captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuva – nedraugiška šalis pasenti?

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje yra 110 globos namų, kuriuose gyvena vos 5 tūkst. senyvo amžiaus žmonių. Paprastai į juos keliauja savimi visiškai negalintys pasirūpinti žmonės. 2014 m. duomenimis, Lietuvoje iš viso yra daugiau nei 540 tūkst. pagyvenusių asmenų – artimiesiems emigravus į užsienį seneliai dažnai lieka ne tik be priežiūros, bet ir vieniši.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kaip teigiama „eStar“ pranešime žiniasklaidai, problema slypi ne tik senelių globos namų trūkume – teikiamų paslaugų kokybė smarkiai atsilieka nuo Vakarų šalių, kur seneliai globos namuose pradeda antrąjį gyvenimą – keliauja, pramogauja ar kitaip mėgaujasi savo senatve. „Global AgeWatch“ duomenimis, pagal garbaus amžiaus žmonėms sudarytas gyvenimo sąlygas Lietuva užima tik 63-ią vietą iš 96-ių tyrime dalyvavusių šalių.

Maltos ordino pagalbos tarnybos projektų direktorė Rasa Stukienė pasakoja, kad paprasto ir greito sprendimo, kaip pagerinti senjorų padėti nėra.

„Sprendimui reikalingas visapusiškas visuomenės įsitraukimas, bendruomeniškumo skatinimas. Maltos ordino pagalbos tarnyba, rūpinasi, jog senjorai visus metus, ne tik per šventes, nebūtų vieniši. Siekiame, kad senjorai jaustųsi reikalingi ir savyje neužsidarytų – rengiame senjorų klubus, netgi skatiname senjorus pačius dalyvauti savanoriškoje veikloje“,  – aiškina R. Stukienė.

Neseniai Lietuvoje pradėjo veikti  „Sidabrinė linija“ – visą parą veikianti nemokama draugystės ir bendravimo telefonu paslauga skirta pagyvenusiems asmenims. Paskambinus į „Sidabrinę liniją“ galima kalbėti apie bet ką – pasidomėti, kaip sekasi, papasakoti apie dienos įvykius ar padiskutuoti apie orą.

Anot „Sidabrinės linijos“ įkūrėjo M. Čiuželio, vienišų pagyvenusių asmenų ypač daug regionuose.

,,Dažnas paskambinęs juokaudamas skundžiasi, jog ištisas savaites tik su televizoriumi ar paukščiais gali pasikalbėti. Tokiame pajuokavime slypi liūdna tiesa – senoliams mūsų visuomenėje skiriama per mažai dėmesio. Dominuojant jaunystės kultui, senatvė yra stigmatizuojama ir vieniši seneliai dažnai nustumiami į užribį, iš kurio jie neturi jėgų trauktis“, – sako M. Čiuželis.

Prie senyvo vartotojo taikomasi retai

Pašnekovas pabrėžia, kad visuomenės kaltinti nevertėtų – jaunystės kultas dominuoja dėl daugybės faktorių, ypač svarbus ekonomikos vaidmuo ir perkamoji galia.

Rinkodaros vadovė Monika Kavaliauskaitė pranešime žiniasklaidai pastebi, kad prie senyvo vartotojo didžiosios elektronikos įmonės taikosi labai nenoriai.

Jos teigimu, manoma, jog seneliai patys atsiriboja nuo sparčiai tobulėjančios visuomenės ir būdami konservatyvūs vengia kontakto su naujovėmis, o ypač technologijomis, todėl rinkoje vyrauja požiūris, kad norint palaikyti konkurencingumą, būtina taikytis prie jauno vartotojo, o štai į senyvų žmonių poreikius orientuojamasi retai.

Tačiau visiškai kitokia situacija senatvėje laukia dabartinio jaunimo, sako „Sidabrinės linijos“ įkūrėjas.

„Jie senatvėje turės kitokią materialinę aplinką, didesnę perkamąją galią, tad ir ekonomika bei visuomenės požiūris į senyvus žmonės jau bus kitoks“, –  neabejoja M. Čiuželis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...