Artėjant savivaldybių tarybų ir merų rinkimams politologai konstatuoja, kad neatsirado naujų stiprių lyderių vietos rinkimuose. Klaipėdos universiteto lektorė Gabrielė Burbulytė sako, kad savivaldos lygmenyje politinės partijos yra ištiktos komos: nematyti pastangų supažindinti rinkėjus su programomis, nevyksta idėjų kova. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nesutinka – tikina, kad savivaldos rinkimai svarbūs, bet pripažįsta, kad tai kaip startas į ateinančius Seimo, Europos Parlamento ir prezidento rinkimus.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė Rima Urbonaitė sako, kad partijos suvokia savivaldos rinkimų svarbą, tačiau kol kas viešojoje erdvėje to nesimato.
Pasak politologės, rinkėjui kol kas neįmanoma net politikų pažadų įvertinti.
„Jei žiūrėtume į Vilniaus miesto rinkimus – rinkėjas negalėtų to padaryti. Vos keli kandidatai yra paskelbę savo rinkimų programas. Bet tu turi žinoti, kad kandidato (Valdo Benkunsko – LRT.lt) puslapis – becirku.lt. Tai dar reikia kažkaip surasti ir išgūglinti. Kai kurie kandidatai daugiau dėmesio skiria kulinariniams vaizdo klipams nei rimtoms programoms kurti ir pristatyti“, – šypsosi R. Urbonaitė.
Vaizdo klipą, kuriame ragina vyrus pagaminti pusryčių salotas savo damoms ir parodo, kaip tai padaryti, feisbuke yra paskelbęs kandidatas į Vilniaus merus „Laisvės ir teisingumo“ deleguotas Artūras Zuokas.
Klaipėdos universiteto lektorė Gabrielė Burbulytė sako, kad net jos žmonės klausia, kur jie galėtų pasiskaityti rinkimų programas.
„Kur galima būtų pasiskaityti programas, kur galima sužinoti, kas kandidatuoja, ko jie siekia, su kokiais planais. Informacija yra labai fragmentiška, jos kol kas neturime, nes Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) tik vasario 3 d. viską oficialiai paskelbs“, – pažymi politologė.
Būtent todėl, pasak G. Burbulytės, gyventojai yra sutrikę.
„Daug kalbama, kad kažkas vyksta. Vyksta rinkimai – ruoškitės rinkimams, aktyviai domėkitės, bet tą informaciją labai sunku susirasti. Ir tai yra dar viena iš problemų, kad rinkimų kampanija kunkuliuojanti, bet neaišku, ar iš jos bus kas nors gero“, – sako ji.
R. Urbonaitė sako, kad politinės partijos turėtų labiau rūpintis ir pačia politine sistema – stiprinti partijas iš vidaus, rengti naujus kadrus.
„Šie savivaldos rinkimai rodo, kad politinės partijos neturi pasirengusios naujų kadrų. Atsirado nauja nacionalinė sporto šaka, kuri vadinasi šuoliai iš Seimo kėdės į mero kėdę“, – ironizuoja pašnekovė.
VRK duomenimis, į merus šiuose rinkimuose kandidatuoja net 26 Seimo nariai. Praėjusiuose – 2019 metais – kandidatavo 14. Tik 2 buvo išrinkti ir paliko Seimą – Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius ir Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
„Su kuo gali konkuruoti Visvaldas Matijošaitis Kaune? Su konservatoriais, kurie Kauną laiko savo tvirtove, pasiūlė Seimo narį Vytautą Juozapaitį. Aš nesuprantu tokio konservatorių žingsnio. Tai yra mėtymasis tarp nacionalinės ir savivaldos politikos. Ir klausimas, ar tai tikrai stipriausia, ką konservatoriai galėjo pasiūlyti“, retoriškai klausia R. Urbonaitė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) Kaune taip pat į merus kelia Seimo narį – Aurelijų Verygą. R. Urbonaitė sako, kad kituose miestuose, pavyzdžiui, Klaipėdoje, keliami Seimo nariai, kurie net nacionalinės politikos lygmeniu nėra gerai atpažįstami.
„Deja, neturime ryškių naujų lyderių, užaugintų savivaldoje, besiorientuojančių į savivaldos politiką. Partijos čia neblizga“, – konstatuoja politologė.
G. Burbulytė apie į merus kandidatuojančius Seimo narius kalba dar griežčiau.
„Klausimas, kokios jų ambicijos. Ar jie tikrai nori būti merais, ar šiuos rinkimus vertina kaip trampliną į kitas karjeros aukštumas – kitais metais vyksiančius parlamento rinkimus“, – svarsto G. Burbulytė.
Politologė ragina rinkėjus atkreipti į tai dėmesį ir pesimistiškai kalba apie vietos politiką.
„Šiandien jau galime konstatuoti, kad politinės partijos savivaldos lygmeniu yra ištiktos komoje. Arba jau net numirusios. Jokių politinių ideologijų nėra likę, visiškai nesvarbu, ar kairysis, ar dešinysis, orientuojamasi tik į vietos problemas“, – sako politologė.
Ji iškelia mintį, kad gali net prireikti keisti dabartinę rinkimų sistemą.
„Politinės partijos realiai kaip partijos nebekovoja vietos lygmeniu“, – sako G. Burbulytė.
Ji apgailestauja, kad savivaldoje neužaugo naujų stiprių lyderių.
„Susidaro toks įspūdis – dalyvaujame vien tam, kad dalyvautume. Olimpinis principas suveikia. Dar kartą įrodo, kad vietos lygmeniu partijos yra išsikvėpusios“, – konstatuoja politologė.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen nesutinka, kad partijos savivaldos rinkimams skiria per mažai dėmesio.
„Tos pradinės pastabos, kad vieni ar kiti rinkimai nelabai įdomūs, labai įdomiai pasikeitė. Dabar matome, kad ir sostinės rinkimuose atsirado daug įdomios intrigos“, – aiškina ji.
Seimo pirmininkė tikina, kad savivaldos rinkimai partijoms labai svarbūs.
„Tai yra tikrai svarbūs rinkimai, tai tam tikra prasme savo populiarumo ir savo organizacijos stiprybės išbandymas prieš 2024 metų rinkimų maratoną“, – pažymi politikė.
2024 metais vyks Seimo, Europos Parlamento ir prezidento rinkimai.
