Jau ketvirtą dieną Lietuvoje ir kitur Europoje nerimsta įtampa ir konfliktai tarp prorusiškų veikėjų, dedančių gėles prie sunaikintų rusų tankų, ir prieš Rusijos agresiją pasisakančių žmonių. Ne per seniausiai Vokietijoje įvyko ir kraštutinės kairės partijos organizuota demonstracija, nukreipta prieš ginklų tiekimą Ukrainai.
Sunaikintų Rusijos tankų buvo atvežta ir pastatyta Berlyne, Vilniuje, Rygoje ir Taline, tačiau netrukus tokia akcija sulaukė ir oponuojančios akcijos – gėlių dėjimo, siekiant pagerbti žuvusiuosius ir pasiųsti žinutę vyriausybėms eiti diplomatiniu keliu.
Tokios gėlių dėjimo akcijos įvyko visose keturiose sostinėse, tačiau reaguota į jas skirtingai. Vokietijoje didžioji dalis aktyvistų vadovaujasi pacifistinėmis vertybėmis, kurios persipina su Rusijos propaganda, o Baltijos šalyse tokia veikla užsiėmė atvirai prorusiški veikėjai.
„Gėlių dėjimas prie karo nusikaltėlių karinės technikos yra visiškai nepriimtinas ir toks elgesys tik pademonstruoja tokio žmogaus vertybines nuostatas“, – LRT.lt sakė dezinformacijos ekspertas Nerijus Maliukevičius.
Skandalingo automobilio savininkė žada kreiptis į teismą
Socialinių tinklų vartotojai Lietuvoje netruko išsiaiškinti, kokie asmenys atkeliavo prie Ukrainos karo trofėjaus ir pagerbė Rusiją, – buvo aiškiai matyti valstybiniai numeriai, nestigo filmuotos medžiagos iš socialinių tinklų. Atsirado raginimų skambinti šiems žmonėms, blokuoti jų verslą, neigiamų komentarų.
LRT.lt susisiekė su viena socialiniuose tinkluose paviešinta moterimi vardu Gražina, moteris sakė, kad ji sulaukia daug skambučių ir kreipėsi į teisėsaugą dėl patiriamo spaudimo.
„Yra paduoti pareiškimai policijai, kalbėjome su advokatu. Galėjo būti pažeista ir duomenų apsauga“, – teigė ji.
Moteris pripažino, kad ji yra automobilio su vardiniais numeriais „Moi mir“ (liet. „mano pasaulis“, skamba panašiai kaip „rusų pasaulis“ – LRT.lt) savininkė. Iš šio automobilio išlipo būrelis žmonių, jie padėjo prie tanko raudonų gvazdikų.
„Žmonės tai sieja su mano automobilio numeriais, tai niekaip nesusiję. Numeriai jau yra daugiau kaip 3 metus, nes turiu „Facebook“ puslapį, jis visiškai nesusijęs su Rusija, tiesiog jis rusų kalba“, – sakė Gražina.
Paklausta, kodėl pati nusprendė dalyvauti tokioje prieštaringai vertinamoje akcijoje, akivaizdžiai palaikančioje Rusiją, moteris žadėjo daugiau informacijos pateikti vėliau, pasitarusi su teisininku. Ji neatskleidė ir to, kaip akcija buvo organizuojama.
Į vieną iš konfliktų Katedros aikštėje įsivėlęs komikas Paulius Ambrazevičius sakė ėjęs pažiūrėti tanko savo akimis, tačiau nusprendęs, kad jei pamatys gėlių Rusijai nešėjus, jiems sutrukdys.
„Sakom, susirinkite šiukšles. Jie sako – čia ne šiukšlės, atėjome pagerbti <...>. Tai nebuvo kultūringa diskusija“, – kaip kilo konfliktas, pasakojo P. Ambrazevičius.
Anot jo, pokalbis baigėsi tuo, kad jis išgirdo ne vieną Rusijos propagandos apie karą pavyzdį, gėles atnešę asmenys bandė jį įtikinti, kad dėl karo kalta ir Ukraina, taip pat ir NATO, neva išprovokavusi Rusiją pulti Ukrainą.
Berlyne – tūkstančiai kažkieno atvežtų rožių
Lietuvoje įvykusi gėlių padėjimo ant tanko akcija viešojoje erdvėje siejama su prorusiškomis jėgomis, turi panašumų su Berlyne nutikusiu įvykiu.
LRT.lt susisiekė su aktyvistu, knygų autoriumi ir žurnalistu Wielandu Giebeliu. Būtent jis buvo atsakingas už tai, kad ukrainiečių karo trofėjus atsidurtų prieš Rusijos ambasados Berlyne langus, o netrukus tankas bus gabenamas į Nyderlandus.
Tačiau savaitgalį W. Giebeliui teko šalinti nuo tanko šimtus raudonų rožių. Jis įtaria, kad tai Rusijos ambasados arba kitos prorusiškos organizacijos darbas, jam pavyko nufilmuoti, kad raudonos rožės ant tanko buvo dedamos iš organizuotai atneštų kibirų.
4/ als ein Blumenladen vorrätig hat, Hunderte. Auf diesem Video sieht man, dass es noch zehn Eimer dort stehen, einige auf der anderen Seite, das systematisch und gut vorbereitet verteilt wird, also nicht irgendwie spontan von einzelnen Besuchern. pic.twitter.com/YIgIKzs9tu
— Wieland Giebel (@WielandGiebel) February 26, 2023
Įtarimą jam sukėlė prie tanko netikėtai pasirodžiusios raudonos gėlės, jas praeiviai dėjo ant karo trofėjaus. Kad tai buvo kažkieno suorganizuotas veiksmas, rodo jo užfiksuoti kadrai: žmonės ne patys atsinešė atminimo ženklų, o ėmė gėles iš paruoštų kibirų ir jomis kaišė karo mašiną.
„Jų buvo daug daugiau, nei galėtum nusipirkti parduotuvėje, manau, gal du tūkstančiai, taip sakė kiti žmonės <...>. Kažkas tai labai gerai suorganizavo“, – kalbėjo W. Giebelis.
Anot pašnekovo, jis bandė užkalbinti gėles ant tanko dedančius akcijos dalyvius, tačiau ne visi kalbėjo vokiškai. Dauguma žmonių keliavo nuo Brandenburgo vartų pusės, kur vyko Rusiją palaikanti demonstracija. Jis įsitikinęs – rožių akciją vykdė Rusijos piliečiai.
„Tai buvo ne Vokietijos gyventojai, palaikantys Rusiją, o rusai“, – įsitikinęs jis. Kai kurie atėjusieji Vokietijoje gyveno jau kelis dešimtmečius.
Aktyvistai nusprendė nepatraukti gėlių, o palaukti ryto, kad nekiltų konfrontacija, netgi buvo svarstoma paskelbti, kad rožės yra Ukrainos palaikymo simbolis ir taip sustabdyti prorusiškus veikėjus.
W. Giebelio teigimu, jam nėra žinoma, kad policija būtų pradėjusi tyrimus, o prorusiškus aktyvistus, kurie kelis kartus nuėmė nuo tanko Ukrainos vėliavą ir bandė pridėti rusišką, jie sudrausmino, nusivedė į šalį pasikalbėti. Kitų veiksmų policija nesiėmė. O štai Lietuvos policija dėl gėlių dėjimo pradėjo administracinę teiseną, bus siekiama išsiaiškinti, ar tokiu veiksmu buvo demonstruojami totalitarinių režimų simboliai.
„Mano nuomone, reikia palaukti, kol bus išsiaiškinta, kas iš tiesų nutiko, kas organizavo akciją, jei ji išties buvo suorganizuota. Aišku, kad ją sugalvojo rusai, tačiau kas – neaišku“, – pašnekovas nesiryžo spėti, kad gėles pirko ir atgabeno Rusijos ambasada Berlyne.
W. Giebelis sako, kad Rusijos palaikytojų Vokietijoje nėra daug. Tačiau prie tanko atėję asmenys kalbėjo Rusijos propagandos frazėmis, kartojo, kad esą reikia kovoti su „ukrainietišku fašizmu“.
„Mane tai nustebino. Maniau, kad jei jau gyveni demokratinėje valstybėje, čia dirbi, nori likti, o juk yra galimybė keliauti į Rusiją, tau čia prieinama daugiau informacijos nei kur nors Rusijos kaime, kur vienintelis informacijos šaltinis yra Rusijos televizija. Čia, atrodo, turėtum matyti daugiau, bet jie mato tik Rusijos televiziją“, – stebėjosi aktyvistas.
Incidentą su gėlėmis prie tanko plačiai nušvietė Rusijos Vyriausybės išlaikomi žiniasklaidos kanalai, taip pat ir skelbiantys naujienas anglų, vokiečių kalbomis. Jie tai nušvietė kaip Vokietijoje įvykusią spontanišką akciją.
„Rusijos televizijos taip pat buvo prie tanko, ėmė iš žmonių interviu. Mačiau, pavyzdžiui, rusišką RT Vokietijos kanalą. Jie atėjo be logotipų, be skiriamųjų ženklų, kokia tai televizija. Kiti žurnalistai, kalbindami žmones, prisistatydavo“, – sakė W. Giebelis.
Jis taip pat matė bandymus ant tanko užkabinti Rusijos vėliavą.
„Tai neteisėta, tačiau beveik neįmanoma su tokiais kaltinimais kreiptis į teismą. Policija bando rasti greitą ir lengvą sprendimą ir deeskaluoti konfliktą“, – kalbėjo Vokietijos aktyvistas.
Nuo Berlyno iki Talino
Berlyne, kur sunaikintas T-72B tankas pastatytas prieš Rusijos ambasadą, aktyvistai žiniasklaidai iš tiesų sakė sudėję apie 2 tūkst. rožių. Vienas iš aktyvistų teigia, kad jie nėra nusistatę nei prieš Rusiją, nei prieš Ukrainą, o pasisako už taiką.
„Tai labai svarbu. Mes turime 2 tūkst. rožių tankui dekoruoti, kad mūsų valdžia pagaliau galėtų pradėti derėtis viena su kita. Ir su kitais. Ne vien tiekti ginklus, bet ir užmegzti diplomatinius ryšius ir nesielgti skubotai. Čia svarbiausias dalykas. Mes turime kalbėtis vienas su kitu. Mes nesame priešai. Mes nesame prieš ukrainiečius ar rusus, mes esame draugai, mes kūrėme šiuos santykius 30 metų“, – kalbėjo vienas iš aktyvistų.
Tokį aktyvizmą vasario 25-ąją lydėjo ir protestai, nukreipti prieš ginklų tiekimą Ukrainai. „The Guardian“ duomenimis, apie 13 tūkst. protestuotojų susirinko prie Brandenburgo vartų, ragindami Vokietijos valdžią mažinti karo ir diplomatinės krizės eskalavimą ir rinktis derybų su Vladimiru Putinu kelią.
Demonstracijas organizavo Vokietijos kairiųjų partija („Die Linke“), ji skatino karinį konfliktą užbaigti derybomis. LRT RADIJO bendradarbis M. Savickas laidoje „Lietuvos diena“ teigė, kad ši partija paramos Ukrainai klausimu yra skilusi. Anot jo, partijos lyderis Berlyne Klausas Ledereris išreiškia gailestį, kad dalis jo partijos neremia Ukrainos, ir patikina, kad jo skyrius paramos atsižadėti tikrai neketina.
Kraštutinių kairiųjų inicijuotai akcijai pritarimą išreiškė ir kraštutiniai dešinieji, ir tūkstančiai Vokietijos gyventojų. Visgi, M. Savicko teigimu, realios įtakos Vokietijos politikai dėl paramos Ukrainai tai neturės.
Protestuotojai su savimi nešiojo plakatus, kuriuose buvo parašyta: „Šiandien šalmai, rytoj tankai, poryt – jūsų sūnūs“. Protestuotojai taip priminė Vokietijos Vyriausybės priimtus sprendimus išsiųsti 5 tūkst. šalmų pagalbos siuntimo Ukrainai karo pradžioje, o vėliau sprendimą siųsti ir tankų Leopard II – jų ne per seniausiai Vokietijos valdžia prižadėjo tiekti nuo Rusijos besiginančiai Ukrainai.
LRT RADIJO bendradarbis Vokietijoje M. Savickas teigė, kad vadinamasis taikos judėjimas Vokietijoje yra gana marginalus, mat didžioji dalis visuomenės visgi palaiko tolesnę paramą karo niokojamai Ukrainai.
Gėlių dėjimo akcija įvyko ir Vilniuje, Rygoje bei Taline, tačiau čia tokio didelio palaikymo nebuvo sulaukta.
Estijos žiniasklaidoje teigiama, kad kai kurie žmonės pradėjo nešti gvazdikų, jais dekoravo sunaikintą rusų tanką. Estijos gynybos ministerija sako, kad gyventojams aiškinama, jog dėti gėlių ant tanko – nepriimtina. Apsaugos kompanija, kuri saugo tanką, gvazdikus nurenka.
Rygoje prie sunaikinto rusų tanko taip pat buvo rasta padėtų gvazdikų, tačiau jie buvo greitai pašalinti. Latvijos žiniasklaidos duomenimis, šalies policija pradėjo tyrimą.
Analitikai įspėja apie Rusijos interesus
VU TSPMI dėstytojo ir dezinformacijos eksperto N. Maliukevičiaus teigimu, gėlių padėjimo akcijos tik sukuria spontaniškumo iliuziją, tačiau tai, jo vertinimu, yra gerai suplanuota akcija. Tą rodo socialiniuose tinkluose paviešinti kvietimai dėti gėlių prie tanko Berlyne, Rygoje, Taline ar Vilniuje.
„Šita akcija buvo suderinta su tuo pačiu metu Berlyne vykstančiu protestu prieš karinę Vokietijos paramą Ukrainai, su prorusiškomis žinutėmis ir panašiai. Kartu tai buvo transliuojama Rusijos televizijos kanaluose, Rusijos „Telegram“ kanaluose ir sukurtas toks alternatyvus vaizdas“, – LRT.lt kalbėjo N. Maliukevičius.
Pasak pašnekovo, gvazdikų paprastai būdavo nešama ant sovietų karių kapų Rusijai minint pergalę Antrajame pasauliniame kare.
N. Maliukevičius daro prielaidą, kad didesnioji dalis Vokietijoje dalyvavusių protestuotojų prieš ginklų tiekimą Ukrainai yra veikėjai, kurie nesupranta, kokiame politiniame veiksme jie dalyvauja. Jis priduria, kad tai yra pacifistai, kraštutiniai kairieji, kurie turi pozityvesnį požiūrį į Rusiją ir Sovietų Sąjungą, tačiau neigiamą požiūrį į JAV ir NATO.
„Ir atitinkamai jie prisijungia prie to [protesto] net nesigilindami į tą paprastą faktą, kad jie deklaruoja savo paramą karo nusikaltėliams. Karo nusikaltėliams, kurie žudo civilius Ukrainoje. Tuo labiau kad tada taikos balandžių žinutės atrodo tokios visiškai atitrūkusios nuo realybės, nes bet kokia pauzė ar karinės paramos pristabdymas tik leidžia Putinui efektyviau žudyti ukrainiečius, užimti Ukrainos teritoriją ir panašiai“, – savo pastebėjimais dalijasi N. Maliukevičius.
Jis pabrėžia, kad Vokietijoje kraštutinės kairiųjų ir dešiniųjų partijos visada buvo vadinamasis V. Putino „internacionalas“. Pasak jo, tokių partijų veikėjų, kurie palaiko Kremliaus režimą ir pritaria agresyviai Rusijos užsienio ir vidaus politikai, žodžiai dažnai transliuojami Rusijos televizijoje. Esą taip norima parodyti, kad Vokietijoje yra taip palankiai žiūrinčių politikų.
Tačiau tai yra Vokietijos atvejis, sako N. Maliukevičius, o Baltijos šalyse aktyvistų politinės pažiūros yra atvirai prorusiškos, jie palaiko Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Anot jo, gvazdikų nešimo akcijoje dalyvavę asmenys dalyvavo ir riaušėse prie Seimo ir bandė ginti sovietinių karių paminklus Antakalnyje.
„Šiuo atveju, manau, jie visiškai supranta, ką jie daro ir kaip jie tą politinę žinutę siunčia“, – sako ekspertas.
N. Maliukevičius sako, kad šiais laikais socialiniai tinklai ir kitos virtualios platformos prisideda prie dezinformacijos skleidimo – internetas padeda organizuoti Rusijai draugiškas akcijas. Pasak pašnekovo, šiuo metu matoma, kad aktyviai pasitelkiama „TikTok“ platforma, joje išaiškinti veikėjai platina dezinformaciją ir propagandą, nukreiptą prieš Ukrainą, palaiko Kremliaus režimą.
„Jeigu tu tokios kampanijos organizatorius supranti, matai, kad tą akciją galima daryti virtualiai, nuotoliniu būdu. <...> Tikriausiai esminė žinutė mums [yra], kad galiausiai vis tiek virtuali realybė išvirsta į realų žmonių elgesį: jie naktį prie to tanko važiuoja, jie ginčijasi, kyla konfliktų, kuriama įtampa, tai čia yra ir viešosios tvarkos suvaldymo iššūkis“, – sako N. Maliukevičius.
Viename prorusiškame „Telegram“ kanale, skirtame kovoti prieš neva Baltijos šalyse vykdomą fašizmą, buvo paskelbtas įrašas, raginantis Latvijos piliečius nenešti gėlių prie rusų tanko liekanų. Rašoma, kad Latvijoje toks gestas yra per daug pavojingas, o žmonėms, nešantiems gėles, nereikėtų leistis būti išviešintiems.
Paklaustas, ką tai galėtų reikšti, N. Maliukevičius atsako, kad tai yra praktiška pozicija. Pasak jo, tai, kas įvyko Vilniuje ir Rygoje, kai internautai išaiškino tuos kontroversiškus veikėjus, leido visuomenei pamatyti, kas pasisako už šališkumą Kremliaus režimui.
„Jie „užregistravo“ savo paramą karo nusikaltėliams, Putinui ir Kremliui. Tai, matyt, tokios žinutės ir yra <...> įspėjimas Latvijos [prorusiškiems veikėjams], kad kaip tik jie savęs neatskleistų, neitų ir panašiai. Tai yra pozityvi žinia – tas, kas nusprendė dalyvauti tokioje Kremliaus inspiruotoje akcijoje, viešai save atskleidė ir dabar yra žinoma, kad būtų nusiteikęs nešti gėles prie Rusijos tankų“, – kalbėjo N. Maliukevičius.
Apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus manymu, prie tanko Katedros aikštėje kilę ginčai yra nedidelės provokacijos, o ne atsitiktinumas.
„Jų galime tikėtis kiekvieną dieną <...> Šio režimo stiprybė, skiriamasis ženklas yra provokacijos <...>. Įrodymų aš neturiu, bet jei klausiate analitiškai, tai galiu pasakyti, kad matome akivaizdžią grandinę, tokie dalykai visada yra koordinuojami“, – sakė jis LRT TELEVIZIJAI ir pridūrė manantis, kad Rusija tokia veikla stengiasi kompensuoti karinės galios trūkumą.
M. Laurinavičius sakė, kad prie tanko Katedros aikštėje galėjo neženkliai būti padidinta apsauga. Jo teigimu, apie tokius kraštutinumus, kaip pilietybės atėmimas už panašią veiklą, galvoti nereikėtų, tačiau turėtų būti ją reguliuojantys teisės aktai.
„Dažnai provokatorius užtenka tiesiog sudrausminti, matydami teisėsaugos pasirengimą, jie dažnai nedrįsta vykdyti provokacijų“, – kalbėjo jis.
Vytauto Didžiojo universiteto lektoriaus Igno Kalpoko teigimu, provokacijos neturėjo būti netikėtos. Jis įspėjo, kad gėles nešantys aktyvistai galėjo specialiai skleisti įtampą, provokuoti visuomenę įsivelti į konfliktus. Jis užsiminė, kad dalis Lietuvos visuomenės idėjiškai gyvena Rusijos informacinėje erdvėje.
„Neturėjo būti taip, kad nebuvo apsaugos, nebuvo budima prie to tanko, stebima“, – kalbėjo jis.
