Kapčiamiesčio pasienio užkardos, kur susiduria trijų šalių – Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos – valstybinės sienos, pasieniečiai pasakoja, kad, nors neteisėtų migrantų srautai, atšalus orams, ir sumažėjo, jie demonstruoja vis didesnę išmonę, mėgindami įveikti fizinį barjerą pasienyje. Anot jų, tarp įprastais jau tapusių migrantų ima išsiskirti baltarusiai, kurie bėga nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo ir prašosi prieglobsčio Lietuvoje.
Kapčiamiesčio pasienio užkardos ruožas, pernai prasidėjus migrantų iš Baltarusijos krizei, buvo karščiausias Lietuvos ir Baltarusijos pasienio taškas – čia fiksuoti didžiausi neteisėtos migracijos mastai.
„Čia buvo karščiausias pasienio taškas migrantų krizės metu. Ne veltui ši užkarda sulaukdavo itin daug dėmesio, neretai pas mus atvažiuodavo ir politikai“, – sveikindamasis su į pasienį atvykusiais LRT.lt žurnalistais sakė Kapčiamiesčio pasienio užkardos vadas Algis Kisielius.
Anot jo, 2021 m. užkardos ruože buvo sulaikyti 2700 neteisėti migrantai. Tačiau, kaip pasakojo A. Kisielius, situacija šiuo klausimu pasikeitė – šiemet užkardoje sulaikyti 250 neteisėti migrantai, dar dukart tiek buvo atgrasyti ir sienos nekirto.
„Tik gaila, kad pas mus dar nėra daug sniego, o jis praverstų – matytųsi daugiau pėdsakų“, – sakė pasienietis.
Išvien su Lenkijos pasieniečiais
„Praėjusią savaitę fiksavome 36 neteisėtus migrantus. Jie nekirto sienos, mes juos pastebėjome Baltarusijos pusėje, jie artėjo prie sienos, bet vėliau pasitraukė į Baltarusijos gilumą“, – apie pasienyje su Baltarusija dirbančių pareigūnų kasdienybę pasakojo A. Kisielius.
Anot Kapčiamiesčio pasienio užkardos vado, migrantų srautų iš Baltarusijos akivaizdžiai sumažėjo dėl kelių priežasčių. Visų pirma, migrantus atgraso pasienyje pastatytas fizinis barjeras – tvora su koncertina – bei įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kitos detekcinės priemonės.
Kaip pastebėjo pasienio užkardos specialistas Valdas Judzevičius, nereikėtų atmesti, kad įtakos migrantų srautų sumažėjimui turėjo ir informacijos apie pasienyje išdygusias tvoras sklaida, tokių žinių dalijimasis tarp pačių migrantų. Be to, anot pasieniečio, migrantų norą veržtis per sieną sumažina ir atšalę orai.
„Socialiniai tinklai veikia. Informacija, kad pas mus nėra taip paprasta kirsti sieną, plinta. Be to, per šaltį, per darganą ne kiekvienas gali išbūti miške, o ypač su mažais vaikais“, – pasakojo V. Judzevičius.
A. Kisielius akcentavo, kad nuo šių metų rugsėjo fiksuojami didėjantys migrantų iš Baltarusijos srautai į Lenkijos pusę. Tiesa, Lenkijos pasieniečiai, anot jo, šiai grėsmei ruošėsi nuolat, o neseniai pas juos pasienyje taip pat išdygo fizinis barjeras, kuris yra dar aukštesnis už tvorą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.
Specialisto V. Judzevičiaus teigimu, kilus migrantų krizei, Lietuvos ir Lenkijos pasieniečių bendradarbiavimas suaktyvėjo. Anot jo, pasieniečiams atgrasyti migrantus padeda ir patogi gamtinė padėtis – ten, kur susiduria Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos valstybių sienos, migrantai atsiduria tam tikrame akligatvyje. Be to, anot pasieniečių, minėtoje vietoje teka Maros upė, kuri yra dar viena kliūtis, norint neteisėtai kirsti Lietuvos ar Lenkijos sieną.
„Dabar prie mūsų trišalio ženklo nuolat matome Lenkijos pasieniečių patruliavimą. Be to, Lenkijos pusėje pastatytas fizinis barjeras, koncertina. Taigi mes turime daugiau atgrasymo veiksmų ir gerokai mažiau migrantų sulaikymų“, – pasakojo V. Judzevičius.
„Turėjome ne vieną ir ne du atvejus, kai prie trišalio ženklo ateina 24 asmenų grupė ir tada palei mūsų sieną bando prasprūsti į Lenkijos pusę. Bet, kadangi mes ten turime vaizdo stebėjimo sistemas, viską fiksuojame, perduodame informaciją, perspėdami Lenkijos pareigūnus“, – tęsė pasienietis.
Lapkričio viduryje Lenkijoje, Pševoduvo kaime, įvyko sprogimas, per kurį žuvo du žmonės. Pirminiais duomenimis, į Lenkijos teritoriją nuskriejo rusų gamybos raketa, kurią, kaip spėjama, paleido Ukrainos oro gynyba, siekdama numušti Rusijos paleistas raketas.
V. Judzevičius, paklaustas, kaip pasikeitė atmosfera pasienyje po šio įvykio, tikino, jog bendraudamas su kolegomis Lenkijos pasieniečiais ar vietiniais gyventojais nepajuto, kad šie po minėto incidento būtų išsigandę.
„Vietiniai matė, kaip į įvykį reaguoja Lenkijos Vyriausybė, ji reagavo į neteisėtų migrantų krizę, vietiniai matė, kiek Lenkijos karių ir pareigūnų būdavo pasienyje, kokio dydžio stovyklos įkurtos, tai manau, kad visa tai matydami žmonės yra ramūs“, – svarstė pašnekovas.
Socialiniai tinklai veikia. Informacija, kad pas mus nėra taip paprasta kirsti sieną, plinta. Be to, per šaltį, per darganą ne kiekvienas gali išbūti miške, o ypač su mažais vaikais.
V. Judzevičius
„Kopėčios už 250 dolerių“
Kapčiamiesčio užkardos vadas A. Kisielius, aprodęs dalį pasienio ruožo, džiaugėsi, kad pastaruoju metu, pastačius fizinį barjerą, beveik užbaigus vaizdo stebėjimo kamerų ir kitų detekcinių priemonių montavimo darbus, gerokai sumažėjo poreikis pareigūnams fiziškai saugoti sieną.
„Dabar turime ir fizinį barjerą, ir vaizdo stebėjimo kameras, tai fiksuojame judėjimą prie sienos ir reaguojame“, – komentavo A. Kisielius.
Anot jo, pasieniečimas reaguoti į įvykius pasienyje, patruliuoti padeda Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai savanoriai, taip pat kinologai. Profesionalios kariuomenės pagalbos, pasak A. Kisieliaus, šiuo metu nereikia.
Pasieniečiai, paklausti, į kokius įvykius pasienyje dažniausiai tenka reaguoti, mini neteisėtą migracijos iš Baltarusijos pusės, fizinio barjero gadinimo atvejus. Nepaisant to, kad migrantų srautai, pareigūnų teigimu, smarkiai sumažėjo, ir toliau bandoma neteisėtai kirsti sieną, patekti į Lietuvos teritoriją. Migrantai, siekdami įveikti Kapčiamiesčio užkardos ruože esančias gamtines kliūtis – Maros upę, pelkynus – ir fizinį barjerą, pasak pasieniečių, tampa vis išradingesni.
„Migrantai nešasi kopėčias ir mėgina įveikti fizinį barjerą, taip pat turi su savimi žirkles, kuriomis prakerpa tvorą“, – pasakojo pasienietis V. Judzevičius.
Kapčiamiesčio užkardos vadas A. Kisielius tikino, kad migrantai, kurie su kopėčiomis perlipa fizinį barjerą, bet būna sulaikomi, pasakoja įvairias neįtikėtinas istorijas, kaip apsirūpina tokiais įrankiais.
„Iš kur kopėčios? Migrantų versija, kad išsikvietė taksi ir atvežė jiems tas kopėčias, sakė, kad už kopėčias mokėjo 250 dolerių“, – su šypsena veide pasakojo A. Kisielius.
V. Judzevičius savo ruožtu teigė, kad migrantai, norėdami perlipti fizinį barjerą, ne tik brenda per upes ir pelkes, nešasi kopėčias, bet ir tempiasi rąstus.
„Paguldę du pušinius rąstus ant fizinio barjero, jie bando jį perlipti ir perlipa, peršoka. Bet čia seniau buvo. Dabar, suveikus detekcijai, mes operatyviai nuvykstame į vietą. Dažniausiai tada migrantai viską meta ir pabėga į Baltarusijos pusę“, – pasakojo pasienietis.
Jo teigimu, migrantai, įveikę barjerą ir susidūrę su pasieniečiais, pasipriešinti jiems dažniausiai nedrįsta, mat pareigūnai tokiems susidūrimams pasiruošia.
„Jei važiuojame į konkrečią vietą ir žinome, kad ten yra penkių ar šešių žmonių grupė, kartu vyksta tarnybiniai šunys, pastiprinimas, yra specialiosios priemonės, pavyzdžiui, dujų balionėliai, elektros šoko prietaisai. Taigi didelių incidentų nebuvo“, – komentavo V. Judzevičius.
Iš kur kopėčios? Migrantų versija, kad išsikvietė taksi ir atvežė jiems tas kopėčias, sakė, kad už kopėčias mokėjo 250 dolerių.
A. Kisielius
Baltarusijos pusėje – kaukėti vyrukai
Pasieniečiai tikina neabejojantys, kad migrantams gadinti fizinį barjerą, mėginti jį įveikti padeda Baltarusijos pareigūnai. Tiesa, oficialiai tai įrodyti, anot jų, nėra lengva.
„Kitose užkardose fiksuota, kad tvorą prakerpa kaukėmis užsimaskavę vyrai, dažniausiai veikiama trijų ar keturių žmonių grupėmis, bet, kadangi jie yra su kaukėmis, identifikuoti jų niekaip nepavyksta, bet įtariama, kad tai yra Baltarusijos pasieniečiai: įeina pareigūnai į miškelį, o iš ten išeina persirengę vyrai su kaukėmis“, – sakė Kapčiamiesčio užkardos vadas A. Kisielius.
Jis priminė, kad anksčiau Baltarusijos pasieniečiai atsisakydavo bendrauti su Lietuvos pasieniečiais, argumentuodami COVID-19 pandemijos grėsme, o vėliau, prasidėjus migrantų krizei, Baltarusija iš viso nustojo kontaktuoti.
Šiuo metu, anot A. Kisieliaus, Baltarusijos pasieniečiai iš viso nereaguoja į Lietuvos pasieniečių siunčiamus pranešimus ar teikiamus klausimus dėl galimų sienos kirtimo pažeidimų.
„Neseniai prie vienos valstybės sienos ženklo stebėjome kelias dienas sėdintį migrantą, apie tai pranešėme Baltarusijos pusei, bet jokios reakcijos nebuvo, jie taip ir neatvažiavo“, – sakė pašnekovas.
Kaip pasakojo specialistas V. Judzevičius, Lietuvos pasieniečiai stebi Baltarusijos pareigūnų patruliavimą Baltarusijos pusėje, kartais, anot jo, girdimi sprogimai, šūviai.
„Netoli mūsų, Baltarusijos pusėje, yra poligonas, girdėdavome sprogimus, šūvius, ypač prasidėjus karui (Rusijos karui prieš Ukrainą – LRT.lt), bet pastaruoju metu viskas nutilo, keista, kad beveik nieko negirdime“, – V. Judzevičius.
Bėgantys nuo režimo prašo Lietuvos pagalbos
Kapčiamiesčio užkardos vadas A. Kisielius, kalbėdamas apie migracijos srautus pasienyje, išskyrė naują tendenciją – pastaruoju metu kiek dažniau nei anksčiau į Lietuvą atvyksta ir čia prieglobsčio prašo nuo neteisėtai išrinkto Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos režimo bėgantys baltarusiai.
„Daugiausiai baltarusiai su hidrokostiumais atplaukia per Nemuną. Jeigu mes ir nepastebime, tai jie patys ieško pareigūnų, norėdami prieglobsčio. Dažniausiai jie pateikia kažkokius dokumentus, kuriais parodo, kad yra nuteisti, bet tas teismo sprendimas dar nėra įsigaliojęs“, – pasakojo A. Kisielius.
Kaip pasakojo pasienietis V. Judzevičius, dažniausiai nuo režimo bėgantys baltarusiai būna nuteisti už dalyvavimą protestuose Baltarusijoje, už įvairius kritiškus ar pašaipius komentarus internete apie valdžią.
„Vienas baltarusis parodė dokumentus, teismo nutartį, kuriuose nurodyta, kad jis nuteistas už komentarus internete apie A. Lukašenką. Žmogus parašė, kad neva „turint tokį bukagalvį prezidentą, kaip A. Lukašenka, mums iki Vašingtono dar toli“. Už tokias frazes žmonės nuteisti keleriems metams kalėjimo“, – pasakojo V. Judzevičius.
Pasieniečiai tikina, kad jie prieglobsčio Lietuvoje prašančius baltarusius apklausia, priima jų dokumentus ir vėliau perduoda kitų tarnybų globon. Ar suteikti šiems asmenims prieglobstį, sprendžia Migracijos departamentas.
Anot pareigūnų, bėgantieji nuo A. Lukašenkos režimo yra įvairaus amžiaus, išsilavinimo, tarp jų galima rasti ir studentų, ir teatrų vadovų.
„Pastaraisiais atvejais baltarusiai pasakojo, kad bandė į Sakartvelą išvažiuoti, bet jų neišleido, tai jie kelis mėnesius Rusijoje pabuvo, bet nepavyko ir iš ten niekur toliau iškeliauti. Galiausiai, kaip pasakojo baltarusis, jo žmona su dukra išvyko į Kaliningradą, o iš ten į Lenkiją, pasiprašydamos prieglobsčio, o jis pats bando gauti prieglobstį čia“, – aiškino A. Kisielius.
Kitose užkardose fiksuota, kad tvorą prakerpa kaukėmis užsimaskavę vyrai, dažniausiai veikiama trijų ar keturių žmonių grupėmis, bet, kadangi jie yra su kaukėmis, identifikuoti jų niekaip nepavyksta, bet įtariama, kad tai yra Baltarusijos pasieniečiai: įeina pareigūnai į miškelį, o iš ten išeina persirengę vyrai su kaukėmis.
A. Kisielius
Pasieniečiai, paklausti, ar į Lietuvą nebando patekti nuo mobilizacijos siekiantys išsisukti rusai, tikino tokių atvejų nefiksuojantys. Užkardos vadas A. Kisielius svarstė, kad veikiausiai rusai seka, žino griežtą Lietuvos poziciją Rusijos karo prieš Ukrainą klausimu, tad Lietuvos, kaip galimos pabėgimo krypties, ir nedrįsta rinktis.
„Galbūt paprasčiau rusams keliauti į Sakartvelą ir per jį kažkur keliauti toliau? Apie mus, mūsų požiūrį į mobilizaciją Rusijoje daug kalbėta viešai, informacija keliauja ir per socialinius tinklus, tai, matyt, rusus pasiekia ir jie nesiryžta bėgti pas mus“, – svarstė A. Kisielius.
Kaip gyvena vietiniai?
Keliaujant palei Lietuvos ir Baltarusijos bei Lietuvos ir Lenkijos pasienį, Lazdijų rajone į akis krito gyvenvietės ar kaimai, kuriuose dalis namų atrodė arba apleisti, arba negyvenami.
Varviškės kaime sutikta moteris ragino nesistebėti – dalis žmonių, atšalus orams, palieka savo trobas pasienyje ir bent žiemai išsikelia gyventi į didesnius miestus.
Važinėdami po Lazdijų rajoną, privažiavome apie keturis kilometrus nuo pasienio nutolusį Menciškės kaimą, jo prieigose, miške, pasigirdo medį pjaunančio pjūklo garsas. Iš miško išniro Vytautas ir sutiko pasikalbėti. Jis teigė nuolat negyvenantis Menciškės kaime, tačiau dabar čia atvyko, mat nori padėti savo mamai ūkio darbuose.
Vyras tikino migrantų pastaruoju metu nepastebėjęs, nors apie migrantų krizę esą skaitęs žiniasklaidoje.
„Pas mus migrantams atkeliauti yra darbo daug – reikėtų net tik per miškus keliauti, bet ir per Ančios upę perbristi“, – kalbėjo Vytautas.
Vis dėlto vyras sakė, kad pasieniečiai nuolat klausinėja vietinių apie migrantus.
„Važinėja jie čia daug dažniau, klausinėja, ar nieko nematėm. Kariškiai irgi atlekia, pasiteirauja, ar nieko įtartino nepastebėjom“, – aiškino jis.
Vytauto mama Birutė – nuolatinė Menciškės kaimo gyventoja. Ji teigė iki šiol nesutikusi ir nemačiusi migrantų, jie, anot moters, veikiausiai ir neprieina iki jos kiemo, yra sulaikomi pasieniečių anksčiau. Tiesa, Birutė sakė, kad anksčiau dažnai girdėdavo šūvių, sprogimų garsus iš Baltarusijos pusės.
„Šaudė kažkurią naktį taip smarkia, kad net langai drebėjo. Anksčiau tai buvo baisu, galvojom, ko čia laukti, ar čia pradės veržtis“, – kalbėjo moteris.
Kad ir kaip būtų, Birutė tvirtino šiuo metu nebijanti nei dėl neteisėtų migrantų, nei dėl Baltarusijos kaimynystės, nei dėl Rusijos karo prieš Ukrainą.
„Stengiuosi apie tai negalvoti, negyventi tokiom mintim. Manau, kad iki mūsų sienų karas neprieis. Matom, kad mus mūsų kariškiai saugo, šalia Lenkija yra“, – tvirtino Birutė.
