo, kad nuo rugpjūčio įsigaliojęs reikalavimas kolegijų direktoriams turėti mokslo laipsnį būtų dar nukeltas – į 2021 metų sausio 1 dieną.

„Lietuvos aukštasis mokslas yra dvinaris: mes turime universitetinį aukštąjį mokslą ir koleginį aukštąjį mokslą. Universitetų rektoriams yra vienareikšmiškas reikalavimas turėti daktaro laipsnį, mes manome, kad tokį pat daktaro laipsnį turi turėti ir kolegijų direktoriai, jei (įstaiga) pretenduoja į aukštąjį mokslą“, – sakė projektą pristatęs E. Jovaiša.

Anot jo, nuo rugpjūčio įsigaliojusi nuostata dėl mokslo laipsnio kolegijų direktoriams sunkiai įgyvendinama be pereinamojo laikotarpio, tad siūloma suteikti laiko kolegijų direktoriams įgyti reikalavimus atitinkančią kvalifikaciją.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovo duomenimis, šiuo metu iš 22 valstybinių kolegijų 11 vadovų turi daktaro laipsnį, kiti 11 neturi.

Grupė parlamentarų iš ŠMK pateikė ir alternatyvų projektą – juo išvis siūloma atsisakyti daktaro laipsnio reikalavimo kolegijų vadovams.

Vienas iš siūlymo iniciatorių konservatorius Mantas Adomėnas sakė, kad „kolegijos direktorius retai yra žmogus, kuris savo pastangomis išlaiko mokslinį lygį“, nes jo vaidmuo yra administracinis, vadybinis.

„Aš nemanau, kad kriterijaus panaikinimas kokiu nors būdu sumažina akademinį lygį. Jis tiesiog leidžia kolegijoms pasirinkti geriausią vadovą iš platesnio spektro kandidatų“, – sakė M. Adomėnas.

Iniciatoriai pažymi, kad kolegijos ir universitetai turi skirtingas misijas – universitete atliekami tarptautinio lygio moksliniai tyrimai ar plėtojamas profesionalusis menas, daugiau kaip pusė universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai ar pripažinti menininkai, meno daktarai, tuo metu koleginės studijos grindžiamos profesionalia praktika ir taikomaisiais tyrimais.

Abiem projektams po patiekimo Seime buvo pritarta bendru sutarimu, toliau juos svarstys Seimo komitetai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...