captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Urbonaitė: G. Paluckas – rakštis, su kuria norima susidoroti

Premjero, vieno „valstiečių“ lyderių Sauliaus Skvernelio siekis pasirašyti memorandumą su socialdemokratais (LSDP) yra gudrus sprendimas, kuriuo partijos pirmininkas Gintautas Paluckas stumiamas į kampą, – trečiadienį įvykusio ministro pirmininko ir LSDP frakcijos seniūno Andriaus Palionio susitikimo rezultatus vertina Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Tai, kad memorandumą inicijuoja frakcijos seniūnas A. Palionis ir buvęs LSDP pirmininkas Gediminas Kirkilas, jos nuomone, rodo partijos bendražygių norą susidoroti su G. Palucku arba bent jau gerokai „išklibinti“ jo poziciją.

Rima Urbonaitė, MRU nuotr.

„G. Paluckas turi partijos mažumų paramą, bet G. Paluckas neturi partijos viršūnėlės paramos ir kol kas sunkiai sprendžia šį rebusą“, – teigia R. Urbonaitė.

Trečiadienį su S. Skverneliu susitikęs A. Palionis teigė nemanantis, kad LSDP frakcijai pasirašant memorandumą dėl paramos vyriausybės programai reikėtų partijos pirmininko leidimo ar įgaliojimo. Jis taip pat pridūrė, kad tokie veiksmai – ne savivalė, o ir memorandumą G. Paluckas jau matė valdybos posėdyje.

Tuo metu G. Paluckas žiniasklaidai išplatintame pranešime G. Kirkilo ir A. Palionio iniciatyvą vadina akibrokštu, politine saviveikla, „nes paties memorandumo – nei teksto, nei apmatų – nėra svarsčiusi ar mačiusi nei frakcija, nei kiti valdymo organai“.

„Išėjimas su tokia iniciatyva yra ėjimas „prieš“ – konfrontacija su partija, su partijos skyriais. To tikrai nereikėtų nei vienam politikui siekti“, – cituojamas partijos pirmininkas, priduriant, jog panašūs susitarimai su „valstiečiais-žaliaisiais“ galimi tik po LSDP tarybos sprendimo dėl tolimesnio darbo valdančiojoje koalicijoje.

Šis socialdemokratų lyderių nesusikalbėjimas viešojoje erdvėje, anot R. Urbonaitės, politinę organizaciją paverčia tragikomiška ir diskredituoja G. Palucko autoritetą, tačiau nebūtinai pranašauja partijos skilimą. O ir skilimas, anot jos, socialdemokratų problemų nespręstų.

„Klausimas, ar partijai skilimas naudingas. Gal tiesiog kai kuriems asmenims daug paprastesnis variantas atrodo G. Palucko diskreditavimas – lyg jis nebūtų tikrasis partijos lyderis, kad jo pirmininko pozicija klibanti, jis neįgalus padaryti reformų, kurių reikia. Panašu, kad šios strategijos gali būti laikomasi asmenų, kurie norėtų šią problemą išspręsti G. Palucko pašalinimu. Bet vėlgi tai būtų trumparegiška, nes klausimas, o kas toliau vyksta su partija, – dėsto politologė. – Panašu, kad kai kam G. Paluckas tapo tikra rakštimi, norima, kad jo pirmininkavimas būtų pirmas ir paskutinis.“

Ji teigia besistebinti Seimo vicepirmininko ir G. Palucko pavaduotojo G. Kirkilo nesikalbėjimu, apie kurį galima spręsti iš viešojoje erdvėje pasklidusios informacijos (nors G. Kirkilas eina G. Palucko pavaduotojo pareigas, inicijuoja memorandumą, o tam partijos pirmininkas nepritaria, – aut. past.).

„Tai, kas vyksta, socialdemokratų partijai nėra sveika, – sako R.Urbonaitė. – Kai kas tai vadina apsivalymu, bet bijau, kad tai gali ne apsivalymu baigtis, tai gali tapti primityvia kova dėl valdžios ir dar neaišku, kas laimės.“

Gediminas Kirkilas, BNS nuotr.

Socialdemokratų nuomonės išsiskiria nebe pirmą kartą. Politologė primena, kaip partijos lyderiai nesutarė PVM lengvatos šildymui klausimu – mėtėsi tarp 9 ir 15 proc. PVM tarifo.

„Sėdi A. Palionis Vilniuje, yra susitikimas su koalicijos partneriais, išeina, kalba vieną. Palangoje – G. Paluckas, jį žurnalistai kalbina ir jis kalba visai ką kita. Toks jausmas, kad [jie] gyvena viduramžiais, kai jokio ryšio nėra ir laiškai eina dvi–tris savaites. Jaučiasi, kad yra daug nesusikalbėjimo, ir norisi palinkėti, jeigu socialdemokratai nori tapti stipria, politinį-ideologinį stuburą turinčia partija, kad jie pagaliau patys susėstų, aptartų savo situaciją ir paskui eitų kalbėti į viešumą, eitų kalbėti su vyriausybe“, – sako R. Urbonaitė.

Šiuo metu LSDP skyriai sprendžia, ar partijai verta likti koalicijoje su „valstiečiais-žaliaisiais“. 31 skyrius iš 60 siūlo trauktis. Politologės nuomone, šią „nedėkingą“ situaciją, kad LVŽS gali likti be partnerių, premjeras puikiai supranta, todėl imasi veiksmų.

„S. Skvernelis bando užsitikrinti paramą ir tiems patiems socialdemokratams rodo, kad koalicija, jeigu ji ir griūtų, ta pati vyriausybė darbą galėtų tęsti ir toliau, kad tie įgūdžiai, ieškoti paramos ir bandyti ją užsitikrinti, yra, – dėsto mokslininkė. – Nori nenori reikia pripažinti, kad nepaisant klaidų, neaiškumų su įvairiomis reformomis, pradedant švietimo ar mokesčių reforma, reikia pasakyti, kad [...] premjeras demonstruoja drąsą ir ryžtą dar nesulaukęs socialdemokratų galutinių sprendimų – jeigu dirbti reikės vienumoje.“

Andrius Palionis, BNS nuotr.

Tai, kad S. Skvernelis į susitikimą kviečiasi frakcijos seniūną, o ne partijos pirmininką, R. Urbonaitės teigimu, – suprantama, juk Seime „mygtukus spaudo frakcija“, tačiau tai patvirtina faktą, kad S. Skvernelio ir G. Palucko santykiai – blogi.

„Santykis tarp S. Skvernelio ir G. Palucko šiandien yra tikrai blogas. Ir panašu, kad nė vienas, nė kitas nesiruošia įsijungti į rimtesnį, konstruktyvesnį dialogą: G. Paluckas sprendžia savo partijos, savo lyderystės problemas, savo autoriteto problemas, o S. Skvernelis sprendžia savo valdymo problemą. Šie žmonės, turintys visiškai skirtingus tikslus, neturi gero pagrindo pradėti dialogą. Panašu, kad ten perbėgusi juodi katė“, – spėja R. Urbonaitė.

G. Paluckas 15min anksčiau tvirtino, kad trečiadienį susitikti su S. Skverneliu nebuvo kviestas. Jis taip pripažino, kad pastaruoju metu nedalyvavo asmeniniuose ar neformaliuose susitikimuose nei su S. Skverneliu, nei su LVŽS pirmininku Ramūnu Karbauskiu. Tai anot jo, lėmė ne tik „emocinė įtampa“, bet ir vasara.

Trečiadienį premjeras pridūrė, kad susitikinėja su visų partijų frakcijų, o ne partijų vadovais, nebent pareigas eina tas pats asmuo. Tai, kad kartu su Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnu Eugenijumi Gentvilu ateina ir partijos pirmininkas Remigijus Šimašius, pasak S. Skvernelio, yra išimtis. Esą su juo bus aptarti Vilniaus klausimai.

Socialdemokratų partijos skyriai iki rugsėjo 20 dienos turi pareikšti savo nuomonę dėl koalicijos ateities. Premjeras neslepia susitarimą su LSDP norintis pasirašyti iki šios dienos.

„Mes norėtume, kad tą susitarimą galėtume pasirašyti rugsėjo 10 dieną, prasidedant rudens sesijai“, – tikino S. Skvernelis ir pridūrė, kad memorandume aptariami klausimai yra numatyti vyriausybės programoje ir atitinka socialdemokratų politinius siekius.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...