captcha

Jūsų klausimas priimtas

Išrinkti LRT „Kalbos grynuoliai“

LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ paskelbti jau šeštųjų „Kalbos grynuolio“ rinkimų nugalėtojai. Autoritetingos komisijos manymu, taisyklingiausiai kalba televizijos laidos „Duokim garo“ vedėja Loreta Sungailienė ir radijo laidos „Manasis aš“ vedėja Agnė Kairiūnaitė. Joms atiteko specialiai konkursui sukurtos „Kalbos grynuolio“ statulėlės.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ paskelbti jau šeštųjų „Kalbos grynuolio“ rinkimų nugalėtojai. Autoritetingos komisijos manymu, taisyklingiausiai kalba televizijos laidos „Duokim garo“ vedėja Loreta Sungailienė ir radijo laidos „Manasis aš“ vedėja Agnė Kairiūnaitė. Joms atiteko specialiai konkursui sukurtos „Kalbos grynuolio“ statulėlės.

Visuomenės – žiūrovų ir klausytojų – favoritai šį kartą – vyrai: TV laidos „Įžvalgos“ vedėjas Virginijus Savukynas ir radijo laidos „Kaip žmonės gyvena“ vedėjas Benas Rupeika.

Renkant 2013-ųjų „Kalbos grynuolius“, buvo klausomos ir stebimos tos laidos, kurių vedėjai per laidas improvizuoja, ekspromtu reaguoja į pašnekovų dėstomas mintis ir diskutuoja iš anksto nepasirengę klausimų. Buvo kreipiamas dėmesys į vedėjo kalbos taisyklingumą, gyvumą, turtingumą, šmaikštumą ir sugebėjimą tiksliai, konkrečiai pateikti klausimus ar replikuoti.

„Kalbos grynuolių“ kalbos specialistų komisijoje buvo  Irena Smetonienė, Irena Kruopienė ir Donatas Smalinskas.

„Kalbos grynuolio“ idėja gimė 2007 m. Buvo siekiama paminėti svarbų Lietuvos kultūrai įvykį – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – atkreipiant visuomenės dėmesį į taisyklingą viešąją kalbą.

Akcija skatinama pagarba ir domėjimasis savo kalba, atsakingumas dėl jos vartojimo viešojoje erdvėje.  

Komisijos narė Vilniaus universiteto docentė Irena Smetonienė sako, kad išrinkti radijo „Kalbos grynuolį“ buvo šiek tiek paprasčiau nei televizijos.

„Išrinkti „Kalbos grynuolį“ buvo sunku, nes gerai kalbančių žmonių yra daug, todėl ne pirmą kartą mes vertiname ne vien tik pagal kalbos klaidas. Nes jeigu apdovanotume tik tuos, kurie nepadarė nė vienos klaidos, tai turbūt apdovanoti nebūtų ko. Natūralu, kad tiesioginiame eteryje visada gali atsirasti kirčiavimo ar tarties klaidelė. Dėl to negalima sakyti, kad tas žmogus prastai kalba. Todėl visada atsižvelgiame į bendruosius retorikos dalykus. Jeigu kalbame apie televizijos vedėją, atsižvelgiame į jo kūno kalbą, jo žvilgsnį, bendravimą su žiūrovu. Kalba yra viena iš oratoriaus kokybės ženklų. Radijo laidų vedėją išrinkti buvo daug paprasčiau, nes radijuje yra svarbu balsas, intonacijos. Kad jis papirktų klausytoją, reikia šiek tiek mažiau negu televizijos laidų vedėjui“, – LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ kalbėjo I. Smetonienė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close