Konstitucinis Teismas pradeda nagrinėti dvigubos pilietybės klausimą, Seimo prašymu siekdamas išsiaiškinti, ar po nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos išvykę žmonės galėtų būti kitų Europos Sąjungos ar NATO valstybių piliečiais ir išsaugoti Lietuvos pilietybę nepakeitus Konstitucijos.
Pasak parlamentarų, po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą išaugo emigracija, padaugėjo mišrių santuokų ir tikėtina, jog dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Bendrijos dar daugiau lietuvių gali pasikeisti pilietybę.
Šiuo metu dvigubą pilietybę turi apie 23 tūkst. žmonių – tai iš Lietuvos išvykusieji iki nepriklausomybės atkūrimo bei automatiškai per santuoką ar gimstant įgiję kitos šalies pilietybę asmenys.
2002 m. buvo priimtas dvigubą pilietybę smarkiai išplečiantis įstatymas, tačiau prieš gerą dešimtmetį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad dviguba pilietybė gali būti suteikiama tik išimtinais atvejais. Tai sukėlė iki šiol nesibaigiančias diskusijas tiek Lietuvoje, tiek ir išeivijoje.
Pastaruoju metu nemažai politikų pritaria nuomonei, kad pasikeitus situacijai, reikėtų koreguoti itin griežtus pilietybės ribojimus.
