captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žada esminių pokyčių švietimo sistemoje

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė penktadienį pristatė svarbiausias artėjančių naujų mokslo metų naujienas ir būsimus pokyčius bendrajame ugdyme.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Siekis visų yra bendras – užtikrinti, kad mokykla būtų ta vieta, kur gera mokytis, mokyti, kad čia suteiktume ir įgytume visas žinias, kurios yra reikalingos šiuolaikiniame gyvenime“, – užtikrino J. Petrauskienė.

Anot jos, girdime daug nepasitenkinimo mokykla ir švietimu, gausu ir siūlymų, kaip tą keisti ir tobulinti, tačiau ji linkusi remtis ne nuomonėmis, o faktine informacija. „Galime skirti energiją diskutuoti – kas negerai, kodėl negerai, bet galime kartu spręsti tas problemas“, – ragino ministrė.

Išskyrė, kas ugdymo kokybei – svarbiausia

J. Petrauskienės teigimu, švietimo sistemos kokybei labai svarbu ir stiprūs mokytojai, ir ugdymo turinys.

„Mūsų mokytojai yra tarp labiausiai senstančių, palyginus su kitomis šalimis. Tikrai po kelių metų atskirose srityse susidursime su dideliais iššūkiais pritraukiant naujus pedagogus“, – pripažino ministrė. Tuo metu ugdymo turinys, pabrėžė ji, tai ir mokymo priemonės, ir vertinimo metodai. J. Petrauskienė pabrėžė, kad brandos egzaminai nevisiškai įvertina moksleivių 12-os metų darbą, todėl bus teikiami siūlymai dėl kaupiamojo vertinimo sistemos.

Žadama daugiau įvairių pamokų

„Stipri mokykla pirma turi būti savarankiška mokykla. Turime užtikrinti, kad stiprios ir kūrybingos mokyklos galėtų dirbti kūrybiškai“, – sakė J. Petrauskienė.

Kalbėdama apie laukiančius pokyčius, ministrė pabrėžė, kad bus daugiau rūpinamasi moksleivių emociniu saugumu – nuo rugsėjo 1 d. visos mokyklos įgyvendins patyčių ir smurto ar kitą pasirinktą prevencinę programą. Planuojama ir teikti pagalbą emigrantų vaikams – bus skiriamos papildomos 3 val. mokiniams, kurie neturi tinkamų sąlygų, pavyzdžiui, ruošti namų darbus namuose.

Rengiamos ir naujos ugdymo programos – bus stiprinamas medijų raštingumas (žadama, kad su informacinėmis technologijomis bus supažindinami dar pradinukai), raštingumo ugdymas (visi 1–10 klasių mokiniai lietuvių kalbos mokysis pagal naujas programas, skirtas ir lietuviškoms, ir mokykloms tautinių mažumų kalbomis), su Krašto apsaugos ministerija parengta šalies gynybai skirta pasirenkamojo nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko programa vyresnių klasių moksleiviams, į atnaujinamą ugdymo turinį bus įvedamos ir finansinio raštingumo temos.

Tiesa, tai neturėtų būti atskiros pamokos.

Pokyčiai – ir abiturientams

Žadama, kad šiais mokslo metais daugiau dėmesio bus skiriama ne tik akademiniams pasiekimams – bus neribojamas pažintinei veiklai skiriamų dienų skaičius, pirmą kartą bus įskaitoma ir socialinė-pilietinė mokinių veikla: ji įtraukiama į pagrindinio ugdymo baigimo pažymėjimą. Šiais metais abiturientai jau galės rinktis brandos darbą. Jis – neprivalomas, prilyginimas mokykliniam brandos egzaminui, tačiau tai negalės būti egzamino atitikmuo. „Tai atveria mokykloms savarankiškai apsispręsti ir laisviau organizuoti savo veiklą“, – sakė ji.

45 minučių pamoką vadina XVI a. išradimu

Savo ruožtu viceministras Gražvydas Kazakevičius pabrėžė, kad reikia ugdyti suvokimą, kad 45 minučių pamoka – 16 a. išradimas.

„Mokymasis vyksta visur – ne tik klasėje“, – sakė jis. Pasak viceministro, susirūpinti reikia ir mikroklimatu klasėse. „Nesiskundžiama, kad sunku. Daugiau juntama gaida, kad nuobodu. Tos paslaugos, kurias mes siūlome, iš esmės turėtų aktyvinti patį procesą“, – sakė jis. G. Kazakevičius prasitarė, kad dėl 5 dienų mokslo metų ilginimo spręs Švietimo ir mokslo ministerija, dėl kitų 5 dienų – savivaldybės. Šių esą buvo prašyta rengti diskusijas, kaip tas dienas panaudoti.

„Viena idėjų – skirti dienas regiono ugdymo turiniui. Pavyzdžiui, kiek Vilniaus savivaldybės mokyklose yra Vilniaus? Tai nėra formalu ar neformalu, tai – ugdymo turinys“, – kalbėjo jis.

Laukia ilgesni mokslo metai

DELFI primena, kad artėjantys mokslo metai bus dešimčia dienų ilgesni – tai numatyta naujuose bendrojo ugdymo planuose, kuriuos J. Petrauskienė patvirtino jau anksčiau. Pradinukams mokslo metai neilgės, tik bus atsisakyta papildomų 10 dienų trukmės atostogų. Pasak ministerijos, jos trikdė psichologų rekomenduojamą mokymosi ir poilsio balansą. Kaip papildomas 10 dienų išdėstyti 5–11 klasėse, teisė nuspręsti suteikiama pačioms mokykloms, jų steigėjoms savivaldybėms ir mokyklų savininkams.

Dėl penkių papildomų ugdymo proceso dienų įgyvendinimo laiko sprendimą priims savivaldybės, dėl kitų penkių spręs pačios mokyklos. Pradinukams mokslo metai truks 170 dienų arba 34 savaites, 5–11 klasių mokiniams – 181 dieną arba 36 savaites. Pedagogai atostogauja 56 dienas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...