captcha

Jūsų klausimas priimtas

K. Schwabas: Lietuvoje daug jaunų žmonių, galinčių dirbti naujoviškai

Pasaulio ekonomikos forumas, kasmet vykstantis Davose, nei politinių, nei ekonominių sprendimų nepriima, bet pasaulis akylai stebi tai, kas jame kalbama, nes kalba pasaulio galingiausieji. Davose nuskambėjusios frazės, pavyzdžiui, „kas jūs, pone Putinai?“, ilgai kartojamos. Vilniuje šią savaitę viešėjo Davoso forumo įkūrėjas  ir vadovas Klausas Schwabas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Ketvirtoji pramonės revoliucija – taip jis vadina įsibėgėjančius ekonomikoje, versle ir visuomenėje pokyčius, kuriuos diktuoja technikos ir technologijų pažanga. Apie tai K. Schwabo naujoji knyga, kurios pratarmėje teigiama, kad ji suteikianti galimybę „pažvelgti į ateitį ir priimti teisingus sprendimus“. Apie tai Davoso forumo sielos interviu LRT TELEVIZIJOS laidai „Savaitė“.

– Įsivaizduoju, kad jūs keliaujate po visą pasaulį. Bet Lietuva, vienintelė ES šalis, kurioje dar nesilankėte? Kodėl?

– Nenorėjau atvykti tik kaip turistas. Norėjau turėti galimybę susitikti su žmonėmis. Susitikti su politikais, verslininkais, jaunąja karta, dalyvaujančia pasaulio formuotojų judėjime. Vizitas sutapo su mano knygos „Ketvirtoji pramonės revoliucija“ pasirodymu.

– Jūsų knyga apie ketvirtąją pramonės revoliuciją, bet žodis „revoliucija“ kai ką  gali bauginti?

– Revoliucija – visada ir naujos galimybės, ir naujos grėsmės. Technologijų naujovės, turime sutikti, gerina mūsų gyvenimą, bet daro sistemingą poveikį ne tik mūsų gyvenimui, bet ir politikai, ekonomikai ilgus dešimtmečius, tad žodis revoliucija čia tikrai tinkamas. Bet tai revoliucija, kurią sukelia ne žmonės ar ideologijos, o technologijos.

– Bet neramu, kad žmogus tuomet gali tapti įrenginių priedėliu.

– Taip, bet ši revoliucija nevyksta savaime, ją kuria žmonės, jie gali turėti jai įtakos, kad taptų jiems naudinga, siekti, kad žmogus būtų joje svarbiausias, kad neigiamos tos revoliucijos pusės, tokios kaip nedarbas, neužkluptų netikėtai.

– Tačiau daug kam neramu, kad naujos technologijos atims darbo vietas, o išsigandę jie balsuoja už populistus.

– Taip tai tiesa, yra sunerimusių, ir nėra iki galo ištirta, kiek darbo vietų gali atimti, sakykim, dirbtinis intelektas ar kitos naujovės. Bet geriausia išeitis – švietimas, suteikti žmonėms kvalifikaciją, kuri leistų prisitaikyti prie permainų. Esu tikras, kad socialinėje srityje, kūryboje turime užtektinai galimybių, tik privalome būti pasirengę dirbti naujoviškai.

– Naujas pasaulio normalumas – tai jūsų terminas. Ką jis reiškia?

– Naujas pasaulio normalumas reiškia, kad nieko įprasto nelieka, kad viskas nuolat keičiasi, ir permainų vis daugiau. Todėl turime būti pasirengę pasauliui, kuriame ryšiai itin glaudūs, bet kuris tampa vis labiau pažeidžiamas, kuriame, sakyčiau, mes, kaip individai, labiau pažeidžiami negu anksčiau. Turime tam rengtis, kad būtume asmeniškai atsparesni, kad įgytume būtinų gebėjimų.

– Jūsų nuomone, kokiame pasaulyje dabar gyvename, kai iškilo tokia lyderė kaip Kinija, kuri gali finansuoti vos ne kiekvieną projektą pasaulyje, o ne Jungtinės Valstijos ar Europa?

– Bet yra ir tokių faktų, kad dabar nedidelės bendrovės ar nedidelės valstybės gali daug pasiekti dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos. Sakykim, mūsų tyrimai rodo, kad Šveicarija konkurencijos požiūriu yra numeris pirmas, pavyzdžiui, ir Singapūras rodo, kad ne dydis yra svarbiausia, o veiklumas, ne vien technologijos, o mąstymas. Estijoje, Latvijoje ir ypač Lietuvoje daug puikų išsilavinimą turinčių žmonių, kurie yra pasirengę rytojaus pasauliui.

– Jūs inicijavote Jaunųjų pasaulio formuotojų judėjimą.

– Labai svarbu įtraukti jaunus žmones. Pasaulyje, kuris vystosi lėtai, paprastai vyresnieji moko jaunimą, bet kai technikos pažanga tokia didelė ir sparti, jaunimas moko senimą. Ir aš, jeigu kas neaišku dėl planšetės, kreipiuosi į vaikaitį, kuriam 11 metų, ir jis man padeda. Todėl, jeigu norite pasiekti pažangą, būtina įtraukti jaunąją kartą. Yra du svarbiausi žodžiai: pirmas – novatoriškumas, antras – imlumas. Mano požiūriu, būtina palanki aplinka verslumui, kad naujų idėjų turintys žmonės galėtų lengvai kurti startuolius, nevaržomi biurokratijos, kad kapitalas jiems būtų prieinamas. Jeigu norite, kad visuomenė būtų imli, jaunos ir mažos bendrovės, tos, kurios iš tikrųjų kuria darbo vietas, turi turėti galimybių įsitvirtinti.

– Kokios permainos būtinos Europos Sąjungai, kad būtų veiksminga moderniame pasaulyje?

– Turi būti gerokai mažiau biurokratijos. Pamenu, kažkas pastebėjo, koks skirtumas tarp Europos Sąjungos ir Silicio slėnio. Silicio slėnyje, viskas kas neuždrausta, yra leidžiama, o Europos  Sąjungoje – viskas, kas neleidžiama, yra uždrausta. Taigi, turime kurti gerokai verslesnę aplinką.

– Noriu paklausti apie netolimą istorinį įvykį. Ar tiesa, kad jūs į Pasaulio ekonomikos forumo renginį 1990 metų kovą kaip nepriklausomos Lietuvos vadovą pakvietėte Vytautą Landsbergį, nors buvo praėjusios vos kelios dienos, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę. Ar tai buvo signalas kitoms šalims Lietuvą kuo greičiau pripažinti?

–  Pasaulio ekonomikos forumas siekia sukurti supratimo atmosferą, tiesti tiltus, o Lietuva tuomet buvo atkurta, norėjome sukurti supratimo atmosferą, kad yra nauja valstybė Lietuva. Mums tai buvo labai svarbu. Tai buvo svarbu ir man. Kad galėjome padėti mažai valstybei, kuri tuomet siekė savo vietos, naujos vietos istorijoje.

– Buvęs Norvegijos ministras Bjornas Borge neseniai paskirtas Pasaulio ekonomikos forumo pirmininku, kokios permainos laukia forumo?

– Džiaugiuosi, kad skandinavas tampa Pasaulio ekonomikos forumo pirmininku, jam padedant įgyvendinsime mano lūkesčius, nes  dabar mums reikia geriausių žmonių, geriausios komandos. Drauge su ministru Brende, mūsų labai kvalifikuotais valdybos žmonėmis galėsime tarnauti žmonijai, siekti, kad vyriausybės, verslas, pilietinė visuomenė tobulėtų.

–  Dėkui už interviu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...