Lietuva nuo seno atsidūrusi įtakingų kaimynių strateginėje kryžkelėje. Kai kurioms jų esame tapę asmeniškai traktuojamu iššūkiu, vis dar nesumokėjusiu už savo „istorinį įžūlumą“. Atsakomybei už šalies gynybą ribų nėra, nes valstybė prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Kaip savo šalies saugumą galime padėti užtikrinti kiekvienas iš mūsų?
Apibendrinant „GLL | Global Lithuanian Leaders“ ir verslo teisės advokatų kontoros „TRINITI“ surengtą diskusiją, išskiriama 10 konkrečių žingsnių.
Pažink šiuolaikinį karą. Karą vis dar suvokiame tradiciškai – it mūšio lauką. Tačiau šiandien susiduriame su hibridiniu karu. Tokiame tradicinės priemonės sudaro ne daugiau trečdalio visų karo veiksmų. Likusios dvi dalys apima plataus spektro poveikio priemones, kuriomis siekiama nepastebimai parengti šalį galimai okupacijai: daroma įtaka žiniasklaidai, ekonomikai, diplomatijai, kultūrai ir pan. Ekspertai ragina išmokti atskirti įtakos šaltinius. Apsišvietusi, kritiškai mąstanti visuomenė – atspari visuomenė.
Tapk savanoriu arba šauliu. Poveikio priemonėms atlikus parengiamuosius darbus, galutinį žingsnį neišvengiamai žengia konvencinis karas. Nemokėdamas naudotis ginklu, negebėsi apginti nei savęs, nei savo šalies. Tačiau tam nebūtina tapti profesionaliu kariu. Krašto apsaugos savanorių pajėgos ar Lietuvos Šaulių sąjunga leidžia suderinti kasdienį gyvenimą ir pareigą tėvynei, suteikia progą bręsti pilietiškai ir pažinti daugybę idėjinių asmenybių. Be to, prisijungęs prie šių organizacijų, žinosi, ką konkrečiai daryti iškilusios grėsmės atveju.
Mažink neapsisprendusiųjų skaičių. Mūsų šalyje egzistuoja visuomenės grupių, skeptiškai vertinančių Lietuvos gynybą, užsienio politiką, galimas grėsmes. Be to, didelė gyventojų dalis teigia neturį tvirtos nuomonės. Būtent į tokias grupes ir orientuota priešiškų šalių propaganda. Aktyviai dalyvaujant visuomeniniame gyvenime, prisijungus prie nevyriausybinių organizacijų galima paskatinti pilietinį sąmoningumą.
M. Zarembos nuotr.
Įvertink ir palaikyk karį. Karys, rinkdamasis ginti tėvynę, pasirenka ir specifinį gyvenimo būdą, atsisako civiliams prieinamų finansinių galimybių. Vis dar juntama karių atskirtis, tad itin svarbų vaidmenį jų motyvacijai atlieka visuomenės palankumas.
Sąžiningai mokėk mokesčius. Socialinė nelygybė, ekonomikos šešėlis – vieni propagandos taikinių. Jei jau esi pavyzdinis mokesčių mokėtojas, skirk papildomus 2 proc. savo gyventojo pajamų mokesčio Lietuvos kariuomenei paremti.
Būk aktyvus, net jei negali dalyvauti ginkluotame pasipriešinime. Jei dėl sveikatos, įsitikinimų ar kitų priežasčių negali imti ginklo į rankas, dar nereiškia, kad negali aktyviai palaikyti tėvynės. Šaulių sąjungoje galima dirbti ir administracinį ar medicininį darbą, o šalies saugumą užtikrinančioms institucijoms reikia įvairių sričių specialistų.
Padėk emigrantams išlaikyti lietuvybę. Emigruojant Lietuvos gyventojams, mažėja ir potencialių jos gynėjų skaičius. Todėl svarbu, kad emigrantai nepamirštų lietuvybės. Jei sugebėsime išlaikyti ryšį su išvykusiais ir skatinsime jų ištikimybę gimtajam kraštui, galėsime tikėtis, kad kilus grėsmei jie sugrįš ar kitaip prisidės prie šalies gynybos.
Esi informacijos vartotojas, jau esi fronte. Ekspertai teigia, kad Lietuvoje informacinio karo apraiškos pastebimos nuo 2006 m., taip pat jos matomos ir visuose karštuosiuose pasaulio taškuose. Švedijoje atskirti melagingas žinias (angl. fake news) yra mokomi net pradinukai. Potencialių priešų bijoti nereikia – tai būtų jų tikslas. Juos reikia pažinti.
Ugdyk jaunosios kartos ir aplinkinių pilietiškumą. Šveicarija, Izraelis, Suomija – tobuli totalinės šalies gynybos pavyzdžiai. Kiekvienas šių šalių pilietis turi savo vaidmenį valstybės gynyboje, karinė tarnyba baigus mokyklą – integrali jo gyvenimo dalis. Ugdyti tokius piliečius reikia nuo pat mažumės. Tai – ne tik mokytojų, bet ir šeimos, visuomenės užduotis. Eik balsuoti ir kalbink kartu eiti kolegą. Švęsk valstybines šventes, minėk istorines sukaktis.
M. Zarembos nuotr.
Jei nori taikos, ruoškis karui. Neatidėliok. Jei būsime pasirengę karui, taikos sąlygomis jausimės užtikrinti, o visuomenė bus atspari priešiškų šalių įtakai. Piliečiai, suvokiantys esą neatsiejama valstybės dalis, pasiryžę jai atiduoti savo laiką ar net gyvybę – pati didžiausia atgrasymo priemonė net ir labai rimtam priešui.
Spalio 11 d. vykusioje diskusijoje „Ką gali kiekvienas krašto gynyboje?“ dalyvavo Rytų Europos studijų centro analitikas Vytautas Keršanskas, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Ūsienė, Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Artūras Jasinskas ir verslininkas Kristijonas Vizbaras, papildęs Lietuvos šaulių sąjungos gretas.
