Visagino ugdymo įstaigose dirba mokytojų, kurie iki šiol nėra priėmę Lietuvos Respublikos pilietybės, nors čia gyvena ir dirba daugybę metų. „Sulaukę vyresnio amžiaus, užaugino čia vaikus, bet nenusprendė tapti Lietuvos piliečiais. Šių žmonių požiūriai, jų informacinis laukas, iš kur jie semiasi informacijos apie įvykius pasaulyje, parodo, kad, ko gero, nėra gerai, kad jie turi kontaktą su jaunimu ir turi įtakos vertybių formavimui“, – kalbėjo Visagino Švietimo, kultūros, sporto ir valstybinės kalbos kontrolės skyriaus vadovė Asta Sieliūnienė.
Pasak A. Sieliūnienės, Visagine kebli padėtis dėl mokytojų, mat dauguma profesinę karjerą pradėjo panašiu metu, panašiu metu jie sulauks ir pensinio amžiaus.
„Kritinis skaičius mokytojų po poros metų sulauks pensinio amžiaus. Kitas dalykas – realiausias variantas gauti naujų mokytojų rusakalbėms mokykloms yra užsiauginti savų. Šiuolaikinis pedagogas, jei jis nėra mokęsis rusų kalbos, kažin ar galėtų dirbti ir dėstyti savo dalyką rusų kalba“, – problemą nurodė specialistė.
Visagine, pasak A. Sieliūnienės, iškyla ir vertybinių klausimų ugdant jaunąją kartą.
„Gana uždaros bendruomenės, turiu galvoje, ir patį miestą, ir atskiras mokyklas. Susiformuoja tam tikras sociumas. Mums visuomet buvo neramu, bet dabar užaštrinta situacija, kad mūsų švietimo įstaigose dirba pedagogų, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai. Teisinio pagrindo nutraukti su jais sutartis nėra. Turiu galvoje tokių valstybių piliečius kaip kad Rusija, Baltarusija“, – kalbėjo A. Sieliūnienė.
Ji patikslino kalbanti apie tuos visaginiečius, kurie čia gyvena nuo sovietinių laikų ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę nepriėmė mūsų šalies pilietybės. Šie žmonės yra Rusijos, Baltarusijos piliečiai, turi leidimą gyventi Lietuvoje.
A. Sieliūnienės duomenimis, iš viso Visagine Lietuvos Respublikos pilietybės neturi 38 pedagogai, iš kurių Rusijos pilietybę turi 16 (jų vidutinis amžius – 55 metai), Baltarusijos – 8 visaginiečiai.
„Sulaukę vyresnio amžiaus, užaugino čia vaikus, bet nenusprendė tapti Lietuvos piliečiais. Kiekvienoje mokykloje, kiekvienoje pamokoje nepastovėsi, nepakontroliuosi. Šių žmonių požiūriai, jų informacinis laukas, iš kur jie semiasi informacijos apie įvykius pasaulyje, parodo, kad, ko gero, nėra gerai, kad jie turi kontaktą su jaunimu ir turi įtakos vertybių formavimui“, – kalbėjo Visagino savivaldybės Švietimo skyriaus vadovė.
Ji pabrėžė kalbanti ne apie visus pedagogus ne Lietuvos piliečius. Pasak jos, gali būti, kad panaši padėtis yra ir kitose daugiatautėse vietovėse.
A. Sieliūnienė sakė, kad vykstant Rusijos karui Ukrainoje išryškėjo kai kurių žmonių vertybės.
„Ir pasisakymai vieši, ir pozicijų išsakymas. Labai neramu, kad žmonės, kurie viešai išsako tokius dalykus, visiškai prasilenkiančius su valstybės politika, turi tiesioginių ryšių su jaunimu ir turi galimybę turėti įtaką jų formavimui“, – aiškino A. Sieliūnienė.
Kaip trečiadienį ji kalbėjo per Švietimo ir mokslo komiteto Seime posėdį, derėtų atsižvelgti ir į valstybinės kalbos mokėjimo klausimą Visagine.
„Valstybėje jaučiame valstybinės kalbos prestižo reikalų sumenkėjimą, ir tai tikrai nemotyvuoja, neprideda pozityvios aplinkos, skatinančios Visagino žmones mokytis lietuvių kalbos. Į tai tikrai turėtume kreipti dėmesį“, – per Švietimo ir komiteto posėdį Seime sakė Visagino savivaldybės atstovė.
Ji pabrėžė matanti, kad puikus lietuvių kalbos mokėjimas yra instrumentas jauniems visaginiečiams užsitikrinti savo gerovę.
„Lietuvių kalbos egzaminų rezultatai Visagino rusakalbėse gimnazijoje yra labai prasti. Kiek mes besiimtume priemonių, deja, kasmet jie prastėja“, – pripažino Visagino savivaldybės Švietimo skyriaus vadovė.
Ji pabrėžė, kad Visagine lietuvių kalba neretai yra tik lietuvių kalbos pamokų kalba.
