captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prokurorai įtaria, kad prie Vilniaus veikė vaikų kalėjimas

Prie Vilniaus esančiame Vėliučionių vaikų socializacijos centre, įtariama, ilgą laiką veikė nelegalus nepilnamečių kalėjimas – į „karcerį“ tik su kelnaitėmis uždaromi vaikai būdavo laikomi pusbadžiu. Ir tik todėl, kad iš centro pabėgdavo pas savo tėvus ar kitur.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Prie Vilniaus esančiame Vėliučionių vaikų socializacijos centre, įtariama, ilgą laiką veikė nelegalus nepilnamečių kalėjimas – į „karcerį“ tik su kelnaitėmis uždaromi vaikai būdavo laikomi pusbadžiu. Ir tik todėl, kad iš centro pabėgdavo pas savo tėvus ar kitur.

Maža to, ir taip jau likimo nuskriausti nepilnamečiai socializacijos centre išgyveno tikrą košmarą – būdavo daužomi gumine lazda, šluota, diržu ar tiesiog rankomis. Kai kurie vaikai net buvo prirakinami antrankiais prie radiatoriaus.

Tokias aplinkybes nustatė ikiteisminį tyrimą atlikusi Vilniaus rajono apylinkės prokuratūra. Net keliolikos tomų baudžiamąją bylą apie nepilnamečių patirtą smurtą teismui perdavę pareigūnai kaltinimus pateikė aštuoniems Vėliučionių vaikų socializacijos centro darbuotojams. Visi jie – pedagogai, daugelis jų iki šiol dirba su vaikais.

Ikiteisminį tyrimą atlikusi prokuratūra nusprendė, kad dėl prieš vaikus panaudoto fizinio smurto ir neteisėto laisvės atėmimo turi būti teisiama buvusi centro direktorė, šiuo metu Vėliučionių vaikų pagrindinėje mokykloje etiką dėstanti Julijana Mažuolytė, buvęs centro Neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėjas, o dabar tik auklėtojas Alvydas Alimas bei tokias pačias pareigas centre užimantis Algis Dranickas.

Tuo metu buvusi centro direktorės pavaduotoja Eurika Chodosevičienė (šiuo metu dirba Vilniaus vaikų socializacijos centre auklėtoja ir mokytoja Bezdonių mokykloje), mokytojai Petras Trepeka, Algirdas Kirkilis, buvusi socialinė pedagogė Edita Kobernik ir auklėtojas Janas Šibakovskis kaltinami tik dėl fizinio skausmo vaikams sukėlimo.

Pedagogų ir socialinių darbuotojų baudžiamąją bylą antradienį atvertė Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis. Tiesa, kol kas nesėkmingai – keturi nukentėjusiaisiais pripažinti dabar jau pilnamečiai vaikinai panoro susipažinti su visa prokuratūros teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga.

„Nieko nebeprisimename, tai buvo seniai, apskritai nesuprantame, kodėl čia dalyvaujame“, – pareiškė jie.

Teisėjas šį prašymą patenkino ir bylos nagrinėjimą atidėjo rugpjūčio pabaigai, kai pedagogai baigs atostogauti. „Dirbame labai sunkų darbą, galėtumėte mums leisti bent per atostogas tai pamiršti“, – sakė E. Chodosevičienė.

Prokurorė: nukentėjusiaisiais pripažinti 12 vaikų

Šioje byloje prokurorai nukentėjusiaisiais yra pripažinę net 12 dabar jau buvusių Vėliučionių vaikų socializacijos centro auklėtinių. Didžioji dalis jų į teismą neatvyko – už įvairius nusikaltimus atlieka bausmę ar dar už grotų laukia, kaip teisingumo vykdytojai įvertinus jų padarytus nusižengimus.

„Tyrimas buvo pradėtas 2009 m. pabaigoje, kai kreipėsi vienas iš pedagogų, be to, centro veiklą buvo tyrusi ir vaiko teisių apsaugos kontrolierė, – sakė valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė Audronė Pupeikienė. – Pagal vaikų parodymus faktai yra tokie, kokie yra, aiškinsimės, ar iš tikrųjų buvo nusikalstamos veikos, ar pykčiai ir apkalbėjimai. Vis dėlto, kaip bebūtų, prokuratūra padarė išvadą, kad bylą turime perduoti teismui – įstaiga yra specializuota, vaikų parodymai yra užfiksuoti, o teisingumą vykdo teismas“.

Pasak prokurorės, vaikai skundėsi, kad buvo mušami ir uždaromi į karcerius.

„Byloje pateikti kaltinimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ir neteisėto laisvės atėmimo“, – A. Pupeikienės teigimu, per kratas mušimo priemonės nebuvo surastos. Vienam vaikui buvo konstatuotas sužalojimas, kitiems – tik sukeltas skausmas.

„Mes taip vaikų socializuoti negalime – tikiuosi, į visus klausimus atsakys teismas“, – sakė ji.

Relaksacinį kambarį pavertė karceriu

Ikiteisminio tyrimo metu vaikai pasakojo, kad dažniausiai prieš juos smurtaudavo tuometė centro direktorė J. Mažuolytė – esą ji ne tik įspirdavo į koją, suduodavo per veidą ar daužydavo gumine lazda ar šluota, bet ir per vieną pamoką yra metusi gėlių vazoną ir taip sužalojusi vieną nepilnametį.

Maža to, keli vaikai nurodė, kad kartais J. Mažuolytės sodyboje neatlygintinai dirbdavo įvairius ūkio darbus – pjaudavo žolę, skindavo serbentus ir kasdavo žemę. Už tai jiems direktorė nupirko saldainių.

Tačiau tie patys vaikai pareiškė, kad direktorės elgesys buvo neprognozuojamas – ji labai pykdavo, kai nepilnamečiai pabėgdavo iš socializacijos centro.

„Kai mus policija parveždavo į centrą, būdavome uždaromi į karcerį – jis oficialiai buvo vadinamas relaksaciniu kambariu“, – sakė ne vienas paauglys.

Nukentėjusieji pasakojo, kad dažniausiai į karcerį būdavo uždaromi tik su apatinėmis kelnaitėmis.

„Ten būdavo labai šalta, nėra jokių baldų, tik duoda čiužinį ir kibirą atlikti gamtiniams reikalams vietoj tualeto“, – sakė vienas vaikas.

Nepilnamečiai aiškino, kad karceryje būdavo laikomi po kelias dienas, tiesa, nakvoti galėdavo savo lovoje, tačiau ryte vėl būdavo patalpinami į nelegalų kalėjimą.

„Kai buvau uždarytas į karcerį, gavau tik arbatos ir bulkos“, – sakė vienas nukentėjusysis. Kitas užsiminė, jog gerti gaudavo tik vandens.

Kad vaikai uždaromi į „relaksacinį kambarį“, esą žinodavo visi – prasižengėliai buvo viešai pusnuogiai vedami per centro patalpas.

Matė, kai nepilnamečio galvą įkišo į klozetą

„Žinau atvejį, kai direktorė barė vieną į centrą po pabėgimo sugrąžintą vaiką ir jo galvą įkišo į klozetą“, – sakė vienas nepilnametis.

Nukentėjusiaisiais pripažinti paaugliai tikino, kad karcerį socializacijos centro vadovai panaikino, kai tik galimu smurtu ir patyčiomis ėmė domėtis prokuratūra – esą kai kuriems vaikams teko išnešti karcerio duris, o tose patalpose buvo įrengti sandėliukai.

„Mokytis centre nelengva, tačiau kaip mes galime pasikeisti, jeigu mums duodama į snukį?“ – ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo vienas nepilnametis.

Vaikai taip pat skundėsi, kad visi laiškai ir siuntiniai juos pasiekdavo tik po cenzūros, o kartais net labai pavėluotai, todėl kartais kai kurie maisto produktai sugesdavo. Maža to, jie aiškino, kad kartais jiems atsiųstuose laiškuose kai kurie sakiniai būdavo neįskaitomai užtušuojami.

„Vaikai bėga iš centro, nes pasiilgsta savo tėvų, o jiems neleidžiama su mumis pasimatyti net tuomet, kai šie būna atvykę į centrą“, – sakė vienas vaikinas.

Mušdavo ir išvadindavo „daunais“

Nepilnamečiai pasakojo ir apie patiriamą smurtą – esą nuo auklėtojų galėdavo gauti tiesiog už nieką. Be to, jie sakė, jog jų jau nebestebino, kai būdavo išvadinami „daunais, asilais, debilais“.

Vienas paauglys pareigūnams pasakojo, kad kartą bėgdamas užkliudė direktorės pavaduotoją, kuri vėliau su keliais auklėtojais atėjo į jo kambarį ir ant šio užšoko: „Kojomis užsėdo ant krūtinės ir ėmė trankyti per galvą, šaukdama, jog neturiu teisės ją keiksnoti, galiu keikti savo motiną, nes ji – prostitutė ir kur...“.

Dar kitas paauglys teigė, kad kartą pietaujant valgykloje su kitu bendraamžiu susikeitė maistu, tačiau tai pastebėjo viena darbuotoja – apie tai informavo auklėtoją.

„Jis priėjęs griebė mane už krūtinės ir sviedė ant stalo – griūdamas atsitrenkiau į sieną ir prasiskėliau galvą, bėgo kraujas“, – sakė jis.

„Kartą garsiai juokiausi, todėl priėjęs auklėtojas liepė nusiraminti, – pasakojo kitas nepilnametis. – Aš nurimau, bet kažkas kitas iš vaikų netikėtai ėmė juoktis. Tada auklėtojas krumpliais trenkė per galvą.“

Šis paauglys aiškino, kad matė ne vieną smurto sceną, o esą pats buvo sumuštas, kai bandė pabėgti iš centro.

Tyrė, ar vaikai nėra seksualiai išnaudojami

Baudžiamojoje byloje buvo apklaustas ir buvęs dviejų žmonių nužudymu įtariamo Drąsiaus Kedžio šalininkas Marius Kuprevičius, kurį laiką Vėliučionių vaikų socializacijos centre dirbęs kūno kultūros mokytoju. Jis teigė, kad vos supratęs, jog prieš vaikus yra naudojamas smurtas, bandė kalbėtis su direktore J. Mažuolyte, tačiau ši nenorėjo keisti tvarkos ir dėl to netrukus tarp jų kilo nesutarimai.

Vyras teigė, kad matė, kai kartą direktorė su gumine lazda išėjo iš medicinos punkto, kuriame nuo skausmo aimanavo vienas paauglys.

„Kai paklausiau, ką ji daro su vaikais, direktorė atkirto, kad neserga širdies ligomis ir taip išlieja savo pyktį“, – pareigūnams teigė M. Kuprevičius.

Jis papasakojo ir apie veikusius karcerius, ir apie galimai prieš vieną vaiką panaudotą seksualinę prievartą.

„Vienas vaikas man sakė, kad direktorės pavaduotojas yra labai geras žmogus, savaitgaliais, kai nėra administracijos, atvažiuoja pavaduotojo pusbrolis, su kuriuo jam leidžia išvažiuoti į miestą – ten lankosi baruose, geria alų“, – kalbėjo liudytojas.

Jo teigimu, paauglys taip pat užsiminė, jog auklėtojo pusbrolis kartą klausė, kiek šis norėtų pinigų už oralinį seksą. „Ar jis su tuo vyru turėjo kokių nors santykių, neklausiau“, – teigė M. Kuprevičius.
Buvęs kūno kultūros mokytojas neabejoja, kad vienas socializacijos centre dirbantis socialinis darbuotojas yra gėjus.

„Kai jis susirgo, ėjau jo pareigas ir naudojausi jo tarnybiniu telefonu – tada į telefoną atėjo gal keturios žinutės, kuriose buvo siūloma susipažinti su vyrais“, – kalbėjo M. Kuprevičius.

Tiesa, tyrimą atlikę pareigūnai nenustatė, kad prieš vaikus galėjo būti panaudota seksualinė prievarta, nors apie M. Kuprevičiaus pasakotą istoriją ne vienas paauglys ir buvo girdėjęs.

Smurtą neigianti buvusi pavaduotojai: esame žeminami

Kad būtent M. Kuprevičius kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus, neslėpė buvusi centro direktorė J. Mažuolytė. „Sužinojome, kad jis yra „n“ kartų teistas, todėl paprašėme išeiti, o paskui viskas ir prasidėjo“, – sakė ji.

Tuo metu buvusi J. Mažuolytės pavaduotoja E. Chodosevičienė piktinosi, kad su sunkų darbą dirbančiais pedagogais ir socialiniais darbuotojais bandoma susidoroti.

„Pas mus visi mėgsta šou, ar jums nejuokinga, nukentėjusieji užmiršo, kad yra nukentėjusieji, o mes sėdime kaltinamųjų suole – esame pajuokos objektai, gauname mažas algas, iš mūsų tyčiojamasi ir dar Lietuvai reikia šio šou? Dar reikia žeminti pedagogus?“ – po teismo posėdžio sakė E. Chodosevičienė.

Ji tikino, kad M. Kuprevičius „turėjo tam tikrų motyvų, o vaikai buvo įrankiai“.

„Supraskite, vaikai ateina iš asocialių sąlygų ir tam tikros taisyklės jiems yra diskomfortas, – kalbėjo pedagogė. – Vaikai yra linkę prieštarauti, bėgti – ir jeigu tu reikalauji iš jų, automatiškai tampi negeras dėdė ar teta, kuris jį uždarė ir laiko. Jie nenori pasikeisti, jų iškreiptas veidrodis“.

Kaltinimus neigianti E. Chodosevičienė piktinosi, kad prokurorai patikėjo vaikų pasakojimais, o juos apklausinėjo per pamokas.

„Tai tik vaikų žodžiai, labai šlykštu, kai per pamokas vyko apklausos“, – tikino ji.

„Mes suprantame,kad vaikai yra šios supuvusios sistemos aukos, jiems duotos didžiulės teisės, jie nežino, ką su jomis daryti, kaip išsidirbinėti – teisės gali būti žmogui, kuris yra sąmoningas ir atsakingas, o kai žmogus, kuris nesupranta, ką su tomis teisėmis daryti, tai demokratija virsta anarchija“, – pareiškė E. Chodosevičienė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...