Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį pranešė, kad daugiau kaip 500 arba beveik 4 proc. politikų negalės dalyvauti savivaldos rinkimuose dėl netinkamai pateiktų pareiškinių dokumentų. Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė teigia, kad tokie asmenys įrodė esantys netinkami dalyvauti savivaldos valdyme.
„Jeigu žmonės nesugeba net suprasti, ko reikia ir ką jie turi užpildyti, kad jie galėtų dalyvauti savivaldos rinkimuose, tai mes net negalime tikėtis, kad jie gali tinkamai iš esmės vykdyti savo pareigas“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Laba diena, Lietuva“ situaciją komentuoja R. Urbonaitė.
Pasak jos, tikėtina, kad tokiu elgesiu kai kurie kandidatai tikėjosi sulaukti daugiau dėmesio.
„Mano požiūriu, dar yra ir tas faktas, kad kai kurie tai daro atmestinai ir galvoja, kad jeigu taip nutiks, mes dar sukelsim skandalą, dar gausim sau papildomo dėmesio“, – sako politologė.
Pašnekovė teigia, kad tai nėra išskirtinė situacija, tačiau ji atskleidžia tokį Lietuvos politikos veidą, į kurį „nelabai norisi ir bežiūrėti“ .
„Ar mes turėtume prileisti prie savivaldybių valdymo žmones, kurie net nesugeba įsigilinti į elementarius reikalavimus ir pateikti elementariai tinkamai užpildytų dokumentų? Tai čia, deja, belieka apgailestauti, kad šitie rinkimai apskritai atskleidžia tokį mūsų politikos veidą, kad nelabai norisi į tą veidą ir bežiūrėti“, – vertina ji.

Politologės teigimu, pašalintųjų iš kandidatų sąrašo gali daugėti, kai kurie sąrašai gali griūti.
LRT.lt primena, kad dauguma – per 400 – politikų iš rinkimų išbraukti, nes nepateikė šiemet pirmą kartą tarp privalomų pareiškinių dokumentų įtrauktų biografijos duomenų. Reikėjo nurodyti gimimo datą, vietą, išsilavinimą, užsienio kalbos mokėjimą, tautybę, darbovietę, šeiminę padėtį, pomėgius.
Rinkimų kovoje taip pat nutarta neleisti dalyvauti kandidatams, kurie nepateikė savo fotografijų. VRK duomenimis, tokių buvo 67.

Daugiau kaip pusšimtis asmenų nedeklaravo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje nori kandidatuoti.
Tarp negalėsiančių kandidatuoti atsidūrė ir Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) pirmininkas Seimo narys Petras Gražulis. Į Vilniaus miesto merus ir sostinės savivaldybės tarybą norėjęs kandidatuoti politikas nesumokėjo dvigubo rinkimų užstato.

Daugiausiai – 156 – netinkamai dokumentus pateikusių pretendentų buvo Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) sąrašuose, Darbo partijos – 67, partijos „Laisvė ir teisingumas“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, politinio komiteto „Šilalės centristai“ sąrašuose – po daugiau kaip 40, Lietuvos žaliųjų partijos – 39.
Užkirtus kelią daliai politikų dalyvauti rinkimuose, gali griūti ir atskiri kandidatų sąrašai, nes Rinkimų kodeksas numato minimalų į juos įrašytų asmenų skaičių. Sąraše kandidatų negali būti mažiau kaip pusė ir du kartus daugiau kaip iš viso renkama tos savivaldybės tarybos narių.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kovo 5 dieną.







