captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar Lietuva į prezidentus rinks verslo atstovą?

Lietuviams reikia oligarcho – prezidento rinkimuose jie būtų pasirengę balsuoti už Kauno merą Visvaldą Matijošaitį, jei šis kandidatuotų. Tuo metu kiti verslo atstovai didelių šansų prezidento rinkimuose kol kas neturi. Taip LRT.lt teigia politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris ir politologas Bernaras Ivanovas. „Lietuva yra tipinė šio pasaulio visuomenė ta prasme, kad jai reikia kažkokio globėjo, šeimininko. Jie įsivaizduoja, kad, jei žmogus uždirbo milijonus ir važinėja brangiu automobiliu, galės sutvarkyti ir jų gyvenimus“, – LRT.lt sako V. Bruveris.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Po pusantrų metų vyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose gyventojai labiausiai norėtų balsuoti už premjerą Saulių Skvernelį, po jo rikiuojasi ekonomistas Gitanas Nausėda ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, rodo net kelios visuomenės nuomonės apklausos. Jose rinkėjai mini ir  buvusio Europos Sąjungos ambasadoriaus Rusijoje Vygaudo Ušacko, Pramonininkų konfederacijos vadovo Roberto Dargio pavardės.

Dauguma šių politikų yra arba atėję iš verslo, arba su juo tiesiogiai susiję. Ar Lietuvos, kurioje per pastaruosius penkerius metus gerokai išaugo pajamų nelygybė, rinkėjai galėtų balsuoti už verslo atstovą? Eurostato duomenimis, pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES. Prieš penkerius metus penktadalio mažiausiai uždirbančių ir penktadalio daugiausiai uždirbančių pajamos skyrėsi penkis kartus. Tuo tarpu 2016 m. šis skirtumas jau siekė 7 kartus. Ar esant tokiai skirčiai lietuviai rinktų verslininką?

Dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininkas V. Bruveris įsitikinęs, kad Lietuva tikrai nespjautų į verslininką, nes lietuviams esą vėl reikia oligarcho – taip, kaip 2004-aisiais Seimo rinkimus laimėjo Darbo partija kartu su jos tuomečiu lyderiu Viktoru Uspaskichu priešakyje. „Lietuviams vėl reikia Kėdainių „kniaziaus“, – mano V. Bruveris.


BNS nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Bernaras Ivanovas sutinka, kad verslininko šleifas V. Uspaskichui nesumaišė kortų, jis apeliavo į „darbo liaudį“. Tačiau į prezidento postą, pasak politologo, žmonės renka ne milijonierius.

„Yra daug panašių pavyzdžių. Milijonierių valdžioje pas mus visada buvo ir bus, bet prezidento pareigas paprastai eidavo žmonės, turintys kažkokią vertybinę poziciją. Net ir Rolandas Paksas juk į valdžią atėjo deklaruodamas vertybinį principą, o būtent – nepasirašydamas ir neleisdamas kapitalui užvaldyti pensijų. Dėl „Williams“ istorijos nubraukęs ašarą jis pasakė, kad pusantro milijardo pensininkų pinigų neduos. Tai buvo antikapitalistinis, antisisteminis žingsnis. Prezidento poste kapitalistų ir neturėjome – Algirdas Brazauskas, Valdas Adamkus ar Dalia Grybauskaitė – daugiau ar mažiau vertybiniai vadovai“, – kalbėjo B. Ivanovas.

Tuo metu kitas VDU politologas Lauras Bielinis mano, kad Lietuvos rinkėjas balsuotų ir už verslininką, jei pastarasis atsigręžtų į žmones, o ne tik rūpintųsi savo interesais. „Aš manau, jei verslo žmogus atskleistų savo asmenybę, o ne tik rūpintųsi savo profesine veikla ir interesais, už jį balsuotų. Manau, Lietuvos rinkėjas pasirinktų žmogų, jei jis platesniu diapazonu matytų Lietuvą. Tuo atveju ar jis verslininkas, ar ne, taptų neesminiu dalyku“, – aiškino L. Bielinis.

Patraukliausias atrodo V. Matijošaitis

Politikos apžvalgininkas Tomas Dapkus LRT.lt sako, kad skirtingos interesų grupės palaiko ir „stumia“ skirtingus kandidatus. Pramonininkai, anot apžvalgininko, galbūt rems R. Dargį, bankai ar kurios nors politinės partijos – SEB banko prezidento patarėją G. Nausėdą. Tuo metu Kauno mero V. Matijošaičio situacija, pasak T. Dapkaus, yra kiek kitokia.

„Atskirčiau V. Matijošaitį nuo šių kandidatų, nes jis pasirodė kaip sėkmingas Kauno meras. Jis jau yra politikas, nors galbūt ir laimėjo Kauno mero rinkimus su sėkmingo verslo istorija. Kitų kandidatų galimybėmis [laimėti rinkimus] abejočiau, nes gali prasidėti didelė diskusija dėl to, koks yra verslo vaidmuo Lietuvoje, koks buvo pačių bankų vaidmuo. Ponas G. Nausėda sulaukia vis daugiau kritikos dėl to, kaip jis pakeitė savo poziciją iš labai liberalios ir probankinės. Tai buvo vieno didžiausių komercinių bankų, veikiančių Lietuvoje, tam tikras nuomonių įgarsintojas, atstovas spaudai. O dabar jis pradeda kalbėti apie skurdą, socialinę atskirtį ir kitus dalykus, kurie rodo, kad jis rimtai svarsto galimybę kandidatuoti rinkimuose“, – kalbėjo T. Dapkus.


G. Nausėda, BNS nuotr.

Jo teigimu, G. Nausėdos kandidatavimas iškeltų diskusiją apie komercinių bankų įtaką Lietuvoje, apie jų veiklą krizės metu. Tie dalykai esą stipriai mažintų G. Nausėdos šansus gerai pasirodyti rinkimuose. „Dabar jis pristatomas kaip kažkoks ekonomistas, tarsi susidaro iliuzija, kad jis yra nepriklausomas kalbėtojas. Bet turime įvertinti, kad jis iš tikrųjų atstovauja vieno didžiausių komercinių bankų Lietuvoje interesams“, – pridūrė T. Dapkus.

Politikos apžvalgininkas V. Bruveris sako, kad kol kas absoliutus favoritas tarp kandidatų – V. Matijošaitis. „Jei jis dalyvaus rinkimuose, juos ir laimės. Tai yra visiškai aišku. Manau, kad V. Matijošaitis yra simbolis to įvaizdžio, ko visuomenei reikės labiausiai: nepartinio, ne su kasdiene politika susitepusių kandidatų. [...] O G. Nausėdos buvimas pirmajame trejetuke man yra savotiškas siurprizas. Man net keista, kodėl jis yra vienas populiariausių galimų kandidatų į prezidentus, nes, mano nuomone, „nulakuotas“ bankininkas, biurokratas turėtų būti vienas iš labiausiai nemėgstamų kandidatų į prezidento postą. V. Matijošaitis yra tai, ko reikia tautai“, – LRT.lt teigė V. Bruveris.


V. Matijošaitis, P. Garkausko (DELFI) nuotr.

VDU politologas B. Ivanovas sako, kad V. Matijošaitis išties turi potencialą prezidento rinkimuose, tačiau klausimas, ar jis pats norės kandidatuoti šalies vadovo rinkimuose. „Už kitus išvardintus kandidatus, manau, nebalsuotų. Greičiausiai ir prezidentu taps ar bent jau galutinėje kovoje susirems kandidatai, kurių dar mes nematome. Tie kandidatai, kurie žmonių keliami dabar, greičiausiai net nepasieks finišo tiesiosios“, – aiškino B. Ivanovas.

T. Dapkus: V. Ušackas turi daug įvairių verslo ryšių

Dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininkas V. Bruveris mano, kad V. Ušackas – taip pat verslo atstovas: „Kiek esu girdėjęs, jis labai aktyviai dirbo su verslu, galima sakyti, kad jis net pirmasis iš potencialių kandidatų, kuris pradėjo savo rinkimų kampaniją.  [...] Kai kurie žmonės sako, kad V. Ušackas yra užsitikrinęs stambiojo verslo paramą. Tačiau, mano požiūriu, jis nėra iš favoritų, apie kuriuos būtų galima kalbėti. Jis atrodo pernelyg nulakuotas eurobiurokratas.“


V. Ušackas, BNS nuotr.

Pasak politikos apžvalgininko T. Dapkaus, V. Ušackas turi atsakyti į pagrindinį klausimą – ar jis turi ryšių su Gediminu Žiemeliu ir ar šis finansuos V. Ušacko rinkimų kampaniją. „Tai yra esminis klausimas, į kurį reikia atsakymo. Akivaizdu, kad V. Ušackas turi daug įvairių verslo ryšių, bet ne visi jie yra labai skaidrūs. Neabejotina, kad dėl V. Ušacko reikės daugiausiai atsakymų ir paaiškinimų, kiek ir koks verslas jį rems į prezidentus“, – LRT.lt sakė T. Dapkus.

Savo ruožtu politologas B. Ivanovas sako, kad šalies vadovas turi mažai galių padėti verslininkams, ir esą būtų sunku įžiūrėti verslo grupes, kurios proteguotų žmogų į prezidentus.

Prezidento rinkimai Lietuvoje numatomi 2019 m. gegužę.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...