Beveik pusė Lietuvos gyventojų norėtų, kad į teismų darbą būtų įtraukti ir visuomenės atstovai. Tačiau patys į tokias pareigas nesiveržtų.
Beveik pusė Lietuvos gyventojų norėtų, kad į teismų darbą būtų įtraukti ir visuomenės atstovai. Tačiau patys į tokias pareigas nesiveržtų.
Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ gegužę atlikta apklausa.
Nepritaria kas trečias
Beveik pusė apklausos dalyvių – apie 47 proc. – norėtų, kad teismuose bylas kartu su teisėjais nagrinėtų ir visuomenės atstovai.
Kas trečias tokios institucijos nepageidauja, kas penktas – neturi nuomonės.
„Spinter tyrimai“ pastebi, kad už visuomenės atstovų įtraukimą į teismų darbą dažniau pasisako moterys bei rajonų centrų gyventojai.
Visuomenės atstovams sprendimų nepatikėtų
Dabartine tvarka, kai sprendimas byloje yra išimtinai teisėjo kompetencija, patenkinti 44,5 proc. apklausos dalyvių. Kiek daugiau nei 40 proc. norėtų, kad sprendimus teisėjai ir visuomenės atstovai priiminėtų kolegialiai.
Ir tik 6,7 proc. pasisakė už tai, kad sprendimai bylose turėtų būti patikėti ne teisėjams, o visuomenės atstovams.
„Tai, kad sprendimą turi priimti teisėjas dažniau linkę manyti vidutinio amžiaus, aukštąjį išsimokslinimą turintys, didmiesčių gyventojai. Visuomeniniams teisėjams priimti galutinį sprendimą dažniau patikėtų moterys, žemesnio išsimokslinimo, mažiausių pajamų atstovai“, – pastebi „Spinter tyrimai“.
Patys į teismus nesiveržia
Visuomeniniu teisėju būti sutiktų 14,5 proc. apklausos dalyvių. Dar beveik 22 proc. – su sąlyga, kad turės aiškias bylų sprendimo galias. Ir net 52,3 proc. respondentų tokių pareigų užimti nepageidautų.
G. Kryževičius: visuomenei laikas suteikti šį įrankį
Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius tokius apklausos rezultatus vertina labai pozityviai.
„Manyčiau, kad tai visiškai natūrali žmonių reakciją. Jeigu kalbėti apie paskutinį klausimą, tai man atrodo, kad žmonės tiesiog turi pamatyti iš vidaus, kaip atrodo tas procesas“, – DELFI teigė G. Kryževičius.
Anot jo, apklausos rezultatai parodo, jog žmonės suvokia, koks sudėtingas yra teismų darbas. Tai esą leidžia manyti, jog visuomenė pribrendo tiesioginiam dalyvavimui teismų darbe.
„Kad 52 proc. gyventojų nenorėtų (būti visuomeniniais teisėjais – DELFI) – nemanau, kad tai yra blogas ženklas. Tai yra ženklas, kad žmonės galvoja, jog vis tik tai yra labai atsakingas darbas. Man imponuoja tokie rezultatai. Tai tiesiog rodo, jog jau šiandien reikia žmonėms duoti šitą įrankį į rankas“, – tęsė pašnekovas.
Pasak jo, norą dalyvauti teismų veikloje išsakė pakankamai daug gyventojų, ir tai nuteikia optimistiškai. „Žmonės suvokia, jog profesionalas (t.y. teisėjas – DELFI) turi dalyvauti. Bet pakankamai didelis procentas norinčių dalyvauti ir kartu priiminėti sprendimus – tai yra geras ženklas“, – reziumavo Teisėjų tarybos vadovas.
