captcha

Jūsų klausimas priimtas

Karštoji Ūkio ministerijos kėdė

Birutės Vėsaitės istorijoje padėtas taškas – Prezidentė ją nuo birželio 3-iosios atleido iš pareigų. Tačiau kodėl dėl interesų supainiojimo dažniausiai lekia būtent ūkio ministrų galvos? Politologai turi atsakymą.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Birutės Vėsaitės istorijoje padėtas taškas – Prezidentė ją nuo birželio 3-iosios atleido iš pareigų. Tačiau kodėl dėl interesų supainiojimo dažniausiai lekia būtent ūkio ministrų galvos? Politologai turi atsakymą.

Įsipainioja dažniau negu kiti

Ūkio ministrės B. Vėsaitės dienos poste suskaičiuotos, ir tam neprireikė net Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvadų. Gavusi premjero Algirdo Butkevičiaus teikimą Prezidentė trečiadienį pasirašė dekretą dėl socialdemokratės B. Vėsaitės atleidimo. Pareigas ji nustos eiti birželio 3 d. Kol bus rastas naujas ūkio ministras, laikinai B. Vėsaitės postą užims Teisingumo ministerijai vadovaujantis Juozas Bernatonis.

Tačiau naujajam ministrui ir jo komandai, atrodo, derėtų neužmiršti vieno fakto – viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimas sėdint ūkio ministro kėdėje jau tampa nebe išimtimi, o taisykle. Dėl interesų supainiojimo ūkio ministrai priverčiami atsistatydinti gerokai dažniau negu kitų ministerijų vadovai.

Dar 2001 m. toks likimas ištiko tuometį ūkio ministrą Liberalų sąjūdžiui atstovavusį Eugenijų Maldeikį. Jam atsistatydinti teko kilus abejonėms dėl jo kelionės į Maskvą. E.Maldeikis tąkart aiškino „atsitiktinai“ atsidūręs „Gazprom“ būstinėje Maskvoje, o tuometės dujas importuojančios bendrovės „Stella Vitae“ valdybos pirmininkas Antanas Bosas tvirtino paties ministro buvęs paprašytas suorganizuoti susitikimą su „Gazprom“ vadovais. Be to, įtarimų taip pat sukėlė ministro paaiškinimai, kodėl, užuot apsistojęs Lietuvos ambasados svečių namuose, jis apsigyveno viename prabangiausių Maskvos viešbučių „Hotel Baltschug Kempinski“ ir kas užsakė kambarį.

2004 m. iš ūkio ministro posto pasitraukė vos pusmetį ir vieną dieną jame buvęs Viktoras Uspaskichas. Tai jis padarė išgirdęs VTEK sprendimą, kad supainiojo interesus, nes Maskvoje esą tvarkė ne valstybinius, o jam priklausiusios įmonės reikalus. Dokumentai rodė, kad V. Uspaskichas buvo pateikęs Rusijos pareigūnams siūlymų steigti bendrą Lietuvos ir Rusijos įmonę, perleidžiant dalį Krekenavos agrofirmos akcijų Maskvos mėsos perdirbimo kombinatui. Pats V.Uspaskichas iki šiol neigia supainiojęs interesus.

„Aš išvis nepaslydau, dėl manęs treti žmonės tarpusavy pakalbėjo, tas popieriukas, apie kurį jie kalbėjo, buvo suglamžytas tiesiogine ta žodžio prasme ir išmestas Vilniaus savivaldybėj į šiukšlių dėžę, kas nors jį ištraukė, tokį suglamžytą atnešė į komisiją. Rusų kalba nebuvo net išversta, ten buvo parašyta, kad Uspaskichas lyg ir norėjo steigti bendrą įmonę. Tos įmonės niekada nebuvo, nebuvo noro ją steigti, nei dabar jinai yra. Ir užteko to“, – aiškino „Darbo partijos“ lyderis.

V. Uspaskichas jau žino, kaip elgtis

2011 m. iš ūkio ministrų teko trauktis konservatoriui Dainiui Kreiviui. Jis apkaltintas skyręs paramą mokykloms, kurių rekonstrukciją turėjo atlikti su ministro motina susijusi bendrovė. D.Kreivys iš posto pasitraukė tik sulaukęs neigiamų VTEK išvadų.

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje prisimintas ir praeitos Seimo kadencijos pabaigoje ūkio ministro pareigas ėjęs Rimantas Žylius. Keliami įtarimai, kad jis taip pat turėjo sąsajų su dabar B.Vėsaitę parklupdžiusia įmone „Arvi“ ir Kazachstano verslininkais, esą plaukiodami „Arvi“ nuomotu laivu ministras ir verslininkai mėgavosi Kuršių nerijos vaizdais.

Tačiau pats R. Žylius, kaip ir kiti jo likimo politikai, tokias kalbas atmeta ir jokių interesų konfliktų savo veikloje neįžvelgia.

Galiausiai atėjo B.Vėsaitės eilė. Ji su dviem patarėjomis praėjusią savaitę bendrovės „Arvi“ užsakytu aštuonviečiu verslo klasės lėktuvu skrido į verslo forumą Kazachstano sostinėje Astanoje. Visų trijų bendra skrydžio kaina pirmyn ir atgal siekė 8100 litų, arba 2700 litų vienam asmeniui. Suma būtų buvusi didesnė, tačiau dalį išlaidų padengė „Arvi“, kuri kaip tik derasi su Ūkio ministerija dėl Marijampolės laisvosios ekonominės zonos valdymo sutarties.

Šiuo metu dėl Darbo partijos juodosios buhalterijos teisiamas V.Uspaskichas sako dabar jau žinantis, kaip reikėtų išvengti interesų konflikto. Pasak jo, prieš kiekvieną abejonių keliantį veiksmą reikėtų konsultuotis su etikos sargais.

„Aš jau seniai sakiau, kad reikia nežaisti tokiais dalykais. <...> Šiuo atveju siūlyčiau subalansuoti tą interesų konflikto supratimą, mažų mažiausiai prieš darant kokį nors veiksmą reikėtų jį deklaruoti, kad visi žinotų, – štai aš ruošiuosi skristi, susitikti su tais ir su tais. Reikia užbėgti įvykiams už akių. Jeigu reikia, kreiptis net į Etikos komisiją (Etikos ir procedūrų komisiją – red. past.), ar galima taip daryti“, – dėstė pats anksčiau nuo VTEK nukentėjęs V.Uspaskichas.

Jo teigimu, B.Vėsaitės atveju jokio „kriminalo nėra“. Paklaustas, kodėl tada vienas pirmųjų pareiškė, jog ministrė turi atsistatydinti, V.Uspaskichas atsakė, kad kitokio sprendimo būti negali.

„Todėl, kad aš žinau, jog tai – viskas. Dar nė vienam ministrui nepavyko po tokio interesų konflikto išsaugoti posto. Nė vienam – istorija tai rodo. Aš ir sakiau ne dėl to, kad traukis, o dėl to, kad neišsilaikysi. Kam gadinti nervus?“ – paaiškino V.Uspaskichas.

„Kalakuto šlaunelių“ daugiau, negu reikia

Politologas Alvidas Lukošaitis sako, kad ūkio ministrai išties išsiskiria sugebėjimu suklupti, o tai lemia specifinė ministerijos veiklos sritis ir daugybė interesų, kurių reikia nesupainioti.

„Problema slypi toje srityje, kurią administruoja šita ministerija. Šitoje srityje labai daug interesų: pragmatinių, egoistinių, kapitalistinių, privačių, finansinių ir t. t. Daugiau nei akivaizdu – šitoje kėdėje ministras turi būti labai atidus. Kultūriškai esame šiek tiek įsijautę ir pripažįstam laukinio kapitalizmo laikus, bet vis tiek formaliuoju, teisiniu, taisyklių, reikalavimų požiūriu situacija yra šiek tiek pasikeitusi. Todėl labai lengva užlipti ant tos banano žievės, slystelėti. Šitą žievę “kalakuto šlaunele„ kai kas įvardijo, tai irgi metaforiškai skamba. Taigi tų kalakuto šlaunelių šitoje srityje – ūkio, pramonės, energetikos, investicijų, privatizacijos – yra daugiau, negu reikia“, – svarstė politologas.

Paklaustas, ar yra receptas, kaip ministrams apsisaugoti nuo tokių klaidų, A.Lukošaitis įvardijo politinę brandą. Be to, pasak politologo, laikas suprasti, kad iš posto atsistatydinama ne tada, kai įrodoma kaltė, o iškart po to, kai krinta įtarimų šešėlis. Antraip esą negalėsime lygiuotis į Vakarų demokratiją.

„Viskas labai paprasta. Ministras pirmiausia turi būti politikas, t. y. pasiruošęs ir subrendęs politinei veiklai. Tiesą sakant, vienareikšmiškai nekalčiau prie kryžiaus šioje situacijoje ministrės, tačiau vis tiek labai apgailėtina, neatleistina, netoleruotina, kad ministrė tiek metų besisukdama politikoje taip ir nesuprato, jog tokių reikalavimų atsistatydinti, palikti postą priežastis negali ir neturi būti nusikaltimo padarymas. Užtenka tiktai savo elgesiu sukelti tam tikrų abejonių, įtarimų, sukurti dviprasmybes visuomenėje, žiniasklaidoje, ir viskas. Jeigu mes to nesuprantam ir nesuprasim, tai tikrai nusvirduliuosim labiau į Rytus ir niekaip nežengsim nė trupučio link Vakarų. Vakaruose, ypač tokio rango politikui, užtenka tiktai abejonių“, – pripažino A.Lukošaitis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...