Minint moterų solidarumo dieną, Jungtinių Tautų vadovas sako, kad pažanga moterų teisių srityje nyksta. Performansą Vilniuje surengusios moterys sako, kad Rusijos karas Ukrainoje dar labiau išryškino moterų problemas. Pasak akcijoje dalyvavusios Kremliaus kritikės, grupės „Pussy Riot“ lyderės, naivu tikėtis, kad Rusijos visuomenė greitai pasikeis.
Moterų Solidarumo dienos žinia, kaip skelbiama, tokia: „Kovo 8 nėra mums sovietinė primesta tulpių šventė, kur kaip tik moterys užtildomos, gauna gėlių ir toliau laimingos turi suktis virtuvėje.“ Taip sako aktyvistė Sigita Mykolaitytė.
Priešingai, tai diena, kai moterys dalijasi savo išgyvenimais. Čia to bendrumo simbolis – jos keičiasi drabužiais.
„Asmeniškas dalykas perimti kito žmogaus tokią išorinę odą, rūbus ir aplinkinis pasaulis neegzistavo, tai ir šaltis neegzistavo“, – teigia Žmogaus teisių centro atstovė Paulina Drėgvaitė.
Bet problemos egzistuoja – nelygios vyrų ir moterų galimybės, atlyginimų skirtumai dėl lyties, smurtas artimoje aplinkoje.
„Namuose turime netolygų ruošos pasiskirstymą tarp vyrų ir moterų. Karo kontekste tos temos dar labiau išryškėja“, – sako P. Drėgvaitė.
Dėl karo, tarp perfomanso dalyvių ir Kremliaus kritikė, grupės „Pussy Riot“ narė, pernai išvykusi iš Rusijos.
„Tikslas pajusti tai, ką jaučia kitas žmogus. Dabar labai daug žmonių pateko į sąlygas, kurioms niekas nesiruošė, į siaubingas karo sąlygas“, – teigia „Pussy Riot“ lyderė Marija Aliochina.
„Pussy riot“ išgarsėjo prieš dešimtmetį, kai Maskvos cerkvėje atliko vadinamąsias pankiškas pamaldas, protestuodamos prieš Kremliaus režimą. Ir nuo tada prasidėjo įkalinimai.
„Mes tai vadinome areštų karusele, kai tave pagauna gatvėje, sodina 15 parų, tu išeini, tave pasitinka ir vėl sodina 15 parų. Ir nežinai kada išlipsi iš tos karuselės“, – prisimena M. Aliochina.
Pasak M. Aliochinos, Putino tikslas: „Pastatyti naują imperiją, iš kapo ištraukti Sovietų Sąjungos lavoną“. Todėl pokyčių tikėtis sunku.
„Kai tokia propaganda, kurią galima lyginti su Hitlerio režimu, kai yra karinė cenzūra ir milžiniškas represijų aparatas, keista laukti, kad žmonės staiga viską supras“, – teigia ji.
O propaganda ir karas skaldo moterų solidarumą.
„Rusijos feministės kalba apie savo problemas, bet, manau, kad jos taip pat dalyvauja kare“, – sako ukrainietė Nina.
„Rusai mažiausiai turi kalbėti apie bendrą kaltę. Aš esu baltarusė ir manau, kad ir baltarusiai kalti“, – teigia baltarusė Maria.
Performanso organizatorės pripažįsta, kad ukrainietės prie jo neprisijungė, tačiau sako, kad visos solidarizuojasi.
„Čia irgi galbūt skubėjimas kaltinti, reiktų kviesti kalbėti, ne kaltinti“, – sako S. Mykolaitytė.
Tik, pasak ukrainiečių, susidūrus su karo žiaurumais vis sunkiau atleisti. Jungtinių Tautų vadovas perspėja, kad lyčių lygybei pasiekti prireiks dar trijų šimtmečių.
