captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naujas įstatymas apsaugotų Lietuvą nuo abejotinų partnerių

Maždaug ketverius metus Ūkio ministerijos rengtas įstatymo projektas dėl strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių pagaliau svarstomas Seime. Pasak Ūkio ministerijos, Europos Komisija ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai ne kartą ragino Lietuvą tobulinti strateginių įmonių priežiūrą. Vien tik dviejų svarbiausių strateginių įmonių situacija rodo, kad atsainus vyriausybės požiūris ir menka kontrolė Lietuvai gali atsirūgti milijardinėmis išlaidomis.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Štai „Lietuvos geležinkeliai“ sugebėjo sudaryti sutartis su įmonėmis, kurias valdo Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmonės, konfliktuoti su Mažeikius valdančia „PKN Orlen“ ir sukelti įtampą Lietuvos santykiams su Lenkija ir Latvija. Galiausiai EK skyrė Lietuvai 28 milijonų eurų baudą už konkurencijos pažeidimą. Menkai valstybės kontroliuojamoje Ignalinos atominėje (IAE) uždarymo darbai atsilieka nuo plano 8-eriais metais. Nuo 2005 m. Laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą ir dar du svarbiausius uždarymo projektus vykdžiusi Vokietijos bendrovė „Nukem“ 2008-aisiais perėjo į Rusijos koncerno „Rosatom“ rankas. „Nukem“ vykdomi pagrindiniai projektai Ignalinos atominėje pradėjo brangti.

Europos audito rūmai konstatavo, kad iš trijų uždaromų atominių Lietuvoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje didžiausias atsilikimas nuo grafiko yra Ignalinoje, čia ir didžiausias pinigų trūkumas. Iki 2038 metų IAE uždarymui trūksta maždaug 1,56 mlrd. eurų, kai tuo metu Slovakijai 92 milijonų, o Bulgarijai – 28 milijonų eurų. Tačiau Europos audito rūmų išvada buvo griežta – nuo 2020-ųjų IAE uždarymo finansavimą nutraukti. Šiuo metu Seime svarstomas įstatymas turėtų pasitarnauti strateginėms įmonėms ateityje išvengti tokių abejotinų partnerių kaip „Rosatom“ valdomas „Nukem“.

Ignalinos atominė planuoja statyti dar vieną 100 milijonų eurų vertės projektą mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinę saugyklą. Beje, šios saugyklos statyba turėjo būti pradėta prie Galilaukės kaimo dar 2005-aisiais  ir tuo metu galėjo kainuoti gerokai pigiau, tačiau Ignalinos atominė buvo priversta ieškoti kitos statybos vietos dėl visuomenėje sukelto ažiotažo.

BNS nuotr.

Paaiškėjo, kad Briuseliui ir Lietuvos vyriausybei protesto laiškus siuntė keli veikėjai iš Rusijos, Baltarusijos, Latvijos, Estijos bei Lietuvoje įsisteigęs Kremliaus polittechnologų iš Kaliningrado koordinuojamas fondas. Ignalinos atominė gavo leidimus pradėti šio objekto statybas dar gegužės mėnesį, tačiau konkurso skelbti neskuba.

„Pirmiausiai mes norėtumėm, kad rengiantis šitam konkursui, jo paskelbimui, būtų priimtas strateginės paskirties įmonių įstatymas. Šitas įstatymas sudarytų sąlygas Lietuvai, valstybės institucijoms patikrinti bet kokią įmonę nacionalinio saugumo interesų pagrindu. Tai nebūtinai gali būti „Nukem“, tai gali būti bet kuri kita įmonė“, – aiškina energetikos viceministras Simonas Šatūnas.

IAE vadovybė neturi duomenų, ar „Rosatom“ patronuojamoji įmonė „Nukem“ planuoja dalyvauti naujuose uždarymo projektuose, šiuo metu „Nukem“ su IAE turi dvi sutartis, vienos terminas baigiasi kitų metų lapkritį, kitos – po dvejų ar trejų metų. 

„Kiek yra tekę girdėti susitikimuose dėl kitų objektų, turiu omeny, tų pačių, kurie yra darbinės sutartys, buvo išreikštas susidomėjimas, kada kas galėtų būti. Na, bet aišku – tai politinis klausimas“, – sakė IAE generalinis direktorius Darius Janulevičius.

Jei įsigalios nauja tvarka, norėdamas tęsti darbus Ignalinos atominėje „Nukem“ turėtų praeiti Lietuvos saugumo filtrą kaip ir bet kuri kita Rusijos strateginė įmonė. Įstatymo projekte numatyta, kad vyriausybės sudaryta speciali komisija iš įvairių saugumo struktūrų ir valdžios įstaigų atstovų tikrins investuotojus, ateinančius į strategines įmones bei šių valstybei svarbių įmonių sudaromus sandorius. Anot Ūkio ministerijos atstovų, priėmus šį įstatymą nacionalinio saugumo požiūriu gali būti patikrintos ir europinės bei transatlantinės integracijos partnerių valstybių piliečiai arba šiose šalyse įsteigti juridiniai asmenys. Vokietijoje veikiančio „Nukem“ akcijų savininkas yra „Rosatom“, tad Lietuvoje ji būtų tikrinama kaip trečiosios šalies įmonė.  

„Įstatyme nustatyta, kad jeigu ateina investuotojas, kuriame vieną ketvirtadalį balsų turi trečiosios šalies pilietis arba kita įmonė, tada patikra bus taikoma“, – paaiškina ūkio viceministrė Lina Sabaitienė.

Gavusi žvalgybinės informacijos, kad dėl ketinamo sudaryti sandorio kyla grėsmė nacionaliniam saugumui, vyriausybinė komisija gali teikti neigiamą išvadą, kad strateginė įmonė nesudarytų sutarties. Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Vytautas Bakas sako, kad jei būtų tokia tvarka galiojusi anksčiau, „Nukem“ būtų sulaukęs patikros.

„Iš tikrųjų, mes įsileidome vokišką įmonę, staiga ji tampa rusiška įmone. Tie kas domisi, puikiai žino, kad tai yra „Rosatom“ dukterinė įmonė, kurios ketinimus mes taip pat žinome po parlamentinio tyrimo šių metų pavasarį, t. y. „Rosatom“ tikslas – įtraukti Lietuvą į kuo didesnę energetinę priklausomybę. Iki šiol Lietuva neturi instrumentų apsisaugoti nuo tokių schemų – akcijų pardavimų, savininkų pasikeitimų. Tiesiog mes jų neturėjom“, – konstatuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

BNS nuotr.

Buvęs energetikos viceministras,  o šiuo metu – strateginės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos pirmininkas Romas Švedas pastebi, kad pastaruoju metu Lietuvai nedraugiškų šalių veikla tampa vis išmanesnė, labiau užmaskuota, todėl valstybė turi imtis visų įmanomų apsisaugojimo nuo neigiamo poveikio priemonių.

„Įsisteigiama Lietuvoje registruota įmonė. Ji tampa „lietuviška“, ES įmone. Ta įmonė jau pradeda vykdyti veiklą, kuri gali sukelti rimtą riziką ir sukurti žalą mums, strategiškai svarbioms įmonėms. Tai gali būti padaroma per žaliavų, įvairių išteklių tiekimą, netgi per veiklą, susijusią su energetikos, transporto įmonėmis“, – sako AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos pirmininkas Romas Švedas.

Vienas iš akivaizdžiausių pavyzdžių – pernai viešumon iškilę sandoriai. Išaiškėjo, kad 2013-aisiais „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė sudarė sutartį su Rusijos koncerno „Transmahholding“ Lietuvos atstovybe, be konkurso už keliasdešimt milijonų eurų pirko lokomotyvų dalis Vilniaus geležinkelio remonto depui, tarėsi keistis patirtimi, net ketino steigti bendrą įmonę. Koncernas“ Transmacholding“ gamina ir dyzelinius variklius povandeniniams laivams, geležinkelio platformas kilnojamiems raketų kompleksams, konteinerius raketoms.

Vienas „Transmahholding“ akcininkų Andrejus Bokarevas – dažnas svečias V. Putino kabinete Kremliuje. A. Bokarevas valdo ir ketvirtadalį „Kalasnikov“ gamyklos akcijų.

Įmonė po Krymo okupacijos įtraukta į ES, Jungtinių Valstijų sankcijų sąrašą, o Ukraina įtraukė ir koncerną „Transmashholding“. Pernai „Lietuvos geležinkelių“ vadovai gynėsi to nežinoję. Dabar susisiekimo ministras irgi nerado laiko komentarams. Anot R. Švedo, šie pavyzdžiai rodo, kad valstybė turi turėti instrumentus, kaip išreikalauti informacijos apie strateginių įmonių sudaromus sandorius, investicijų kilmę

‚Mano vertinimu, šis įstatymas leistų įvertinti tiek tokią įmonę kaip „Nukem“, tiek kitas kitose srityse. Pavyzdžiui, galėtume panagrinėti transporto sektorių. Rusijos Federacijai yra ypač aktualus tranzitas į Kaliningradą. Galėtų būti vertinamos galimos veiklos, susijusios su siekiu dominuoti Kaliningrado kryptimi“, – siūlo AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos pirmininkas R. Švedas.

BNS nuotr.

Tačiau vos tik įstatymo projektas pasiekė Seimą, kai kurios strateginės privataus kapitalo įmonės sukilo piktintis, kad valstybė užsimojo kontroliuoti verslą ir nesvarbu, kad tas verslas vystomas Lietuvos nacionalinio saugumo požiūriu svarbiose įmonėse. Seimo Ekonomikos komiteto vadovas Virginijus Sinkevičius LRT TELEVIZIJOS laidai „Savaitė“ sakė, kad šio svarbaus teisės akto svarstymą sustabdė dviem savaitėms, Ūkio ministerijai duotas nurodymas jį dar tobulinti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...