Valdžios reitinguose įsivyravo štilis – nustoję kristi valstiečių žaliųjų reitingai stabilizavosi, konservatorių populiarumas pastebimai nebeauga. Tuo metu vidinėse kovose paskendusių socialdemokratų žmonės ir toliau nemato tarp dviejų pagrindinių Lietuvos alternatyvų.
Kaip rodo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rugsėjo 19-28 dienomis atlikta apklausa, partijų, asmenybių ir vyriausybės veiklos vertinime pokyčiai per mėnesį buvo nežymūs ir neviršijo 3,1 proc. tyrimų rezultatų paklaidos.
Apklausos duomenimis, per mėnesį Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) reitingas pasikeitė nuo 16,3 proc. iki 17 proc., Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) – nuo 15,9 proc. iki 16,6 proc., Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) – nuo 11,3 proc. iki 9,1 proc., Liberalų sąjūdžio – nuo 6,8 proc. iki 5,7 procento. Kitos partijos neperžengia 5 proc. rinkimų į Seimą ribos.
Tinkamiausių užimti premjero postą vertinimuose toliau pirmauja vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis, kurio vertinimas per mėnesį pakito nuo 23 proc. iki 24,2 proc., antras yra TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis, kurio vertinimas pasikeitė nuo 7,8 proc. iki 9,8 procento.
BNS nuotr.
Didžiausias teigiamas pokytis tarp asmenybių buvo užfiksuotas viešojoje erdvėje aktyviai nesireiškiančios europarlamentarės socialdemokratės Vilijos Blinkevičiūtės vertinimuose, kurie pasikeitė nuo 4,2 proc. iki 6,8 procento.
Vyriausybės vertinimas irgi pakito nežymiai. Rugpjūtį vyriausybės veiklą teigiamai ir greičiau teigiamai vertino 33,2 proc., o neigiamai ir greičiau neigiamai – 58 proc., o rugsėjį – atitinkamai 32,5 proc. ir 60 procentų. Nežinančių dalis pasikeitė nuo 8,8 proc. iki 7,5 procento.
Nebuvo prielaidų staigiam pokyčiui
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Mažvydas Jastramskis paaiškino, kad reitingai kinta, kai įvyksta kažkoks staigus pokytis – prie kurios nors partijos prisijungia ryški figūra arba kyla politinis skandalas. Taip pat gali būti stebima ilgesnė reitingų erozija.
„Šis dalykas per mėnesį nepasikeitė. Buvo matytas akivaizdus valstiečių smukimas, bet po to stabilizavimasis, taip pat nedidelis konservatorių pakilimas, bet dabar pirmoje – antroje vietoje yra dvi partijos, ir jos tikriausiai žmonių suvokiamos kaip alternatyvos – didžiausia vyriausybės partija ir didžiausia opozicijos partija“, – sakė M. Jastramkis.
Pasak politologo, socialdemokratams žinia, kad jie nei vienoje pusėje nematomi tarp pagrindinių alternatyvių pasirinkimo variantų, nėra geras ženklas.
„Vienaip ar kitaip socialdemokratams, kad jie yra trečioje vietoje, nėra geras ženklas. Tai reiškia, kad jie nematomi tarp dviejų pagrindinių Lietuvos alternatyvų. Tačiau svyravimai vieno ar dviejų procentų paklaidos ribose nėra svarbūs“, – sakė M. Jastramskis.
M. Jastramskis, BNS nuotr.
Po truputį krenta dviejų partijų vertinimas
Mykolo Romerio universiteto dėstytoja politologė Rima Urbonaitė taip pat pastebėjo, kad iš esmės pokyčių vertinimuose per mėnesį nebuvo.
„Matome 2,2 proc. socialdemokratų kritimą, tačiau neviršijama paklaidos riba, kuri yra 3,1 proc. Bet 1,5 proc. kritimas buvo ir birželį-liepą, todėl nuo birželio tas pakritimas yra nuo 12,8 proc. iki 9,1 proc., tai nėra drastiški pokyčiai, bet mes turime šiek tiek daugiau nei 3 proc. pokytį“, – atkreipė dėmesnį R. Urbonaitė.
Panašias tendencijas politologė įžvelgė ir Liberalų sąjūdžio reitinguose. „Dabar kritimas yra nedidelis – 1,1 proc., ir dabartinis rezultatas – 5,7 proc., nors jų yra turėta ir 7,5 proc. birželį. Nėra dramatiško kritimo, tačiau, pagal „Spinter tyrimų“ duomenis, jau kurį laiką matau, kad šitos dvi partijos turi minusiuką. Reikėtų žiūrėti, ar tos tendencijos išsilaikys“, – sakė R. Urbonaitė.
Pirmosiose reitingų pozicijose, pasak politologės, ryškių tendencijų nėra. „Valstiečių reitingai stabilizavosi, ir jei neįvyks kažkas labai rimto, tai, manau, kad gali tokie ir laikytis. Tėvynės sąjungos reitingai irgi stabilizavosi“, – sakė R. Urbonaitė.
Politologė atkreipė dėmesį, kad išaugo nežinančių už ką balsuoti dalis. Rugpjūtį jų buvo 6,9 proc., rugsėjį – 11,3 procento.
„Tai irgi nėra labai drastiški pokyčiai, bet reikėtų atkreipti dėmesį ateityje, ar šitas rodiklis nedidės. Nes jeigu didėja nusivylimas, nevyksta rinkėjų mainai tarp partijų, bet paprastai didėja šitas skaičius, kurie nebalsuotų arba nežino, už ką balsuotų“, – sakė R. Urbonaitė.
R. Urbonaitė, A. Ufarto / DELFI nuotr.
S. Skvernelio situacija stabilizavosi
Tinkamiausio į premjerus visuomenės veikėjo vertinimuose pirmoje vietoje išlieka S. Skvernelis. Jo situacija, pasak politologės, panašu, stabilizavosi.
Didžiausias pokytis per mėnesį užfiksuotas pernelyg viešojoje erdvėje nesimatančios europarlamentarės socialdemokratės V. Blinkevičiūtės vertinimuose. Rugpjūtį ją tinkamiausia užimti premjero pareigas laikė 4,2 proc., o rugsėjį 6,8 proc. apklaustųjų.
„Jos kažko ypatingo nedarymas, leidžia jai palaikyti reitingą. V. Blinkevičiūtė asocijuojasi su didesnėmis pensijomis, išmokomis ir stabilumu, o kadangi patys socialdemokratai tuo nepasižymi, ji turi tokį globėjos gerą įvaizdį“, – sakė R. Urbonaitė.
Daugiau neigiamas vyriausybės veiklos vertinimas politologės nenustebino. „Natūralu, kad daugiausiai kritikos sulaukia tie, kurie yra valdžioje. Bendrai tikriausiai būtų neįtikėtina, kad lietuviai vertintų vyriausybės darbą daugiau teigiamai“, – sakė R. Urbonaitė.
Pasak politologės, vyriausybės reitingų kaita priklausys nuo to, kaip ji veiks, kokius sprendimus priims, ir kaip juos iškomunikuos.
„Spinter tyrimai" rugsėjo 19-28 dienomis atliktame tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją.
Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 procento.
