captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Pranckietis ragina neužmiršti Krymo aneksijos

Prie Rusijos aneksuoto Krymo apsilankęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė, kad Kremliaus veiksmai, tai Ukrainos tautos paniekinimas. Jo teigimu, Vakarai turėtų aktyviau padėti Ukrainai susigrąžinti pusiasalį, kai Krymo klausimą kai kurie vakarų politikai linkę atidėti. Tuo metu prie trijų įvažiavimų iš Ukrainos į Krymą verda gyvenimas – iš vienos į kitą pusę kasdien keliauja keletas tūkstančių žmonių, o keliaujantiems kartais tenka praleisti po kelias valandas eilėse. Viename iš kontrolės punktų apsilankė ir LRT žurnalistai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Trispalvė vos už šimto metrų nuo Rusijos karių saugančių aneksuoto Krymo ribą su Ukraina. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis – aukščiausio rango vakarų politikas apsilankęs įvažiavimo į Krymą kontrolės punkte.

„Tautos paniekinimo, tautos suverenumo paniekinimo jausmas. Nieko daugiau negaliu pasakyti. Jis toks. Užkariauta svetima vieta – tai yra okupacija“, – sakė Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Iki aneksijos, šiuo keliu automobiliai pravažiuodavo net nestabtelėję. Dabar čia barikados, visus važiuojančius ar einančius tikrina pasieniečiai, o Ukrainos kariai atidžiai stebi, kas vyksta už kelių šimtų metrų.

Simboliškai Ukrainos vėliava čia iškelta aukščiau, nei už 30 metrų kabanti Rusijos. Susiekimas su Krymu realiai vyksta per tris perėjimo punktus. Joks viešasis transportas, tarkim, traukiniai į Krymą nekursuoja.

Ukrainiečiai iš Krymo neįleidžia su rusiškais pasais, kaip ir automobilių rusiškais numeriais. Dažniau kertantys sieną turi po automobilį vienoje ir kitoje pusėje. Per dieną šį didžiausią kontrolės punktą kerta apie du tūkstančius žmonių – lanko gimines, į Ukrainą vyksta pasikeisti dokumentų, veža prekes į Krymą. Vasarą ir per šventes pasienyje tenka laukti ir po 6 valandas.

„Pati didžiausia provokacija iš okupantų pusės, kai jie patys stabdo automobilių praleidimą į okupuotą teritoriją, kad pas mus susidarytų eilės ir atrodytų, jog į Krymą važiuoja daug turistų. Ir pateikia taip, lyg Ukrainos valdžia specialiai sudaro kliūtis nepraleisdami žmonių, o šie veržiasi į Krymą“, – pasakojo kontrolės punkto pamainos viršininkas kapitonas Dmitrijus Kovoliovas.

Už kelių šimtų metrų nuo oficialaus kontrolės punkto – sukarinta totorių organizacija „Askar“. Į savigynos būrius susivieniję Krymo totoriai – vieni iš okupuoto pusiasalio blokados iniciatorių. Įtariama, kad jie prisidėjo prie elektros stulpų, kuriais tekėjo elektra į Krymą, susprogdinimo. „Askar“ kariai čia nuo pat aneksijos pradžios, jie pirmieji pradėjo saugoti šią vietą ir kontroliavo, kad į Krymą nebūtų vežamos prekės. Ukrainos valdžiai pripažinus totorių savigynos būrius jie padeda pasieniečiams.

„Aišku, niekas ten kariauti neketina. Svarbiausia, kad grįžtų savigarba ir Krymo totoriai prisimintų, kas jie tokie, jog čia jų žemė. Ir kad kartu su broliška Ukrainos tauta ją susigrąžinsim“, – kalbėjo Čongaro Krymo totorių būrio komendantas Delaveras Seitumerovas.

O kol susigrąžins, tautinius šokius totoriai šoka netoli Krymo. Dėl aneksijos iš Krymo pasitraukė maždaug 70 tūkstančių žmonių, pusė jų totoriai. Dar 300 tūkst. liko. Krymo totorių parlamento vadovas, pats neįleidžiamas į gimtinę, pasakoja, kad Kryme totorių lyderiai persekiojami, dešimtys jaunuolių buvo pagrobti, taip esą stengiamasi juos įbauginti.

„Mūsų vaikus ima į rusų armiją, tai – viena didžiausių priemonių, verčianti žmones palikti Krymą. Niekas nenori, kad jų vaikai tarnautų Rusijos armijoje“, – sakė Krymo totorių parlamento vadovas, Ukrainos Aukščiausiosios rados narys Refatas Chubarovas.

Dėl Krymo aneksijos tebegalioja vakarų sankcijos Rusijai. Tačiau dabar daugiau dėmesio sulaukia karas rytų Ukrainoje, tad kai kurie vakarų diplomatai Krymo klausimą linkę atidėti vėlesniam laikui. Lietuvos Seimo pirmininkas žada to neleisti.

„Minsko susitarimai neliečia Krymo klausimo. Todėl turėtume galvoti, kad ateityje, derybose turi atsirasti žodis Krymas ir turime tą problemą spręsti“, – teigė V. Pranckietis.

O kol ta problema sprendžiama, Alesia grįžta iš Dniepropetrovsko, kur aplankė tėvus. Mergina sako, kad namai jai – Ukrainoje.

„Čia gimiau, o ten gyvenu 4-5 metus. Todėl kertu sieną, ir aš jau namie. Ten man – ne namai. Turite omenyje Krymą? Taip. Kodėl taip yra? Na todėl, todėl,“ – kalbėjo Alesia.

Tad ukrainietiško paso ji neatsisakė ir gailisi, kad tėvus dabar lanko tik 3-4 kartus per metus – užtrunka kontrolės postų kirtimas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...