Pilnametis Lietuvos pilietis – tokie vieni svarbiausių reikalavimų, keliamų kandidatui į merus. Tačiau mokėti lietuvių kalbą jam nėra privaloma. Portalas LRT.lt paaiškina, kokias būtinas sąlygas turi atitikti žmogus, siekiantis vadovauti vienai iš 60 Lietuvos savivaldybių.
Kovo 5-ąją vyks savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Jau aišku, kad laimę juose išbandyti panoro daugiau nei 14 tūkst. žmonių, kurių dauguma sieks patekti į rajonų ir miestų tarybas. Tačiau dalis jų kandidatuos į savivaldybių vadovų pozicijas.
Taip pat skaitykite
Portalas LRT.lt paklausė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), kokie reikalavimai keliami asmenims, norintiems eiti merų pareigas.
Kaip nurodė VRK, Rinkimų kodeksas numato, kad savivaldybės meru renkamas kandidatas privalo būti Lietuvos piliečiu, jam turi būti suėję 18 metų.
Jis taip pat turi būti nuolatinis gyventojas tos savivaldybės, kurioje kandidatuoja gyventojas, deklaravęs ten gyvenamąją vietą ne vėliau, nei likus 60 dienų iki rinkimų.
Kitaip tariant, paskutinė diena kandidatams, kurie dalyvaus kovo 5-ąją vyksiančiuose rinkimuose, keisti deklaruotą gyvenamąją vietą buvo sausio 4-oji.
Ši informacija yra tikrinama remiantis elektroniniais Lietuvos gyventojų registro duomenimis.
Taip pat skaitykite
Taip pat, kaip numato Rinkimų kodeksas, žmogus meru negali būti renkamas, jei likus 65 dienoms iki rinkimų dienos jis yra nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį. Taip pat jei teismo jis yra pripažintas neveiksniu su rinkimų teisės įgyvendinimu susijusiose srityse bei jei asmuo neturi teisės būti renkamas Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra.
„Informacija apie kandidato gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, darbovietę, visuomeninę veiklą, pomėgius, šeiminę padėtį yra pateikiama kandidato biografijoje, kuri yra pareiškinių dokumentų dalis.
Privalomo kalbų mokėjimo (taip pat ir valstybinės kalbos – LRT.lt) ar konkretaus išsilavinimo būtinybės kandidatams Rinkimų kodeksas nenumato“, – portalui LRT.lt teigė VRK.
