captcha

Jūsų klausimas priimtas

Daugiau nei šimtmetį Kauno centre veikiančios ligoninės gali nebelikti

Karus, įvairias santvarkas, reorganizacijas išgyvenusi ligoninė (kauniečių tebevadinama senuoju vardu – Raudonojo Kryžiaus) Laisvės alėjoje gali netrukus netekti savo veiklos pagrindo – patalpų, kurių dalis ne taip seniai atnaujinta, panaudojant ES paramos lėšas. Miesto savivaldybė, kuriai ši ligoninė priklausė iki perdavimo valdyti naujiems steigėjams – Sveikatos apsaugos ministerijai bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, planuoja nutraukti nekilnojamojo turto nuomos (panaudos) sutartį. Mat, savivaldybės nuomone, jos patalpos naudojamos neefektyviai.
Asociatyvinė BNS nuotr.
Asociatyvinė BNS nuotr.

Eltai pasidomėjus, ar jau priimtas oficialus sprendimas, nulemsiantis ligoninės kraustymąsi iš vietos, kurioje ji veikia 109 metus, Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas atsakė: tokio sprendimo dar nėra, bet diskusijos ta tema jau pradėtos.

Kad ligoninė neefektyviai naudoja savivaldybei priklausančias patalpas, įsitikinta akivaizdžiai šią vasarą, kai joje apsilankė grupė savivaldybės tarnautojų iš Turto skyriaus. Anot G. Petrausko, centriniame (senajame pastate) kas antras kabinetas tuščias, kieme – dar vienas toks pat statinys, tad keli tūkstančiai kvadratinių metrų patalpų ligoninės reikmėms nenaudojama.

„Niekas nevaro Kauno klinikinės ligoninės padalinio lauk, norime, kad ji pati su savo steigėjais spręstų problemą racionaliai. Mes prašome efektyviai naudoti jai savivaldybės patikėtą turtą. Ir Josvainių gatvėje, kur ligoninės pagrindiniai statiniai yra, papildomai plotų jai suteikta. Kažkuri dalis senos ligoninės iš Laisvės alėjos galėtų ten persikelti, kita dalis – gal į Kauno klinikas. Juo labiau, kad gyventojų Kaune, kaip ir visur, dabar mažiau nei prieš keliasdešimt metų buvo. Jeigu miesto centre nesugeba išspręsti ligoninės patalpų racionalaus naudojimo problemos, lai grąžina tą turtą savivaldybei. Ko mes nepanaudosime, tą parduosime“, – sakė Eltai G. Petrauskas.

Dalis šioje ligoninėje dirbančių medikų, iš įstaigos vadovų išgirdę apie savivaldybės siūlomas „perspektyvas“, kurios nulems buvusios Raudonojo Kryžiaus ligoninės Laisvės alėjoje „pabaigtuves“, kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kitas institucijas, bet konkrečių atsakymų dar nesulaukė. Jų teigimu, ligoninės pastatai – sveikatos apsaugos istorijos liudininkai, nuo seno įsipynę į miesto urbanistinį audinį, atspindintys įvairias visuomenės gyvenimo sritis. Sveikatos apsaugos ir medicinos reikmėms statyti pastatai pasižymi specifiniais patalpų išdėstymo, interjero sprendimais, atskleidžiančiais, kaip vienu ar kitu laikotarpiu buvo suvokiama funkcijos ir estetikos dermė, kokie funkciniai poreikiai buvo iškeliami į pirmą vietą.

Laisvės alėjos pastatuose nuo pirmųjų savo gyvavimo dienų 1908 metais veikė Raudonojo Kryžiaus ligoninė, kurios senąjį korpusą suprojektavo architektas Nikolajus Andrejevas. Ligoninėje dirbo garsūs, puikų išsilavinimą Europos bei Rusijos universitetuose įgiję bei nemenką patirtį turėję gydytojai. Per daugiau nei šimtą metų trunkančią ligoninės gyvavimo istoriją ne kartą keistas jos pavadinimas.

ELTA primena, kad prieš keliolika metų, Seimo nariams „tarpininkaujant“, atsiimti ligoninę Kauno Laisvės alėjoje siekė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. Remtasi tuo, kad paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, Rusijos Raudonojo Kryžiaus draugijos veikla buvo sustabdyta ir įsteigta Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija. Ligoninė, kurioje vokiečiai laikė rusų karo belaisvius, buvo perduota šiai bendruomenei, jos vardu ir pavadinta. Mykolo Sleževičiaus vadovaujama vyriausybė ligoninės atnaujinimui skyrė apie 148 000 auksinų subsidiją, ir jau 1919 metų pradžioje ji pradėjo normaliai dirbti. Ligoninės stacionaro skyriai tapo klinikine baze Aukštųjų kursų Medicinos skyriaus studijoms, iš kurių kildinamas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU).

„Kauno miesto savivaldybės sudaryta ligoninės patalpų panaudos sutartis galioja iki 2028 metų, ir teisinio pagrindo ją nutraukti dabartinė miesto valdžia neturi. Manau, pirmiausia reikėjo diskusijų su Sveikatos apsaugos ministerijos ir LSMU atstovais (šios įstaigos yra Kauno klinikinės ligoninės dalininkės) dėl ligoninės teikiamų sveikatos apsaugos paslaugų Laisvės alėjoje esančiose patalpose ateities. Jeigu, kaip teigia Kauno savivaldybės administracija, Klinikinės ligoninės vadovai, neefektyviai naudoja miestui priklausančias patalpas, tai teisinėje valstybėje kiekvienas vadovas turi už tai prisiimti asmeninę atsakomybę, kad įstaiga efektyviai veiktų, mažais kaštais teiktų kokybiškas gydymo paslaugas gyventojams. O įstaigos dalininkai turi spręsti dėl vadovo tinkamumo eiti pareigas“, – Eltai teigė Kauno miesto tarybos narė, anksčiau dirbusi savivaldybės administracijos direktore, Edita Gudišauskienė.

Jos nuomone, pirmiausia reikėtų išnagrinėti Traumatologijos punkto, Reabilitacijos, Neurologijos ir kitų senosios gydymo įstaigos patalpose veikiančių skyrių iškėlimo į Josvainių gatvėje esančias Kauno klinikinės ligoninės patalpas pasekmes. Kaip juos iškėlus keisis gydymo paslaugų prieinamumas, tolygus pasiskirstymas Kauno mieste, ar ten bus patogi ir kokybiška pagalba gyventojams, geros darbo sąlygos ligoninės personalui?

E. Gudišauskienė priminė, kad tuometinės viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Traumatologijos punkto patalpos 2011 metais sulaukė Europos Sąjungos paramos ir buvo iš pagrindų rekonstruotos. Įkurtos dvi operacinės ir su palatomis, pagalbinėmis patalpomis, įsigyta nauja diagnostikos bei gydymo aparatūra. Traumatologijos punktas veikia visą parą. Čia teikiama skubi medicininė pagalba asmenims, patyrusiems traumas. Punkte gerai išvystyta ortopedinių trauminių ligonių aptarnavimo sistema bei įrengta patikima gydomoji-diagnostinė bazė.

Kauno klinikinės ligoninės duomenimis, kiekvieną parą į Traumatologijos punktą kreipiasi 150–200 traumas patyrusių žmonių, o kai nepalankios oro sąlygos bei švenčių dienomis – dar daugiau. Per metus Traumatologijos punkte atliekama apie 5000 ambulatorinių operacijų, perrišamos žaizdos 60 000 pacientų, paskiepijama keliolika tūkstančių žmonių nuo stabligės, nuo pasiutligės.

„Praktiškai dvi iki sujungimo buvusios atskiros ligoninės atsidurtų po vienu stogu su visomis teikiamomis gydymo paslaugomis ir šiam jungimui tikrai reikės nemažų lėšų. Kad įstaigoms veiklą optimizuoti ir prisitaikyti prie pacientų poreikių reikia, tai akivaizdu, bet nesinori nepamatuotų, neracionalių sprendimų, kurie sugriautų tai, kas buvo sukurta ir veikia.

Negalima pamiršti fakto, kad istorinės ligoninės pastatas 2011-aisiais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir yra vienas svarbiausių Laisvės alėjos tapatybės akcentų. Kaip kažkada buvo ir „Metropolis“, „Tulpės“ kavinė ar tebėra vieni vertingiausių Kauno tarpukario modernizmo architektūros perlų – buvę bendrovės „Pieno centras“ bei Centrinio pašto rūmai, kurių ateitis tebėra miglota „Lietuvos paštui“ ir Kauno technologijos universitetui iškėlus savo veiklas iš šių patalpų“, – kalbėjo opozicijos atstovė Kauno miesto taryboje E. Gudišauskienė.

Tarybos narės teigimu, nereikėtų „atsikratyti“ dar vieno istorinio objekto, o po to, rekonstravus Laisvės alėją, gaivinti apleistus pastatus, įpūsti jiems naujos gyvasties. Verčiau pasistengti, kad istorinės Raudonojo Kryžiaus ligoninės pastatas netaptų tik istorijos liudytoju, o toliau gyvuotų kauniečių labui ir rašytų naują ateities sveikatos apsaugos istorijos tomą.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...