captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Dailydka: apie rusiškos įrangos diegimą „Lietuvos geležinkeliuose“ Susisiekimo ministerija žinojo

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pradėjo  tyrimą dėl „Lietuvos geležinkeliuose“ įdiegtos lokomotyvų valdymo sistemos, kuri pagaminta „Iževsko radijo gamykloje“. Ši gamykla priklauso Rusijos karinės pramonės kompleksui ir, kai Rusijai buvo pradėtos taikyti sankcijos, ji pateko į „juodąjį sąrašą“ – Didžioji Britanija ir Prancūzija netiekia jai elektroninių komponentų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Iževske pagaminta sistema „Lietuvos geležinkeliuose“ buvo pradėta diegti 2006 metais. Ji yra visuose lokomotyvuose taip pat ir naujosios kartos, pirktuose Vokietijoje. „Siemens“ lokomotyvuose originali įranga buvo išmontuota ir įdiegta rusiška. Pavojus tas, kad rusiška sistema gali būti naudojama nuotoliniu būdu lokomotyvo greičiui kontroliuoti ir netgi visiškai jį sustabdyti.

Mašinistas užgrobia traukinį su sprogiosiomis medžiagomis, atjungia ryšio priemones, galimybę lokomotyvą valdyti nuotoliniu būdu ir juda Vilniaus link. „Lietuvos geležinkeliai“ sąstatą susigrąžina tik po pareigūnų šturmo. Tai tik pratybos, tačiau toks mokymų scenarijus galėjo pasikartoti ir tikrovėje. Ir net nereikėjo nelojalaus žmogaus, tam tereikėjo prisijungimo iš išorės.

2009-2011 metais rusų įmonė įdiegė kompleksinę, unifikuotą lokomotyvų saugos sistemą „KLUB-U“, ji, teigiama, leido kontroliuoti lokomotyvų greitį, juos sustabdyti, galbūt net nukreipti nuo kurso.

„Patys suprantame, kas būtų, jeigu būtų galima valdyti sistemas, stabdyti lokomotyvus arba koreguoti pačius važiavimo kelius ir maršrutus. Tai grėsminga situacija“, – sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Tam pritarė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas.

„Tai įsivaizduokime, tuo metu būtų buvusi kokia nors karinė provokacija, karinė intervencija su teorine galimybe stabdyti viską, tai iš principo ne tik matai Lietuvos lokomotyvų judėjimą, bet tu galėjai iš esmės sukelti chaosą, sukelti bet ką, sukliudyti priimančiosios šalies statuso įgyvendinimą, jei atvyktų mūsų NATO pajėgos“, – teigė L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūnas. BNS nuotr.

Ir tai buvo itin realu. Nes ši sistema naudojama visų tipų Lietuvos geležinkelių lokomotyvuose ir savaeigiuose sąstatuose, kurie gabena ne tik keleivius, bet ir degias, sprogstamąsias, chemines medžiagas.

„KLUB-U“ pagamino Rusijos karinės pramonės kompleksui priklausanti „Iževsko radijo gamykla“, ją įrengė Rusijos specialistai. Federalinės kosmoso agentūros kontroliuojamoje įmonių grupėje gaminamos navigacinės sistemos, telekomunikacijų įranga Rusijos kariniams orlaiviams, raketoms ir net palydovams.

„KLUB-U“ paremta rusiška navigacijos sistema „GLONASS“, kurią sudaro per 20 palydovų. Kai sistema buvo diegiama, įmonei „Lietuvos geležinkeliai“ vadovavo praėjusiais metais pasitraukęs Stasys Dailydka. Jis teigia, kad tai patobulinta ir šiam laikmečiui pritaikyta sistema, kuri Lietuvos geležinkeliuose buvo naudojama ne vieną dešimtmetį.

„Pakeisti visą sistemą ir pereiti prie europietiškos. Aš nežinau, tais laikais kažkas iš specialistų bandė skaičiuoti. 2-3 milijardų litų reikėjo, kad visa revoliucija būtų daroma. Tai kas tokius pinigus skirtų? Kitos alternatyvos iš viso nebuvo. Ir problemos tada nebuvo. Jau dabar čia Ukrainos įvykiai, Krymo problema“, – tvirtino S. Dailydka.

Jis pripažįsta, teorinė galimybė užgrobti sistemą buvo, tačiau tik teorinė. Esą „KLUB-U“ integruota su lokomotyvų ir eismo valdymu ir per palydovus nustato tik koordinates, tačiau nedirba kaip siųstuvas.

„Mes dar ją tobulinom. Rusai, ką turėjo, tai ji buvo primityvesnė. Mes buvom ją ištobulinę, kiek žinau, mūsų versiją panaudojo „Siemens“ traukiniams keleiviniams, kurie Sočio olimpiadą aptarnavo. Tuo metu kitaip niekas ir negalėjo kažko padaryti. Aš galvoju, kad mes iš visų blogybių pasirinkom geriausią“, – tikino S. Dailydka.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas sako, kad komitetas, šiuo metu vykdantis parlamentinį tyrimą, per ateinančius du mėnesius ketina išsiaiškinti, kas priėmė sprendimus dėl šios technologijos įdiegimo ar buvo vykdoma parlamentinė kontrolė, ar derinta su tuomete ministerijos valdžia, Vyriausybe, kas dalyvavo priimant sprendimus, ar svarstytos alternatyvos, kaip buvo organizuojami pirkimai, ar nebuvo išskirtinių sąlygų. 

Rusiška sistema integruota net į naujai pirktus ir Vokietijoje gamintus „Siemens“ lokomotyvus. LRT šaltinių duomenimis, toks reikalavimas jau buvo įrašytas konkurso sąlygose.

V. Bakas. BNS nuotr.

Vytauto Bako teigimu, dabar teisintis, kad perkant sistemą Rusijos keliama grėsmė nebuvo tokia aktuali, yra juokinga. Esą žmonės, dirbantys nacionalinio saugumo srityje, ir tuo laikotarpiu grėsmes vertino gana adekvačiai, todėl komiteto pirmininkui keista, kad šis pirkinys, keliantis grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, neatkreipė politikų dėmesio.

„Politikams turėjo būti įdomu, mano vertinimu, kas vyksta strateginiuose ūkio sektoriuose, nes „Lietuvos geležinkeliai“ ne vakar tapo strategine įmone, ji visada tokia buvo. Ji visuomet buvo mums svarbi. Vyko derybos dėl tranzito, Kaliningrado tranzito. Vyko daug diskusijų, visada buvo daug dėmesio skiriama tam, kas vyksta toje įmonėje, tik skirtumas tas, kad ta informacija apie procesus „Lietuvos geležinkeliuose“ visuomenei nebuvo prieinama“, – teigė V. Bakas.

Tuo metu Susisiekimo ministerijai vadovavęs buvęs premjeras Algirdas Butkevičius „Savaitei“ atsisakė kalbėti. Neva jis su situacija nesusipažinęs, todėl ir komentuoti nenori. Nors S. Dailydka sako, kad ministerija visame procese nuolat dalyvavo.

„Valdyba buvo [sudaryta – LRT.lt] ministerijos žmonių pagrindu. Visada vadovavo, kiek aš atsimenu mano vadovavimo metu, ministro pavaduotojai. Jie buvo atsakingi už geležinkelį. Pradedant ponia Zumeriene, po to ponas Štaras, Girdauskas buvo valdybos pirmininkai. Valdybose dalyvauja žmonės, tai [jie – Lrt.lt] gauna medžiagą iš anksto, susipažįsta, turi galimybę klausti“, – sakė S. Dailydka.

Šiuo metu „Savaitės“ žiniomis sistema yra izoliuota nuo palydovinės įrangos, tad įsilaužimo rizikos esą nebelieka.  Tiesa, dabartinę valdymo sistemą teks keisti, sako specialistai. Tai kainuos dešimtis milijonų eurų, maždaug apie pusšimtis milijono sumokėta už nesaugią rusišką sistemą.

Užkirsti kelią panašiems pirkimams tikimasi priėmus įstatymą dėl strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių. Nors jis sulaukia nemažai pasipriešinimo, ekspertai pabrėžia, kad tai leis labiau kontroliuoti strategines įmones, kurių patikra dabar per menka, o sudaromos nenaudingos sutartys šaliai kainuoja šimtus milijonų. Įstatymas leis tikrinti ir tokias įmones kaip „Nukem“, kuri dirba Ignalinos atominėje bei priklauso Rusijos energetikos korporacijai „Rosatom“, bus peržiūrimi ir strateginių įmonių sandoriai, atsiras galimybė juos stabdyti, jei kels grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.

 „Kremliaus Rusija, pačios tos didžiausios rizikos, jos vykdo priešišką veiklą čia. Ir bent jau energetikos sektoriuje tai yra akivaizdu. Kremliaus Rusija naudoja savo įmones priešiškai veiklai vykdyti. Dabar toks įstatymas ir tokios apsaugos priemonės atitiktų tarptautinę praktiką, kadangi Europos Komisija taip pat taiko panašias priemones apsisaugoti nuo galimo Rusijos piktnaudžiavimo“, – sakė AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos pirmininkas Romas Švedas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...