captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Uspaskicho advokatas piktinosi žiniasklaida ir prokuroru

Darbo partijos bylos dalyviams atostogomis dar nekvepia. Vilniaus apygardos teismas toliau nagrinėja Viktoro Uspaskicho ir jo bendražygių baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterijos tvarkymo.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Darbo partijos teismo dalyviams atostogomis dar nekvepia. Vilniaus apygardos teismas toliau nagrinėja Viktoro Uspaskicho ir jo bendražygių baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterijos tvarkymo.

Pirmadienį nuo ryto rengiamas pirmasis šią vasarą posėdis Darbo partijos byloje.

Darbo partijos bylą kuruojančiam prokurorui apibendrinus visą medžiagą ir pasiūlius bausmes (Viktorui Uspaskichui – 6 metus nelaisvės, Vitalijai Vonžutaitei – metais mažiau), teisme dėl juodosios buhalterijos teisė sakyti baigiamąsias kalbas dabar perduota advokatams ir patiems kaltinamiesiems.

Pirmasis prie mikrofono pirmadienį stojęs V. Uspaskicho gynėjas Vytautas Sviderskis savo kalboje žadėjo aptarti bylos aplinkybes, kurios, teisininko vertinimu, turėtų tapti būsimojo išteisinamojo nuosprendžio pagrindu.

 Advokatas citavo buvusio VSD vadovo Mečio Laurinkaus pasisakymus spaudoje apie tai, kad tamsios kasos politinėse partijose jau seniai yra vieša paslaptis, tačiau baudžiamąja tvarka už tai kol kas atsako tik viena partija.

Advokatas piktinosi, kad žiniasklaida sukūrė neigiamą jo kliento įvaizdį. Anot advokato, pagal tai, ką yra rašiusi žiniasklaida, galima ilgai vardinti V. Uspaskicho meilužes, tačiau nebuvo straipsnių, kad V. Uspaskichas buvo blogas Seimo narys, prastai ėjo savo pareigas ar panašiai.

Pasak V. Sviderskio, Darbo partijos juodosios buhalterijos teismo procesą žiniasklaida atspindi neobjektyviai, viešoje erdvėje gausu „subtiliai neobjektyvios, kartais melagingos, sąmoningai iškreiptos informacijos.“

V. Sviderskis negailėjo kritikos ir prokurorui Sauliui Verseckui. Anot gynėjo, prokuroro atstovo pasiūlytos bausmės kaltinamiesiems – nepamatuotai griežtos.

Advokatas kritikavo ir prokuratūros poelgį, kai praėjusių rinkimų į Seimą įkarštyje S. Verseckas nutarė perkvalifikuoti teisiamiesiems kaltinimus į sunkesnius – dėl sukčiavimo, bendrininkaujant organizuotoje grupėje. „Kartais net nereikia nurodymo sulaukti... Nuovokūs asmenys patys susigaudo, ko reikia šeimininkui“, – užuominomis kalbėjo V. Uspaskicho gynėjas.

V. Sviderskis dar pridūrė, kad toks prokuratūros politinis manevras negalėjo nepaveikti rinkėjų.

Advokatas kalbėjo ir apie tai, kad 2005 metais Valstybės saugumo departamentas (VSD) jau turėjo medžiagą apie Darbo partijos juodąją buhalteriją, tačiau delsė ją perduoti ikiteisminiam tyrimui, neužkirsdamas kelio naujoms nusikalstamoms veikoms, o siekdamas priešingo tikslo – sulaukti kuo daugiau neteisėtų operacijų ir įtraukti į šį reikalą kuo daugiau nusikaltusiųjų. V.Sviderskis stebėjosi tokia tyrimo taktika, pateikdamas keletą palyginimų: esą jei moteris jau laukiasi, negalima padaryti jos labiau nėščia. Arba jeigu policija užfiksuota, kad kažkas pavogė automobilį, nebūtina laukti, kol bus pavogtas dar vienas automobilis, kad galėtų bausti už pirmąją vagystę, atvirkščiai, pareigūnų vienas tikslų tokiu atveju yra užkirsti kelią naujiems nusikaltimams.

„Kreipiuosi į teismą prašydamas svarstyti, kad 2006 metais VSD surinkti duomenys gali būti laikomi įrodymais“, – V. Sviderskis kartojo mintį apie tai, kad gavę duomenis apie padarytą nusikalstamą veiką saugumiečiai privalėjo nedelsdami perduoti juos ikiteisminio tyrimo pareigūnams, o ne toliau kaupti naują medžiagą.

Advokatas kartojo, kad jo kliento nekaltumo prezumpcija daugelį kartų buvo pažeista ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pasak V. Sviderskio, kiekvienas, bent šiek tiek susidūręs su viešųjų ryšių juodosiomis technologijomis, žino, kad bet koks asmeniui mestas kaltinimas palieka ant jo dėmę.

„Procesas nebuvo teisingas!“, – apie bylos nagrinėjimą pareiškė advokatas V. Sviderskis. Šį pareiškimą jis pagrindė teiginiais apie sąmokslo teoriją, kurios esmė – valstybiniu mastu veikia provokatoriai, atitinkamos suinteresuotos grupės.

V. Sviderskis pareiškė viltį, kad teismas „galėtų nesižvalgyti į vienus ar kitus rūmus, o nagrinėti bylas oriai.“

Pasak advokato, prokuroras labiausiai remiasi buvusios Darbo partijos buhalterės Nijolės Steponavičiūtės duotais parodymais, prisipažinimais, todėl keista, kad pati ši moteris išvengė baudžiamosios atsakomybės. V. Sviderskis nėra linkęs tikėti šios liudytojos pasakojimais, ypač „absurdiškomis aplinkybėmis su mistiniu milijonu...“

V. Sviderskis tikino, kad Darbo partijos neoficialios buhalterijos reikalus tyrusiems pareigūnams taip ir nepavyko surasti nė vieno įrodymo, kad už nusikalstamas veikas asmeniškai yra atsakingas V. Uspaskichas.

Advokatas aptarė ir garsiąją kratą Darbo partijos būstinėje. Labiausiai V. Sviderskiui kliūna, kad tuo metu Lietuvoje nebuvusio V. Uspaskicho pavaduotoja Loreta Graužinienė keletą valandų stovėjo už durų, maldaudama įleisti vidun.

„Kuo buvo pavojinga Graužinienė septyniems operatyviniams darbuotojams, atlikusiems kratą Darbo partijos būstinėje? Kuo buvo pavojingas advokatas?“ – retoriškai klausė V. Sviderskis, abejojantis, ar šios kratos metu surinkti įrodymai gali būti vertinami kaip patikimi.

Advokatas V. Sviderskis turėjo priekaištų ir specialistams, pateikusiems teismui išvadas apie šioje byloje surinktą finansinę buhalterinę medžiagą.

„Patys specialistai darė aritmetines klaidas, augindami inkriminuojamas sumas“, – pabrėžė advokatas, pateikęs pavyzdį, kad netikslumų neišvengta net konvertuojant dolerius į litus.

Teisininkas stebėjosi, kodėl toks didelis dėmesys šioje byloje yra skiriamas vieną žiniasklaidos priemonę valdančiai bendrovei „Aguomina“.

Advokatas nesutinka, kad savaitraštis „Laikas“ turėtų būti vadinamas „darbiečių“ partiniu laikraščiu. Anot V.Sviderskio, atlikus laikraščio publikacijų monitoringą paaiškėjo, kad 6,4 proc. straipsnių buvo minima Darbo partija.

Anot advokato, prokuratūra šioje byloje nebeturėtų reikalauti Darbo partijos, kaip juridinio asmens, atsakomybės. V. Sviderskis smulkiai aptarė šios situacijos teisinį reglamentavimą.

Teisininko išsakytų argumentų esmė tokia: Darbo partijai susijungus su Leiboristų partija, juridinio asmens Darbo partijos egzistavimas pasibaigė, todėl nebeliko ir juridinio subjekto, galinčio šioje byloje atsakyti dėl inkriminuojamų nusikaltimų. V. Sviderskis kartojo: Darbo partijai „mirus“, nebeliko baudžiamosios atsakomybės subjekto, todėl baudžiamasis procesas jos atžvilgiu turėtų būti nutrauktas. Baudžiamoji atsakomybė negali būti perkeliama kitam juridiniam asmeniui, kuris nėra padaręs nusikalstamos veikos.

Advokatas V. Sviderskis žadėjo kalbėti dar mažiausiai keletą valandų, todėl teismas paskelbė pietų pertrauką iki 12.45 val.

 

 

 

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close