captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ministerija žada riboti galimybes daug kartų mokytis profesinėse mokyklose

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad planuojamos pataisos, kurios ribotų galimybes daug kartų mokytis profesinėse mokyklose.
Jurgita Petrauskienė, BNS nuotr.
Jurgita Petrauskienė, BNS nuotr.

Spaudos konferencijoje trečiadienį ministrė teigė, kad šiemet per pirmąjį bendrojo priėmimo į profesines mokyklas etapą prašymus pateikė beveik 20 tūkst. asmenų, tačiau daugiau kaip 27 proc. stojančiųjų jau yra įgiję specialybę.

Ji atkreipė dėmesį, kad dalis stojančiųjų pakartotinai mokosi vis toje pačioje mokykloje, taip, be kita ko, užsitikrindami socialines garantijas, stipendiją, transporto lengvatas. Anot ministrės, situacija, kai teisės aktai nenumato, kiek kartų galima įgyti profesinį išsilavinimą, yra keistina ir ministerija žada pataisas.

„Šiandien Profesinio mokymo įstatymas nenumato jokių apribojimų, kiek kartų pilietis gali nemokamai mokytis profesinio mokymo sistemoje, todėl tikrai teiksime siūlymus, kaip galėtume šią situaciją keisti. Kita dalis stojančiųjų į profesines mokyklas yra kolegijų arba universitetų absolventai – apie 16 proc. tokių šiandien turime ir tikriausiai šios situacijos irgi nebūtų galima vertinti vienareikšmiškai“, – dėstė J. Petrauskienė, aiškinusi, kad jau turinčių išsilavinimą dalyvavimas profesiniame mokyme gali būti suprantamas, kai reikia persikvalifikuoti. Tačiau ji pabrėžė, kad neramina situacija, kada į profesinę mokyklą stojama iš karto po aukštosios mokyklos baigimo.

Ji taip pat sakė, kad reikia keisti situaciją dėl besidubliuojančio finansavimo, kai valstybė moka už bendrojo išsilavinimo įgijimą iki 12 klasės ir po to finansuoja profesinį išsilavinimą.

„Tai vėlgi yra situacija, kurią analizuojame, nes tai reiškia, kad iki pat paskutinės minutės žmogus yra išlaikomas bendrojo ugdymo sistemoje, mokykla gauna mokinio krepšelį, ir po to jis ateina į profesinę mokyklą, ir profesinė mokykla irgi gauna krepšelį. Tai dar vienas pavyzdys, kai neefektyviai yra panaudojamos valstybės biudžeto lėšos“, – teigė ministrė.

Ministerija abejoja ir ankstesnių investicijų į profesinį mokymą prasmingumu.

„Tos investicijos, kurios valstybės buvo padarytos kuriant sektorinius profesinio mokymo centrus, kelia didelių prielaidų, ar tos investicijos bendrai į profesinį mokymą – jos sudarė apie 400 mln. eurų per praeitą etapą – yra tikrai pasiteisinusios. Nes matome, kad priėmimas į tas mokyklas, kurios yra sukūrusios ar kur pradėti kurti sektoriniai centrai, nesulaukė pakankamo stojančiųjų susidomėjimo“, – apgailestavo J. Petrauskienė.

BNS nuotr.

Šiemet iš maždaug 800 programų pakankamo mokinių skaičiaus nesurenka apie 100. Profesinių mokyklų tinklo pertvarką planuojanti ministerija teigia, kad šios mokyklos negalėtų būti pertvarkomos visiškai tais pačiais principais kaip aukštosios mokyklos.

„Didžiuosiuose miestuose bus pastangos kiek galima labiau specializuoti mokyklas, kai tuo metu mažesniuose miesteliuose neatmestina tikimybė, kad galėtų ir netgi turėtų išlikti daugiau programų realizuojančios mokyklos. Bet žinoma, jeigu viename miestelyje veikia dvi mokyklos, viena turizmo, kita žemės ūkio, ir abi rengia virėjus, šito negali būti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ministrės patarėjas Marius Ablačinskas, taip pat pažymėjęs, kad labai išretinti profesinių mokyklų tinklą būtų neapdairu, nes jų klientai yra lokalūs – studijuoja arti gyvenamosios vietos.

Anot ministerijos, bus peržiūrimos profesinio mokymo programos – pavyzdžiui, perkvalifikavimas galėtų trukti trumpiau ir būti nemokamas.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas savo ruožtu spaudos konferencijoje apgailestavo, kad profesinis mokymas „buvo tapęs socialinės rūpybos dar viena iš atmainų“. Jis sakė, kad yra pavyzdžių, kuomet baigus vieną profesinio mokymo programą stojama į kitą panašią profesinio mokymo programą ir daugelio mokomųjų dalykų rezultatai yra užskaitomi iš ankstesnių studijų, tad mokymasis tampa formalus.

Pernai į profesines mokyklas priimta 23,7 tūkst. mokinių. Šiemet priėmimas dar tęsiasi, bet numatoma, kad priimtųjų skaičius bus mažesnis.

„Manome, kad stojančiųjų skaičius, kuris realiai nusistovės po antrojo priėmimo etapo, tikėtina, bus mažesnis nei buvo pernai ar užpernai. Tai rodo, kad tos prielaidos, jog galbūt, kaip ir ne kartą buvo žiniasklaidoje minėta, kad profesiniame mokyme yra ir mirusiųjų sielų arba žmonių, kurie realiai gal ir nebūtinai dalyvauja procese – centralizuotas priėmimas leidžia atskleisti, kad tikriausiai tokia situacija yra“, – sakė J. Petrauskienė.

Šiemet pirmą kartą priėmimas į profesines mokyklas rengiamas per LAMA BPO.

Bendrajame priėmime dalyvauja daugiau kaip 70 profesinio mokymo įstaigų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...